Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-114-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
1-114-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11766-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
S. M.
Nukentėjusysis
R. M.
Advokatai
Mindaugas Zalepūga, Aldevinas Švedas, Petras Prijalgauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-114-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11766-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Gintarei Prunskaitei, Valentinai Solovejienei, Viktorijai Podlipskienei, Aistei Bareikei, Rūtai Purickaitei, Linai Žiupsnienei, Gretai Sankūnei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,kaltinamajam S. M.,kaltinamojo gynėjams advokatui Petrui Prijalgauskui ir advokatui Aldevinui Švedui,nukentėjusiajai R. M. ir jos atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Resplublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės apribojimą 2 (dvejus) metus, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M., turėdamas tikslą apgaule savo ir UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), naudai užvaldyti svetimą didelės vertės turtą, nukentėjusiajai R. M. prisistatydamas UAB „S“ direktoriumi, papasakodamas jai pelningo verslo aplinkybes bei apie savo ketinimus ir galimybes palankiomis sąlygomis gauti kreditus užsienio šalių kredito įstaigose, nutylėdamas apie esmines R. M. apsisprendimui reikšmingas aplinkybes, kad nei jis pats, nei realios veiklos nevykdanti UAB „S“ nesudarė ir nesudarys sandorių su kredito įstaigomis dėl kredito gavimo, nevykdė ir nevykdys su investicijų pritraukimu susijusios veiklos, įgavo R. M. pasitikėjimą ir juo piktnaudžiaudamas, savo apgaulingiems ketinimams užmaskuoti parengęs ir 2014 m. birželio 18 d. pasirašęs su R. M. partnerystės sutartį, pagal kurią šalys (UAB „S“ ir R. M.) sutaria bendrai veikti siekiant gauti kreditą, neva organizuojant ir plėtojant Sporto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomo projekto veiklą ir R. M. biuro organizavimo veiklą, pagal kurią R. M. sutarties vykdymui įsipareigojo sumokėti 100 000 litų dydžio užstatą UAB „S“ vardu siekiant gauti kreditą, o UAB „S“, atstovaujama direktoriaus S. M., įsipareigojo užtikrinti didesnį kaip 30 mln. litų kredito gavimą bendrai veiklai vykdyti bei gavus kreditą iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. 1 000 000 litų perduoti R. M., S. M., užvaldė svetimą R. M. priklausantį didelės vertės turtą – 100 000 litų (28 962 EUR), kuriuos iš R. M. gavo: 45 000 litų 2014 m. birželio 23 d. pavedimu į UAB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 55 000 litų grynais pinigais 2014 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „S“ 2014 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderį (be numerio), tačiau S. M. iš R. M. gautus pinigus panaudojo savo ir UAB „S“ poreikiams tenkinti, o ne pagal paskirtį – kreditui gauti, t. y. panaudojęs apgaulę savo ir UAB „S“ naudai užvaldė R. M. priklausančius pinigus, padarydamas jai didelės vertės – 100 000 Lt (28 962 EUR) turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis S. M. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad UAB „S“ 10 metų vykdė taksi paslaugų teikimo veiklą, tačiau 2015-2016 metais buvo laikinai sustabdžiusi savo veiklą. Šios įmonės vadovu taip pat buvo ir S. S. bei G. U. (trumpą laiką). Buvo galvojama, kad pastarasis vykdys statybų veiklą, nes yra inžinierius, bet neradus finansavimo, jam nebuvo mokamas atlyginimas ir jis iš darbo išėjo. Nuo 2016 m. jis pats (S. M.) tapo šios įmonės direktoriumi. Jį paskyrė vienintelis UAB „S“ akcininkas – jo sūnus Š. M.. Buvęs vadovas S. S. perdavė dokumentaciją ir įmonės antspaudą, buvo sudaryta sutartis su buhalterinės apskaitos įmone, kuri viską sutvarkė. Patvirtino, kad įmonės direktoriumi buvo paskirtas ir 2014 m. birželio 23 d., kodėl – neprisiminė, bei 2015 m. lapkričio 4 d., nes gal taip reikėjo. Jis taip pat buvo Visuomeninės organizacijos futbolo klubo (duomenys neskelbtini) steigėjas. Kartu su bokso klubu (duomenys neskelbtini) nuo 2012 metų ieškojo finansavimo šaltinių pasistatyti sporto kompleksą Naujoje Vilnioje, kuriame galėtų treniruotis. Kadangi visuomeninei organizacijai niekas neduotų kredito, finansavimo, todėl buvo nutarta paimti registruotą įmonę, kuri organizuotų finansavimo gavimą, statybą ir paskui perduotų visuomeninėms organizacijoms ar joms išnuomotų – UAB „S”. (duomenys neskelbtini) tuo metu turėjo panaudos sutartį dėl patalpų (duomenys neskelbtini). R. S. organizuodavo projektavimo darbus. Jo įmonė UAB „G“ buvo projektavimo darbų įmonė, kuri buvo pradėjusi rengti techninę dokumentaciją sporto komplekso statybai. Tokiu būdu susipažino su R. S.. Pastarasis dirbo su įvairiomis finansinėmis organizacijomis Prancūzijoje, Kanadoje, Liuksemburge, Lichtenšteine, rengdavo verslo planus, organizuodavo finansavimo gavimą. R. S. buvo parengęs didelį projektą Rusijoje (aerodromo, viešbučio statyba ir t.t.) ir siūlė prijungti UAB „S“ prie šio projekto, išdalinant finansavimą. UAB „S“ turėjo būti panaudota kaip juridinis asmuo, galėsiantis gauti finansavimą, kreditą. Beieškant finansavimo, 2014–2016 metais, per bendrą pažįstamą A. Š., kurį pažinojo dar nuo universiteto laikų, susipažino su R. M.. A. Š., kuris tuo metu dirbo su ja UAB „F“, nurodė, kad ji gal galės padėti. R. M. buvo supažindinta su didžiuoju 50 mln. EUR vertės projektu Rusijoje. Jis jai papasakojo, kad nori įsijungti į tą projektą su Naujosios Vilnios ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) projektu. Tas projektas buvo susijęs su aerodromo rekonstrukcija, viešbučio statyba ir sporto komplekso išplėtimu, su valstybine garantija. R. S. sąlyga buvo, organizacinių išlaidų (kelionių, vertimų) finansavimas bei parodymas, kad įmonė turi tam tikrą sumą, t. y. 100 000 litų. Tuo metu UAB „S“ lėšų neturėjo, jai reikėjo 100 000 litų. R. S. trūko pinigų, jis pasakė, pasakė, nori dalyvauti šiame projekte, prisidėk. Prisidėti turėjo kaip UAB „S“. R. S. pasakė, kad reikia pinigų per 1-2 dienas, jei negausime, žadėjo išmesti iš projekto. Apie pinigus buvo kalbama ir 2-3 sav. iki sutarties sudarymo. Viso projekto Volgograde vertė buvo 11 000 000 EUR. Tam, kad būtų pasirašytas kreditas dėl 50 mln. EUR sumos, trūko 100 000 Lt. R. S. sakė, kad reikės pinigų, o paskui pasakė, kad jau reikia. Tai jis papasakojo R. M., žadėjo vėliau jos pinigus grąžinti. R. M. rodė kai kurią projektinę dokumentaciją (detalųjį planą, patvirtintą savivaldybės, leidimą statybai), sakė, kad jie yra įjungiami į R. S. projektą, kurio 1/10 dalis ar pan., atiteks jų objektui. Rašytinio susitarimo tarp R. S. ir UAB „S“ tuo metu nebuvo. Kaip fizinis asmuo jis asmeniškai niekur nedalyvavo, nes fondai finansuoja tik įmones. R. dalį pinigų – 45 000 Lt, davė grynais ir 55 000 Lt pavedimu (iš 55 000 Lt 5 000 litų davė A. Š., kitus davė R.). Tų pinigų UAB „S“ reikėjo 1-2 dienomis anksčiau (už dokumentaciją ar pan.), bet R. jų dar neturėjo, todėl buvo raginama. Teigė, kad sutartyje jos sudarymo data yra nurodyta klaidingai, ji buvo sudaryta 2014 m. birželio 18 d. Sutarties projektas buvo atsiųstas iš A. Š. elektroninio pašto R. S., o pastarasis persiuntė jam. Visi sutarties pataisymai ir sutarties pagrindas buvo padaryti per 2-3 dienas pas R., ji yra specialistė, konsultavo tais klausimais, todėl ir paruošė sutarties projektą. Jo paties kompiuteris tuo metu net neveikė, jis nieko sutartyje nekeitė, nes nežinojo kaip rašyti. Partnerystės sutartis buvo pasirašytas praktiškai nepakeista nuo pirmos dienos, kai atėjo el. paštu. Sutarties net neskaitė, nes buvo garantuotas, kad specialistai viską padarė ir sutvarkė. Sutartyje nurodytos datos, rekvizitai sutarti žodžiu, jis pasakė tik kada ir kokios sumos. Mano, kad sutartis galiojanti ir šiuo metu. Ja UAB „S“ įsipareigojo užtikrinti didesnį kaip 30 mln. kredito linijos gavimą, apyvartinių lėšų finansavimą. Šias lėšas įmonė turėjo gauti iš R. S. projekto, ir pastatyti savo objektą. Kadangi R. S. projekto vertė buvo virš 100 mln. EUR, jis buvo garantuotas, kad iš tų pinigų gaus savo bendrai veiklai 30 000 000 EUR. Bendrą veiklą įsivaizdavo tuo, kad būtų R. M. davę patalpas, ji būtų gavusi 1 000 000 Lt. Jei tą milijoną būtų palikusi objekte, būtų gavusi akcijas. Dėl dalyvavimo projekte ir jo dalies jis buvo tikras, nors tai buvo žodinis jo ir R. S. susitarimas, jam to užteko. Jis buvo garantuotas, kad gaus finansavimą, ir gavęs kreditą, galės R. M. per 2 mėn. perduoti 1 mln. Lt. R. S. rodė sutartį, ją skaitė, rodė ir patvirtinimą iš Ispanijos. Negalėjo paaiškinti aplinkybės, kad partnerystės sutartis su R. M. sudaryta 2014 m. birželio 18 d., tačiau akcininko sprendimu direktoriumi jis buvo paskirtas tik 2014 m. birželio 23 d., teigė, kad sutarties pasirašymo metu jis buvo vadovu. S. S. pusei metų 0,5 etatui buvo likęs įmonėje vadybininku, kad sutvarkytų dokumentaciją, priduotų visų taksistų duomenis į archyvą. Jis neskubėjo forminti vadovavimo „ant savęs“, kadangi buvo galvojama samdyti profesionalą statybininką, kuris vykdytų projektą. R. M. prisistatė kaip UAB „S“ direktorius, nes juo buvo nuo 2014 m. sausio 1 d., nors dokumentuose tai neatsispindėjo. Kai R. M. pervedė pinigus į UAB „S“ sąskaitą, S. S. juos grynino, nes dar nebuvo performinta sąskaita ir pakeistas parašas. Ant orderio pasirašė jis (S. M.). Pinigai iš R. M. buvo perduoti per 2-3 dienas po sutarties pasirašymo. Grynus pinigus jis įnešė į įmonės sąskaitą. 64 000 Lt atidavė R. S. kaip UAB „S“ atstovas. Dokumento apie pinigų perdavimą iš R. S. nepaėmė, nes jis sakė, kad įformins vėliau, tuoj bus finansavimas ir viską pilnai buhalteriškai sutvarkys. R. S. turėjo sutartį, kurioje buvo parašyta iki kada Volgogradas turi pervesti pinigus Ispanijos bankui. Įmonė Volgograde turėjo paimti paskolą iš banko per R. S. įmonę. Buvo bendros jungtinės veiklos sutartis tarp UAB „A“ ir Volgogrado įmonės. UAB „A“ turėjo sutartį su Ispanijos banku. Pagal tą sutartį yra dalimis išdėliota, kas už ką atsako. UAB „A“ investitorius, nes Ispanijos bankas tiesiogiai Rusijos įmonei pinigų nedavė. R. S. buvo UAB „A“ akcininkas. Kai būtų buvęs gautas didysis kreditas, UAB „S” būtų pasirašiusi sutartį su UAB „A“ dėl objekto finansavimo. Rašytinės sutarties, kad UAB „A“ suteiks vėliau paskolą UAB „S” nebuvo. Viskas vyko žodžiu. R. S. žinojo, kad jis yra UAB „S” vadovas, nes tuo metu UAB „S” nuomojo patalpas iš R. S. UAB „G“. Kodėl R. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad su juo bendravo kaip su fiziniu asmeniu, o ne kaip su UAB „S” atstovu – negalėjo paaiškinti. Pagal jo ir R. S. susitarimą, pastarajam perduoti iš R. M. gauti pinigai buvo naudojami tvarkant dokumentaciją. Buvo sudaryta sutartis su automobilių firma, kuri aptarnaus (R. S. vyko į Ispaniją susitikti su fondo atstovais, keletą sykių važiavo ir jis), nedidelė dalis buvo sumokėta SoDrai UAB „S” mokesčiams. Visur važinėjo iš investicinių lėšų. Dalį pinigų (2000-3000 Lt) panaudojo naujo ofiso įkūrimui, baldams. R. M. neminėjo, kur naudos pinigus, sakė, kad jie bus skirti organizacinėms išlaidoms. UAB „S“ reikėjo įsirengti ofisą, nes buvo numatyta, kad kai atvyks žmonės iš Volgogrado, UAB „S“ bus jiems pristatyta. Jis tam ruošėsi, todėl nuomojo patalpas, pirko baldus. Prie jungtinės veiklos UAB „S“ prisidėjo darbų organizavimu, dokumentacijos tvarkymu, statybų pradėjimu. Pagrindinė UAB „S“ veikla būtų prasidėjusi gavus finansavimą. UAB „S“ buvo pasiruošusi dirbti, tačiau visas projektas susilaikė, nes iš Rusijos neatėjo pinigai. Teigė, kad didžiajame projekte jis buvo atsakingas už keliones, todėl reikėjo mašinos. Paskambino „Š“ vadovui S. A., kurį pažįsta seniai, kažkada kartu dirbo. Jis pasakė, kad vežimo paslaugas suteiks, bet reikia pinigų į priekį, todėl UAB „S“ 2016 m. birželio 19 d. suteikė šiai įmonei paskolą, kurią ji turėjo grąžinti vežiojimo paslaugomis. Dalis paslaugų buvo suteikta, dalis taip ir liko. Panaudota 1/3 pinigų. Įmonė „Š“ vežė jį, R. S. ir anglų kalbos specialistus susitikti su atstovais iš Ispanijos. Vežė į Slovakiją, į Romną Ukrainą. Matė, kaip R. S. pasirašinėjo dokumentus, kodėl R. S. tą neigia, nežino. Projekto metu jis Mercedes automobiliu 4-5 kartus vyko į Ukrainą su S. A.. Viešbučio apmokėjimo dokumentų neturi, pasą yra pasikeitęs. Į Ukrainą važiavo ir vienas, ir su žmogumi iš Vengrijos. Kai važiavo vienas, vyko derybos su ukrainiečiais dėl bankinės garantijos. Derybų buvo tūkstančiai. Patvirtino, kad iki R. M. paskolos davimo UAB „S“ pinigų neturėjo. Iš jos pinigų vykdė ir ūkinę ir investicinę veiklą – buvo sumokėtas atlyginimas R. S., keičiamos UAB „S“ patalpų spynos, į R. S. sąskaitą pervesta 56,24 Lt. D. M. pervestas 4 000 Lt ir 2 500 Lt avansas už įsigytus baldus ir atlyginimas, nes jis buvo UAB „S“ darbuotojas, organizavo dokumentacijos rengimą (pastato, kurį ruošėsi statyti Naujojoje Vilnioje). Už patalpų nuomą atsiskaityta su UAB „S“ pagal 2014 m. birželio 26 d. nuomos sutartį. Pagal sutartį UAB „A“ 2014 m. liepos 4 d. buvo pervestas 2 200 Lt, nes ten buvo saugomi klubo „N“ dokumentai, dalis projektinės dokumentacijos. Nesumokėjus 1 000 Lt skolos, klubas „N“ negalėjo pasiimti dokumentų, 82 Lt pervesti į (duomenys neskelbtini)sąskaitą už UAB „S“ komunalines paslaugas. Patvirtino, kad partnerystės sutarties su R. M. pasirašymo metu statybos leidimas objektui (duomenys neskelbtini) nebuvo gautas, buvo gautas sutikimas rengti dokumentaciją, detalųjį planą. Savo lėšomis buvo padarytas detalusis planas, bet objekto techninio projekto nebuvo. Techninis projektas būtų buvęs ruošiamas gavus finansavimą. Iki tol (duomenys neskelbtini) objektui buvo išleista beveik 200 000 litų. Pasikeitus savivaldybės merui, slapta buvo pakeistas jų objekto adresas, todėl kurį laiką nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) objektas yra pateiktas privatizavimui. Apie tai informuojantis raštas buvo atsiųstas „G“. Po to jie tame objekte nebegalėjo nieko daryti ir pradėjo ieškoti kitos vietos. Savivaldybė 2014 m. kovo 10 d. informavo Futbolo klubą, kad įvyko aukcionas ir pastatas yra parduotas. Jis apie tai sužinojo jau po aukciono. Neprisiminė, ar apie pastato privatizavimą pasakojo R. M.. Negalėjo paaiškinti, kaip ZAO „P“ sutartis atsirado pas R. M.. Teigė, kad ši sutartis su projektu nesusijusi. Jis rėmėsi „V“ sutartimi. Su ja R. S. dirbo seniai. Po to, kai iki nustatyto termino nebuvo gauti R. M. pinigai, jis el. laiške jai nurodė, kad 150 000 Lt bus pervesti ne vėliau kaip iki rugsėjo 18 d., nes taip jam sakė R. S.. Ranka braižyta schema (t. 1, b. l. 82) vaizduoja kaip ieškoti finansavimo. Po sutarties su R. M. pasirašymo nuolat žadėjo jai, kad pinigai tuoj bus, nes ispanams buvo pateikti papildomi ukrainiečių prašymai, o jis turėjo gauti komisinius ir iš komisinių sumokėti R. M.. Iki 2014 m. spalio 30 d. planavo pervesti 50 000 EUR R. M. (spalio 1 d. M. el. laiškas persiųstas A. Š.), pinigus gauti planavo iš R. S. (t. 9, b. l. 113-120, 180-185).

Iš esmės analogiškus parodymus S. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad neturėjo jokio tikslo ką nors apgauti. Su R. M. ir A. Š. iki partnerystės sutarties pasirašymo bendravo investiciniais klausimais. Su A. Š. jis buvo įvykdęs apie penkis investicinio pobūdžio projektus - jis supažindindavo A. Š. su žmonėmis, kuriems buvo reikalingos užsienio bankų garantijos kreditui gauti. Dalis šių paslaugų buvo įforminama sutartimis, dalis - ne. Jis buvo sudaręs kelis sandorius su A. Š. vadovaujamoms įmonėms dėl tarpininkavimo investicinėje veikloje. Maždaug 2013 m. VĮ „G“ atstovaujama S. M., kreipėsi į jį (S. M.) su pasiūlymu tarpininkauti gaunat finansavimą sporto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Ši įmonė buvo sudariusi panaudos sutartį dėl nurodyto pastato ir žemės sklypo su Vilniaus miesto savivaldybe. Ieškodamas galimybės finansuoti nurodytą projektą, jis kreipėsi į A. Š. bei į savo pažįstamą R. S., kurie turėjo galimybes bei patirtį investicinio pobūdžio veikloje. A. Š. informavo, kad nors ir šis projektas jį sudomino, tačiau jam nepavyko rasti investicijų. O R. S. pasakė, kad gali surasti finansavimą. R. M. ketino prisidėti prie šio projekto, t. y. prie pastato rekonstrukcijos, savo vadovaujamos įmonės UAB „F“ vardu. Taip pat su R. M. buvo sutarta, kad dalis sporto komplekso statyboms gauto kredito bus skirta jos vadovaujamos įmonės „F“ veiklos organizavimui. R. M. norėjo gauti investicijas savo įmonės veiklos organizavimui. O kadangi finansavimą statyboms gauti paprasčiau, ji turėjo prisidėti prie bendro projekto. Iš R. S. žodžių jis žinojo, kad OOO „V“ atsakingi asmenys buvo informuoti apie UAB „S“ dalyvavimą gaunat dalį pinigų, skirtų kredituoti aukščiau nurodytos gamyklos statybą. OOO „V“ atsakingų asmenų pavardžių jis nežino, asmeniškai šių asmenų nepažįsta. Jis jokių UAB „S“ dokumentų R. S. neteikė, nes jis neprašė. R. S. žinojo, kad pinigai, kuriuos jis R. S. perdavė, priklauso UAB „S“, neprisimena, ar sakė, kad juos gavo iš R. M.. Iš R. S. žodžių jis žino, kad šis, negavęs kredito OOO „V“ gamyklos statybai, nuo 2014 m. lapkričio mėn. arba nuo gruodžio mėn., pradėjo bendradarbiauti su Ispanų finansinių paslaugų įmone „G“, kurios pagalba R. S., UAB „A“ ieškojo finansavimo OOO „V“. Tarp R. S. ir „G“ buvo sudaryta sutartis, tačiau jos vykdymas buvo sustabdytas OOO „V“ iniciatyva. R. M. nei karto nesikreipė su prašymu nutraukti sutartį, grąžinti pinigus. Iš jos pusės buvo tik informacinio pobūdžio užklausimai. Iš R. M. gautus pinigus panaudojo kelionėms, derinant paraišką bendrovei „G“, kontaktams su kitais projekto dalyviais. Nors 1 00 000 Lt buvo panaudoti kitur, nei numatyta sutartyje, jo nuomone, svarbiausia buvo parodyti bankui, kad pinigai (užstatas) yra. El. bankininkystės prisijungimus prie UAB „S“ sąskaitos nuo 2013 m turi tik jis. S. S. jo (S. M.) nurodymu, iš UAB „S“ sąskaitos gauti pinigai buvo įnešti į šios įmonės kasą, surašant kasos pajamų orderį. Iš UAB „S“ jo vardu pinigų gavimas dokumentaliai nebuvo įforminamas (t. 8, b. l. 112, 145-146, 181-183, 202).

Nukentėjusioji R. M. teismo posėdyje parodė, kad dirba įmonėje „V” direktore, kai susipažino su S. M., dirbo „Vilniaus finansiniai patarėjai“ direktore. Įmonė užsiiminėjo finansiniu konsultavimu ir tarpininkavimu įsigyjant įvairius finansinius produktus, turėjo sutartis su draudimo kompanijomis, bankais, pensijų kaupimo fondais, įvairiomis finansinėmis institucijomis, turėjo Vilniaus banko finansų patarėjo licenciją. Kai susipažino su S. M., ieškojo naujų finansavimų šaltinių įmonės klientams, nes dar turėjo ir kreditų brokerio teisę, su keliais Lietuvos bankais pasirašytas sutartis atstovaujant ieškant kreditų, tai buvo nauja galimybė. Su S. M. ją supažindino A. Š., kurį pažįsta nuo studijų laikų. Jis yra UAB „A“ steigėjas ir direktorius. Jo įmonės klientams projektų vykdymui taip pat buvo reikalingi finansavimai, ir juos siejo tas darbas, be to, naudojosi vienomis patalpomis, dalindavosi informacija, sėdėjo ir dirbo kartu. Nurodė, kad 2008 m. buvo sukūrę Lietuvoje unikalų produktą – finansų patarėjų franšizės modelį ir su Britanijos įmonės pagalba planavo šį produktą paleisti į rinką, tam 2014 m. reikėjo investicijų – 300–350 tūkst. litų 3 metams. 2014 m. pradžioje, A. Š. pasakė, kad turi pažįstamą S. M., su kuriuo turėjo kelis projektus, ir pasiūlė sužinoti apie jo teikiamas finansavimo galimybes. Už jį garantavo, nes ji teiravosi, ar A. Š. turėjo su juo sutarčių, finansinių reikalų, ar nebuvo kažkokių problemų. Sakė, kad buvo viskas tvarkoje, nors sutarčių su S. M. A. Š. nerodė. A. Š. pažįsta senai, su juo turėjo bendrų reikalų, bendrų klientų, todėl nebuvo pagrindo netikėti jo žodžiais. Pas S. M. ji vyko į Laisvės pr. (duomenys neskelbtini) esančias UAB „G“ patalpas. Visi kiti susitikimai vykdavo tose patalpose. Derybos iš pradžių vyko dėl kredito gavimo ir finansavimo galimybių, tarp S. M. ir A. Š., kada jos tiksliai prasidėjo nežino, bet nuo 2014 m. gegužės mėn. ji buvo stebėtoja. A. Š. planavo gauti kreditą savo antrai įmonei „L“. Vėliau A. Š. jai pasiūlė pasinaudoti tomis galimybėmis apie, kurias kalbėjo S. M., tačiau pirmasis pasiūlymas ir finansavimo sutartis buvo pildoma A. Š. antrai įmonei. Sutartis nebuvo pasirašyta, nes A. Š. tuo metu nesurinko depozito (10 % sumos – 100 000 Lt). Jam pasitraukus iš derybų, 2014 m. birželio 18 d. ji pasirašė partnerystės sutartį su UAB „S”. A. Š. perdavė jai 6 000 Lt, sutarus, kad tie pinigai bus įtraukti į jos vardu pasirašytą kredito sutartį. Ši partnerystės sutartis išaugo iš A. Š. sutarties. Ji A. Š. apie derybas informuodavo žodžiu, vienu el. p. ir kompiuteriu jie nesinaudojo. Kadangi jai buvo aktualus laikas, su S. M. derybos vyko ir apie terminą, ir apie procentus. Palūkanų procentai įtarimo nekėlė, nes jie atitiko užsienio bankų standartą. S. M. teigė, kad kreditai bus gaunami kitiems kreditų grupės dalyvių nariams, t. y. jų projektų finansavimui ir 7 metai yra įprastas terminas. S. M. turėjo gauti kreditą iš Šveicarijos banko. Niekada nebuvo minimi jokie Ispanijos bankai. Ji į S. M. verslo reikalus nesigilino, jų bendras tikslas ir veikla buvo gauti kreditą, visi kiti dalykai, kuo jisai užsiima, kokius žada daryti projektus, jai neaiškino, apie jokio (duomenys neskelbtini) projektą, sporto klubą, ji nieko nežinojo, niekas jokių dokumentų nerodė ir neaiškino. (duomenys neskelbtini) objektas buvo įrašytas M.. Apie jį nieko nežinojo, nors S. M. teigė, kad iš Šveicarijos banko bus gautas kreditas statybiniam objektui, tai kol jisai bus statomas, laisvos lėšos galės būti refinansuojamos jai ir kitiems kreditų gavėjų grupės nariams iki 7 metų. Jos projektui buvo reikalingas kreditas maždaug 3-3,5 metų laikotarpiui. Jai visą laiką buvo teigiama, kad S. M. dirba ne vienas, yra grupė žmonių, kurie rūpinasi kreditų gavimu, o S. M. funkcija surinkti tą kreditų gavėjų grupę ir ne mažesnį kaip 1,5 mln. Lt depozitą, nes kitaip Šveicarijos bankas neišduos mažų kreditų. Visą laiką buvo teigiama, kad ta grupė jau yra surinkta, o ji yra paskutinis narys. Jei nori ir spėja prisijungti prie grupės, tai galės gauti kreditą naujo biuro atidarymui, kuo ir buvo suinteresuota. Visą laiką buvo skubinama, sakoma, kad grupė jau yra, kad pinigai tuoj pat bus pervedami į Šveicarijos banko sąskaitą kaip depozitas ir, jeigu ji nenori pavėluoti, turi skubėti. Kas tai per žmonių grupė, S. M. nelabai pasakojo. Sakė, kad yra ir viskas. Pati asmeniškai su tuo nebuvo susidūrusi, tačiau, kad panašias schemas naudoja bankai žinojo, tai patvirtino ir kolegos. Ji suprato, kad ketinimai realūs, nes kiekvieną dieną buvo demonstruojami žmonės, aptariamos schemos ir variantai, derybos vyko ne vieną dieną. Buvo teigiama, kad tai bus vienkartinis kreditas, įnešus 10 % depozitą. Nurodoma, kad dėl depozito dydžio taip pat dar neaišku, todėl nuo derybų su Šveicarijos banku priklausys ir kredito sąlygos. Dėl šios priežasties sutartyje buvo įrašytas punktas, kad jie įsipareigoja kreditą suteikti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis gaus iš Šveicarijos. Dokumentai pildomi Šveicarijoje ir visa suma pervedama į sąskaitą, kurioje yra depozitas Šveicarijos banke. Jai paaiškino, kad projektui iš karto visų pinigai nebus reikalingi, o už kreditą procentus vis tiek reikėtų mokėti, todėl paskolą gavusi įmonė galėtų refinansuotis iš jų perpaskolindama. Smulkioms įmonėms Šveicarijoje nebūtų davę kredito, todėl ir buvo renkama įmonių grupė. Su S. M. bendravo kaip su fiziniu asmeniu, nes jisai teigė, kad dar nėra aišku, kuris juridinis asmuo pasirašys tą sutartį su kredito grupės nariais. Apie UAB „S“ sužinojo tik paskutiniu momentu, mano, kad sąmoningai, taip sudarant kliūtis patikrinti kas per įmonė, kokia jos veikla ir galimybės. Skubino ir telefonu, ir žodžiu, ir raštu. Derybos dėl kredito vyko kokį mėnesį, bet visas įtikinėjimo procesas truko nuo pavasario. S. M. jai prisistatė kaip žmogus, kuris dirba toje srityje ir turi patirtį, turi galimybes, iki pat sutarties pasirašymo dienos demonstravo schemas kaip yra vykdomos tos operacijos. Buvo kreipęsis ir dėl kito asmens pateiktos garantijos patikrinimo, ji aiškinosi per savo partnerius kiek tas dokumentas realus. Jos nuomone, taip kaltinamasis tikrino jos suvokimą ar demonstravo galimybes, informaciją, kuri nėra prieinama kiekvienam eiliniui žmogui. Jai buvo demonstruojama galimybė, kompetencija, sudarant įspūdį, kad žino ką ir kaip daryti, turi galimybes, gauna informaciją, kuri tikrai viešai neskelbiama ir neprieinama, jos nežino net Lietuvos bankų darbuotojai. Pati bandė išsiaiškinti per asmeninius ryšius banke. Su S. M. kalbėjo tik apie kredito gavimą, apie jokius statybinius ir kitus reikalus niekad nekalbėjo. Jis sakė, kad yra grupės, kuri rūpinasi kreditų gavimu, narys. Jo funkcijos apėmė naujų klientų suradimu ir apjungimu į grupę. Minėjo, kad grupėje yra juridinių asmenų, ji suprato, kad vienas jų yra UAB „G“, nes visą laiką susitikdavo jos patalpose. M. minėjo, kad kredito organizavimui gali reikėti teisininkų paslaugų, vertėjų paslaugų, bet niekada nebuvo kalbos, kad jos pinigai tam bus panaudoti. Buvo tariamasi, kad pinigai keliaus kaip depozitas ir ji niekada nebūtų sutikusi, kad pinigai bus panaudoti kitais tikslais. Ji pinigus perdavė kredito gavimo užtikrinimui. Tik pradėjus bendradarbiavimą su S. M., jis pirmiausia siūlė pervesti 100 000 Lt į jo sūnaus D. M. asmeninę sąskaitą, bet ji atsisakė, tada sutarė, kad reikia apiforminti sutartį kur būtų įvardintos S. M. gauto kredito bendrai visai grupei administratoriaus funkcijos, kaip jis jai buvo prisistatęs. Jie turėjo tarpusavyje pasirašyti sutartį, kad matytųsi juridiniai įsipareigojimai. Pirmoji sutartis buvo persiųsta iš R. S. el. pašto S. M., o S. M. persiuntė jai. Tai buvo antras variantas, sutarties šablonas, sekantis variantas buvo ta sutartis, kuri buvo pasirašyta. Prieš pasirašydama perskaitė sutartį, tačiau jos rekvizitus pildė ne ji, į juos net neatkreipė dėmesio, nes jai buvo aktualios sutarties sąlygos, apie UAB „S“ sužinojo pasirašymo dieną ar dieną prieš tai. Kad jos direktorius yra S. S. – nežinojo, jo pavardės nepastebėjo, S. M. buvo prisistatęs bendrovės direktoriumi, ji suprato, kad S. M. atstovauja bendrovę. Neatkreipė dėmesio ir į nurodytą sutarties datą. S. M. nuo sutarties sąlygų derinimo pradžios buvo minėjęs, kad su ja sutartį pasirašys juridinis asmuo, tačiau sakė, kad grupės nariai, kurie organizavo kredito davimą, jie dar nebuvo apsisprendę, kuri įmonė dalyvaus kaip administratorius, apie ją nieko nepasakojo. Derinant sutarties sąlygas nebuvo įrašyta, nei įmonė, nei atstovas, rekvizitų neaptarė ir ji iki paskutinio momento nežinojo, koks juridinis asmuo ten bus. S. M. jai įmonės „A“ neminėjo. Dalį pinigų S. M. davė grynais, dalį pavedimu. Kadangi nuosavų lėšų neturėjo, įkeitė vienintelį gyvenamą būstą ir gavo kreditą iš privataus asmens – D. K.. Vėliau, turėdama grąžinti skolą, buvo priversta parduoti savo vienintelį gyvenamąjį būstą. S. M. nevykdant sutarties, ji beveik kiekvieną dieną važiuodavo arba skambino jam, klausdama, kodėl užtrunka, kur įrodymai, kad derybos vyksta. S. M. sakė, kad tai yra konfidencialūs dalykai ir jisai negali parodyti, be to, tie dokumentai yra ne pas jį, nes ne jis rūpinasi kredito gavimu. Ji sužinos kai gaus kreditą. Sakė, kad grupėje yra žmonės, kurie savo asmeniniais ryšiais, giminystės ryšiais susiję su Šveicarijos banku, todėl jie turi tokią galimybę prieiti prie tos informacijos, prie kurios mes neprieiname. Teigė, kad jos pinigai yra pervesti į Šveicarijos banką, kaip ir buvo sutarta, nes jokiais kitais tikslais ji nebūtų davusi pinigų, tačiau pervedimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Jokios sutartys, patvirtinančios kredito ėmimą iki partnerystės sutarties su S. M. pasirašymo jai nebuvo pateiktos. Po sutarties sudarymo, nuolat klausinėjant, S. M. pateikė „A“ sutartį, tačiau ką turi bendra Šveicarijos bankas su statybine sutartimi, ji nesuprato. Jie apie jokius statybinius objektus nekalbėjo. Pareikalavus grąžinti pinigus, sutiko, bet nurodė, kad ieškos pinigų kituose šaltiniuose. Tada atsirado kažkokie Ukrainiečiai, dar kažkas, kiekvieną kartą vis kita istorija, jokių dokumentų nepateikdavo. Jos nuomone, apie viską žinojo ir R. S., nes bendravimas vyko jo patalpose, sutarties šablonas buvo persiųstas iš jo elektroninio laiško, be to, kai S. M. nuturėjo jokių versijų, nusiuntė ją aiškintis su R. S.. Iš esmės A. Š. pasiteiravus R. S. apie pinigus, sužinojo, kad jie su S. M. juos pasidalino – R. S. S. M. perdavė 65 000 Lt, o sau pasiliko 35 000 Lt. Tuomet rugsėjo mėn. gale jie nuvyko pas R. S., kad jis grąžintų pinigus. Jis neneigė, kad gavo pinigus iš M., patvirtino, kad informacija eina per jį, o S. M. ne viską žino. Ramino, kad jisai dalyvauja derybose, tai yra jo ryšiai tam kredito gavime ir, kad per jį turėjo ateiti tas kreditas. Žadėjo bendrauti tiesiogiai, ne per S. M.. R. S. patvirtino, kad dalyvauja S. M., o ne „S“, nes visą laiką buvo kalbama apie S. M., be to, (duomenys neskelbtini) projekto R. S. neminėjo, apie jo asmeninius projektus taip pat nekalbėjo. Sakė, kad iš jos gautų pinigų nebeturi, kur jie panaudoti nerodė, tačiau pripažino juos gavęs. R. S. sakė, kad neatsisako tų įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė S. M., nes jie veikė kartu ir, kad jisai įsipareigojęs tuos pinigus grąžinti pagal sutartį. Civilinį ieškinį 48101,19 eurų sudaro jos pasiskolinta pinigų suma, tos paskolos sutarties delspinigiai, tarpininkavo mokestis nekilnojamojo turto agentūrai ir dar notaro mokesčiai. Tai yra tos išlaidos, kurias ji patyrė dėl kredito sutarties nevykdymo tiesiogiai ir netiesiogiai. Pažymėjo, kad S. M. žinojo jog ji pinigų neturi ir ieško paskolos įkeisdama savo asmeninį turtą. Jis taip pat žinojo, kad tik gavusi pinigus, ji iš karto atidavė jam. Teigė, kad jei nebūtų buvusios pasirašytos sutarties, jei nebūtų įtikinta paimti tą kreditą, ji niekada nebūtų įkeitusi savo buto, niekada nebūtų patyrusi nuostolių, ir nebūtų praradusi savo turto (t. 9, b. l. 128-138).

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodžiusi, kad R. S. teigė jos pinigus panaudojęs kredito sutarties įgyvendinimo administracinėms išlaidoms, t. y. apmokėti teisininkų paslaugas, kelionių išlaidoms. Tačiau, nei S. M., nei R. S. nepateikė jai dokumentų, patvirtinančių jų žodžius. R. S. taip pat patvirtino, kad kredito gavimo klausimais jis dirba kartu su S. M., jie nuolat pateikdavo skirtingas versijas, ką veikė su jos pinigais (t. 4, b. l. 57-58, 76-77, 88-89).

Liudytojai D. M. ir Š. M. teismo posėdyje parodymus duoti atsisakė Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje ir BK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (t. 10, b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad 2014 m. jis niekur nedirbo. Jam reikėjo įsidarbinti, bet be tikslo dirbti, nes turėjo kitų pajamų. Žinojo, kad jo tėvas S. M. turi įmonę UAB „S“, šiai įmonei vadovauja. Kuo įmonė užsiima – nežino. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurią, kaip vadovas, patvirtino S. M.. Jis nežino ar tuo metu, kai jis įsidarbino, ir dabar, įmonė vykdė veiklą ar ne. 2014 m. jis, kaip fizinis asmuo, sudarė sandorį su UAB „S“, kurio pagrindu pardavė UAB „S“ ofiso baldus ir organizacinę techniką, t. y. kompiuterį, spausdintuvą, kopijavimo aparatą. Nurodytus daiktus jis pristatė į ofisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, (duomenys neskelbtini)patalpose. Kada buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis, neprisimena, šią sutartį pasirašė UAB „S“ direktorius S. M.. Pagal nurodytą sutartį su juo buvo atsiskaityta banko pavedimu. Iš viso sumokėta virš 5 000 Lt (t. 5, b. l. 18).

Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad su S. M. pažįstamas apie 10 metų, kartu yra dalyvavę projektuose. 2013-2014 m. buvo vykdomas gamyklos OOO „V“ statybos projektas. Turėjo būti pastatyta OOO „V“ gamykla, kuri gamins plastikinius vamzdžius vietinei rinkai. Į šį projektą 2013 m. vasaros pradžioje pakvietė S. M. kaip partnerį. Pats turėjo kontraktą, pasirašytą su gamykla OOO „V“ kovo mėn., S. M. pakvietė po 3-4 mėn., nes jam trūko finansinių lėšų pasiruošimo darbams. Jis (R. S.) tuo metu buvo UAV „A“ akcininkas ir direktorius šiam projektui. UAB „A“ projektui pinigų neskyrė, ją pasikvietė kaip statybos kompaniją, nes tuo metu buvo UAB „G“ akcininkas, o jai buvo paskelbtas bankrotas. Žinojo, kad S. M. turėjo įmonę UAB „S“ ir buvo vienintelis akcininkas. Jam buvo nesvarbu, ar S. M. projekte dalyvaus kaip fizinis, ar kaip juridinis asmuo. OOO „V“ projekte dalyvavo juridiniai asmenys: OOO „V“ (vadovas), UAB „A“ (jis buvo šios įmonės projektų vadovas). Jis pats projekte dalyvavo kaip juridinis asmuo. S. M. sutiko dalyvauti projekte. Tarp jų buvo žodinis susitarimas. S. M. buvo „A“ partneris, bet nespėjo formaliai to įforminti. Jis bendravo su S. M. kaip su fiziniu asmeniu ir UAB „S“ vadovu. Iš jo gavo 64 000 Lt, mano, kad pinigus davė kaip UAB „S“. Pinigus perdavė per 2 kartus. Vieną kartą – 44 000 Lt grynais, kitą kartą – 20 000 Lt grynais. Jis jokio pakvitavimo neišdavė, tik užsirašė į savo užrašų knygutę. Šiuos pinigus naudojo UAB „A“ dokumentų vertimui, notariniam tvirtinimui, kelionėse pas partnerį Ukrainoje, Slovakijoje, Varšuvoje, verslo plano analizei ir t.t. Iš kur S. M. gavo pinigus, nežino, jis nesakė. Kada pinigai bus grąžinti – nesitarė. Pinigams gauti terminų nebuvo, nors buvo kalbėta, kad jų reikia greičiau. Sakė, kad pradėti projekto įgyvendinimą jam gali reikti apie 80-100 000 Lt. S. M. atnešė pinigus per 1-2 mėn. Projektas S. M. buvo pristatytas, jis žinojo, kad pinigai bus skirti pasiruošimui pradiniams darbams. Po S. M. įnašo jis (R. S.) buvo susitikęs su užsakovais OOO „V“, vyko į kelias keliones, viena buvo su S. M. (į Slovakiją) susitikti su finansiniais konsultantais, kurie tikrino verslo planą. Paskolą jie turėjo gauti kartu su OOO „V“, kurio pradinis indėlis pagal sutartį turėjo būti 1,5 mln. EUR. Volgogradas tiesiogiai į bankus nesikreipė. Jei OOO „V“ būtų pervedę ir užšaldę AER Energijos sąskaitoje 1,5 mln. EUR, tada būtų garantija, kad yra pinigai ir konsultacijos su bankais arba finansinėmis institucijomis būtų tęsiamos. Tačiau, negavus pinigų su bankais kalbėti nebuvo pagrindo, todėl nekalbėjo. OOO „V“ pinigus turėjo pervesti iki liepos, rugpjūčio mėnesio. Sutartis buvo pasirašyta 2014 m. vasario mėn., turėjo tartis dėl 11 mln. EUR paskolos. Vykdant projektą iš apyvartinių lėšų būtų darę kitą žingsnį – S. M. vieno ar dviejų projektų finansavimą. Ten turėjo būti gal 3 mln. Lt. Iš 11 mln. EUR buvo planuota 10-12 proc. pelno. Vėliau teigė, kad įmonės pelnas turėjo būti apie 1 mln. EUR. S. M. būtų gavęs apie 30-40 proc. pelno. Nurodė, kad tai buvo jų žodinis susitarimas. Patvirtino, kad pažįsta A. Š. ir R. M.. S. M. supažindino su jais rudenį, nes buvo kilę finansavimo klausimų. Buvo kalbama apie rusus, kurie turi šiek tiek pinigų ir jiems reikalingas finansavimas projektams. Jie atėjo ieškodami papildomų investicijų. Apie sutartinius santykius tarp R. M. ir S. M. nebuvo kalbama. Apie tai jie ėmė kalbėti užuolankomis metų pabaigoje, klausinėjo apie bendrą su S. M. veiklą. Po to po truputį sužinojo, kad S. M. ir juos sieja sutartiniai santykiai, tačiau partnerystės sutarties nėra matęs iki šiol. Su „V“ sutartimi S. M. ir R. M. sudaryta sutartis neturi nieko bendro. Apie ją S. M. neminėjo. Patvirtino, kad nuo 2010-2016 metų yra S. M. prašymu persiuntęs jam jungtinės veiklos, statybos rangos sutarčių pavyzdžių, bet nežino, kam jos buvo skirtos. Nei jo, nei A. Š., nei S. M. kvietimu nebuvo atvykęs joks asmuo, kuris ketino dalyvauti A. Š., S. M. ir jo bendroje veikloje. Buvo atvykęs jo kolega iš Kijevo J. A., su kuriuo pietavo A. Š. biure. Tai galėjo būti rugpjūčio pabaiga. Pas A. Š. važiavo pokalbiui, nes jis pasiūlė finansinių instrumentų pardavimą. Tuo viskas ir baigėsi. Gali būti, kad tas žmogus turėjo, siūlė finansavimo šaltinius, jis teigė, kad turi draugus IFB Ispanijos banke. Nurodė, kad S. M. kai kada kreipdavosi į jį pagalbos ir galėjo prašyti atspausdinti kokį nors dokumentą, galėjo jo prašymu siųsti tokį raštą A. Š., bet tai neturėjo nieko bendra su R. M.. Jis yra ir iš R. M., kaip UAB „G“ vadovas, gavęs kažkokius raštus, pretenzijas dėl partnerystės sutarties tarp R. M. ir UAB „S“ nevykdymo, tačiau to dokumento nepriėmė, nes tai ne jo sutartis. Tuo metu jau žinojo apie partnerystės sutartį. Negalėjo pasakyti ar žino individualią įmonę „Š“, nurodė, kad vieną kartą S. M. buvo parūpinęs automobilį vykti į Slovakiją. Jis asmeniškai įmone „Š“ nesinaudojo, ką suorganizavo S. M., neklausė. Už važiavimą, turbūt, sumokėjo S. M.. Pačioje pradžioje S. M. šiek tiek dalyvavo projekte su Volgogradu, daugiau būtų dalyvavęs sekančiame etape. Keliones ir kitus darbus jis turėjo organizuoti iš savų pinigų, o ne iš tų 64 000 Lt. Išlaidas būtų suskaičiavę iki projekto vykdymo. Pažymėjo, kad jį turtiniai įsipareigojimai sieja su S. M., o ne su R. M.. Pinigus grąžins S. M. (t. 9, b. l. 144-152).

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad bendros veikos su S. M. neteko vykdyti, tačiau palaiko santykius tarpininkaujant statybiniame projektavime Volgogrado mieste. S. M. pasitikėjimo pagrindu perdavė jam 60 000 Lt. Jokie tai patvirtinantys dokumentai tarp jų nebuvo pasirašyti. Iš kur S. M. gavo pinigus – nežino. Nurodė, kad buvo rastas statybos projekto Volgograde investitorius. Iš projekto užsakovo avanso pinigų buvo planuojama atlikti projekto darbus, tačiau užsakovas pinigų nepervedė ir projekto investitorius Lichtenšteino ir Ispanijos bankai nepratęsė derybų dėl investicijų suteikimo. Derybų su nurodytais investitoriais dokumentų nėra, nes iki dokumentų pasirašymo stadijos nebuvo prieita. Su R. M. ir A. Š. jis susipažino 2014 m. rugsėjo-spalio mėn. Buvo kalbama apie investicijų galimybę. Šiuo tikslu jis galėjo R. M. el. paštu siųsti aprašymus dėl galimo finansavimo gavimo, tačiau nei 2014 m. rugsėjo mėn., nei spalio mėn. R. M. neminėjo apie partnerystės sutartį su S. M. arba su jo vadovaujama įmone. Apie ją jis sužinojo gal 2014 m. lapkritį. R. M. pasakė kad paskolino S. M. pinigų. Tuo metu jis R. M. pasakė, kad dirba su S. M. viename projekte iš kurio galimai S. M. gali gauti pelną. Minėjo Volgogrado projekto vertę. Iš jo žodžių R. M. galėjo suprasti tik tai, kad S. M. dirba su juo ir iš Volgograde vystomo projekto galės gauti pelną bei atsiskaityti su ja. Jokios kalbos apie tai, kad ji galės gauti iš jo arba iš S. M. 1 mln. Lt sumą, nebuvo (t. 6, b. l. 163-166, 173-174). Papildomai apklaustas R. S. parodė, kad visas Volgogrado projekto išlaidas jis vykdė UAB „A“ vardu. Jis nenurodinėjo S. M. savarankiškai padengti šio projekto išlaidas bei atlikti darbus. Su S. M. susitarimo, susijusio su projekto Volgograde įgyvendinimu, pagrindu UAB „S“ šiame projekte nedalyvavo ir nebuvo planuojamas jos dalyvavimas ateityje (t. 6, b. l. 177-178). Papildomos apklausos meti R. S. parodė, kad šiuo metu tarp jo ir S. M. nėra susitarimo dėl S. M. dalyvavimo tęsiant projektą, t. y. S. M. lieka šio projekto investoriumi. Iš S. M. gauti pinigai buvo panaudoti tik aukščiau nurodytam sandoriui finansuoti (t. 6, b. l. 180-181).

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad su S. M. supažindino 2010 m. vienas bendras pažįstamas, kuris pristatė S. M. kaip autoritetingą ir padorų asmenį. Pažinojo jį kaip investicinių pinigų paieškos specialistą, bendraudavo tais pačiais investicijų paieškos tikslais, žodžiu nurodydavo investavimo galimybes. Su S. M. buvo tik žodiniai susitarimai. Jo investavimai nebuvo pavykę, bet pinigų neprašydavo. Jo pagalba jokių sutarčių su kitais klientais sudaręs nebuvo, tačiau juo pasitikėjo. Po to, 1-2 metus nebendravo. Su R. M. pažįstami nuo 1979 metų, nes mokėsi vienoje universiteto grupėje. Vėliau pradėjo dirbti kartu partnerystės pagrindais tose pačiose patalpose, sutardavo normaliai. Jie kartu pradėjo vystyti šiukšlių apdirbimo į Kiniją projektą. Atsirado investicinių pinigų poreikis. Jis R. M. pristatė S. M.. Kadangi R. M. jų projekte buvo pagrindinė, norėjo, kad ji tiesiogiai ir bendrautų su S. M.. Pagalvojo apie jį, nes pastarasis 2013-2014 metais parašė jam el. laišką, siūlydamas susitikti. Laiške jokių konkrečių pasiūlymų nebuvo. Jie 2014 m. informavo S. M., kad jiems reikalingos investicinės lėšos. Jis pasakė, kad pinigai bus, tačiau jokių dokumentų nepateikė. Pinigai turėjo ateiti lyg ir iš Prancūzijos pensijų investicinių fondų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų S. M. nepateikė. Jis buvo UAB „S“ direktorius ar akcininkas. Partnerystės sutartis turėjo būti sudaryta su UAB „S“. S. M. sakė, kad bus bankai, bet konkretūs bankai nebuvo įvardinti. Apie ką su S. M. kalbėjo iki jo sandorio su R. M. sudarymo – nepamena, bet S. M. 2014 m. paprašė iš jo ir R. M. pinigų. Teigė, kad jei nori, kad priimtų į 30 mln. Lt vertės projektą, reikia įnešti 100 000 Lt įnašą. Tada gaus tam tikrą sumą pinigų. Sakė, kad iki bendros sumos trūksta 100 000 Lt depozito, jam atsiradus, mechanizmas gali pradėti veikti. S. M. sakė, kad tie pinigai bus naudojami tų kitų pinigų gavimo išlaidoms, komandiruotėms ir pan. Jis pats partnerystės sutarties su S. M. nepasirašė, nes turi audito bendrovę ir R. M. įdėjo didesnę pinigų sumą – jos dalis buvo 94 000 Lt, o jis projektui davė 6-8 000 Lt, tie pinigai įeina į R. M. su S. M. sudarytą partnerystės sutartį. Jis toje sutartyje nefigūruoja. Kad davė pinigus, įrodymų neturi. Sutarties juodraščius pradėjo derinti su S. M. 2014 m. dar iki R. M. įstojimo. Kokios sąlygos buvo aptartos, neatsimena, to sutarties varianto neturi. Sutartį dėl partnerystės ruošė UAB „S“. Iš jų pusės pagal sutartį turėjo būti 100 000 Lt, tai buvo užfiksuota sutartyje, bendrai investuota turėjo būti gal pusė mln. litų. Jie turėjo būti iš veiklos, kurioje dalyvauja S. M.. Iš S. M. pusės jokių dokumentų, įrodančių, kad realiai kažkas vyksta, nebuvo pateikta. Apie kitas bendrame projekte dalyvavusias įmones nieko nežino. Apie tai, kas vyko po R. M. ir S. M. partnerystės sutarties sudarymo, žino, nes naudojasi su R. M. bendromis patalpomis, todėl sekė jos veiksmus. Liudytojas teigė, kad per S. M. pažįsta ir R. S.. Su juo susipažino apie 2014 m., dar iki partnerystės sutarties pasirašymo. S. M. nuomojosi pas jį patalpas, pristatė jį kaip partnerį investicinių lėšų paieškos projektuose. Su S. M. ir R. S. susitikinėdavo pastarajam priklausančiose UAB „G“ patalpose (duomenys neskelbtini). R. S. buvo pažadėjęs, kad parūpins investuotoją, atrodė labai kompetentingas, buvęs garsus architektas. Šiame projekte R. S. atsirado keliais mėnesiais vėliau nei prasidėjo bendravimas su S. M.. Jo vaidmuo buvo lėšų paieška. R. S. buvo atvežęs žmogų, atrodo, iš Vengrijos, kuris žadėjo pinigus per Šveicarijos bankus. Į jų kontorą buvo atvedęs ir asmenį, kad patikrinti jo galimybes investuoti. Po sutarties sudarymo jie su R. M. pradėjo įtarti, kad galėjo būti atlikti nesąžiningi veiksmai, nes sutarties sąlygos nebuvo vykdomos, buvo tik pažadai, kad šiandien, ryt viskas turi įvykti. Jis kreipėsi į S. M., klausdamas, kur dingo R. M. pinigai, tačiau išskyrus pažadus, kad bus finansavimas, nieko negavo. Apie „A“ dalyvavimą sutarties sudarymo metu nepamena. Nurodė, kad galimai susipainiojo, sakydamas, kad R. M. ir S. M. partnerystės sutartis buvo sudaryta dėl jo ir R. M. bendro projekto su šiukšlių projektu į Kiniją. Teigė, kad bet kuriuo atveju prisidėjo pinigais. Sėkmės atveju, būtų juos atgavęs, tai beprocentė paskola (t. 9, b. l. 144-152). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad S. M. pažįsta kaip asmenį, deklaruojantį, kad turi priėjimų prie tam tikrų pinigų fondų, kuriais galima pasinaudoti gaunant kreditavimą. Jo įmonei UAB „A“ tuo metu buvo reikalingi pinigai 105 mln. EUR vertės projektui Klaipėdoje vystyti. S. M. siūlė jį finansuoti iš Prancūzijos pensinių fondų lėšų. Ši bendra veikla buvo nutraukta S. M. iniciatyva, manant, kad jis (A. Š.) nevykdo susitarimų. Maždaug 2012 m. S. M. paskambino jam su pasiūlymu bendradarbiauti finansavimo srityje. Tuo metu jis (A. Š.) dirbo kartu su R. M., kuri vykdė veiklą UAB „F“ vardu jo vadovaujamos įmonės UAB „A“ patalpose. R. M. buvo reikalingi pinigai veiklai vykdyti. Jis R. M. pasiūlė pasikalbėti su S. M.. Iš R. M. žodžių jis buvo girdėjęs apie bendradarbiavimą su S. M., matė tarp jų sudarytos partnerystės sutarties projektą. Bendraujant su S. M. ir R. S., jam kilo įtarimas, kad R. M. į partnerystės sutarties vykdymą įnešti pinigai panaudoti ne pagal paskirtį. S. M. neprisipažino panaudojęs iš R. M. gautus pinigus ne pagal paskirtį. M. supažindino R. M. ir jį su R. S.. R. M. pokalbių su S. M. ir R. S. jis detaliai neprisiminė (t. 5, b. l. 32).

Liudytojas S. S. teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad S. M. yra jo žmonos sesers buvęs vyras. Dirbti su juo neteko, tačiau jis pats yra buvęs UAB „S“ savininkas ir direktorius. Ši įmonė nuo 1998 m. užsiėmė taksi veikla. Po to S. M. siūlymu įmonę pardavė jo sūnui Š. M., jis tapo vieninteliu akcininku. Pats S. S. liko dirbti direktoriumi. Taip buvo sutarta. Įmonė tuo metu veiklos nevykdė, nors buvo daug planų. Planus kūrė S. M., tačiau jis nebuvo UAB „S“ darbuotojas. Jis manė, kad S. M. perims veiklą, todėl kūrė planus, taip ir įvyko. Visus įmonės finansinius dokumentus, antspaudą perdavė S. M., kai jis tapo direktoriumi. Kiek pamena, tuo metu įmonėje pinigų nebuvo. Jis liko dirbti pavaduotoju, tikslaus pareigų pavadinimo, nepamena. Po to vienu momentu atsirado pinigų sąskaitoje, nes S. M. paėmė paskolą. Nors tuo metu jis dar buvo direktorius, apie paskolą nieko nežinojo. UAB „S“ sąskaitoje atsirado 40–45 tūkstančiai. Tuo metu buvo planai užsiimti prekyba, statyba. Tie planai buvo realūs visi, bet nesigavo. Nežino, ar įmonė planavo investuoti, paimti didesnę paskolą. Po pinigų pervedimo į sąskaitą S. M. direktoriumi tapo po mėnesio, gal daugiau. Jis nebuvo jam išdavęs įgaliojimo veikti įmonės vardu. Apie tarp UAB „S“ ir R. M. sudarytą sutartį sužinojo po jos sudarymo. Ją skaitė. Įmonės veikla nesidomėjo, nes buvo tik „popierinis direktorius“, o viską organizavo S. M.. Jam einant direktoriaus pareigas, buvo siūloma pasirašyti sutartį su R. M., tačiau jis nesutiko, nes ten buvo per dideli pinigai. Daugiau apie tai nekalbėjo. Kai pervedė pinigus į sąskaitą, suprato, kad sutartis buvo pasirašyta. S. M. pasirašytos sutarties nematė. Kai vadovavimą perėmė S., jis vis dar turėjo priėjimą prie įmonės sąskaitos. Jo nurodymu yra daręs kelis pavedimus, bet kam – nepamena, yra išgryninęs ir S. M. atidavęs apie 20 tūkst. Be to, jo sūnui D. M. buvo pervesta dalis pinigų. Sąskaitos perrašymas buvo didelė procedūra, todėl sąskaita buvo jo vardu. Nurodė, kad UAB „S“ biure (duomenys neskelbtini)buvo iki 5 kartų ir nepastebėjo, kad biure būtų pakeisti baldai. R. S. nepažinojo (t. 9, b. l. 172-178). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 4, b. l. 144-145).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja E. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad jos įmonė „F“ nuo liepos 1 d., metų nepamena, apie 1,5 m. tvarkė S. M. įmonės „S“ buhalterinę apskaitą. Po to perdavė dokumentus į (duomenys neskelbtini). UAB „S“ turėjo vieną sąskaitą banke, nes tik iš vieno banko išrašus gaudavo. Ar sąskaitoje buvo pinigų – nepamena. Iš apyvartos žiniaraščio pakomentavo, kad jos darbo pradžioje ilgalaikio įmonės turto nebuvo visai, nes iš debito atėmus kreditą, faktiškai gaunasi nulis, kas buvo anksčiau, tai buvo jau nusidėvėję. „1130“ - kažkoks nematerialus turtas, galimai kažkokios senos licencijos, o „1230“ – materialus turtas, likutinė vertė 2 litai, tai reiškia, kad jau buvo irgi susidėvėję. Debitorių, kreditorių buvo mažai, gal iki 10 su SoDra ir Mokesčių inspekcija. Darbo pradžioje veiklos buvo nedaug, banko išrašus gaudavo jau įvykus toms operacijoms. Pardavimų nebuvo visai ar nežymūs, tiksliai nepamena. Kažkokios įplaukos buvo, bet nedaug. Prisijungimo prie banko neturėjo. Direktorius S. S. atvažiuodavo ir atveždavo dokumentus, o akcininkas buvo S. M. sūnus. Nepamena, kokios buvo S. M. pareigos įmonėje. Po to kažkuriuo metu direktoriumi tapo G. U.. Tuo laikotarpiu buvo suteikta viena ilgalaikė paskola, kas ją suteikė, nepamena. R. M. buvo tarp kreditorių, apie 100 tūkst. litų sumai. Taip pat matė keistą partnerystės sutartį. Pasirodė keista, nes tokią matė pirmą kartą. Pastebėjo, kad sutartyje nurodyta suma apie 100 tūkst. litų ir kad nurodytas direktorius S. S., o pasirašė S. M.. Apie tai pasakė iš karto, bet kaip reagavo – nepamena. 2014 m. buvo daromi keli pavedimai į D. M. sąskaitas, nes kažkas buvo pirkta, baldai ar kompiuteriai. Jie buvo apskaityti įmonės dokumentuose. Jei nebūtų pirkimo dokumentų, tai būtų skola. Iš fizinio asmens perkant turtą, pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, apskaitoje pajamuojasi tas dokumentas. Tas dokumentas tikrai yra. Ji matė pirkimo-pardavimo sutartis, be jokių priedų. Matė įrengtą kabinetą, buvo stalas, kėdės, kompiuteriai. Pagal pavadinimus tikrai atitiko (t. 9, b. l. 172-178). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Ž. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodžiusi, kad buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarti su UAB „S“ buvo pasirašyta 2014 m. birželio 30 d. iš S. M. girdėjo, kad įmonė planuoja vykdyti veiklą statybos srityje. Daugiau apie jo planuojamą veiklą ji nieko nežino. S. M. dažnai minėjo, kad veiklai pradėti reikia finansavimo, kurį jis stengėsi gauti, tačiau iki šiol jam nepavyko to padaryti. Jai perėmus šios įmonės apskaitą, ji nustatė, kad 2014 m. liepos 1 d. įmonės apskaitoje užfiksuotas 100 000 Lt gavimas, dalis šių pinigų, t. y. 45 000 Lt buvo įnešti į banko sąskaitą, kita dalis – 55 000 Lt, įtraukta į kasą. Apie R. M. ji žino tik tiek, kad ji buvo įtraukta į UAB „S” kreditorių sąrašą 100 000 Lt sumai. 2015 m. pavasarį iš S. M. sužinojo, kad UAB „S“ direktoriumi tapo G. U.. Pastarojo vadovavimo laikotarpiu veikla nebuvo vykdoma. Vadovų pakeitimo aplinkybių ir priežasčių ji nežino. 2015 m. lapkričio 3 d. S. M. informavo, kad nuo 2015 m. lapkričio 4 d. jis bus paskirtas UAB „S“ direktoriumi. Šią informaciją ji pateikė SoDrai (t. 6, b. l. 3-5).

Liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad S. M. matydavo (duomenys neskelbtini)5 aukšte pas UAB „G“ direktorių R. S., su kuriuo tuo metu palaikydavo ryšį. Pats tuo metu dirbo nuosavoje įmonėje „A“, kuri klojo požeminius vamzdynus. Su S. M. jokių santykių neturėjo, nebendravo. R. S. buvo įdarbintas jo įmonėje, kadangi pastarajam reikėjo direktoriaus pareigų. Jis turėjo pasirašyti su Rusijos verslininkais sutartį dėl gamyklos projekto parengimo, galbūt po to būtų reikėję atlikti dalį projektavimo, statybos darbų. Tai vyko gal 2014 m. R. S. gerbė ir vertino kaip specialistą. Sutartį matė, ji buvo pasirašyta su Volgogrado įmone, tiekimas, projektavimas. Kad pasirašytų tokio lygio sutartį, jis turėjo turėti įmonės antspaudą. Kaip suprato, UAB „G“ nebeegzistavo, todėl reikėjo pareigų. R. S. per „A“ būtų organizavęs projektavimo, tiekimo, įrenginių užsakymo, galbūt, statybos darbus. R. S. buvo priimtas, kad tik pasirašytų tą sutartį ir galėtų padaryti pradžią. Jokių dokumentų, sutarčių tarp jo, R. S. ir Volgogrado nebuvo. Užsakymų, išlaidų, pajamų ir panašiai nematė, jo įmonės vardu buvo išrašyti kvietimai Rusijos įmonės atstovams, bet jie neatvyko. Girdėjo, kad reikalingi pinigai, kad statytojai turi pervesti į „A“ sąskaitą, po to, galbūt, R. S. būtų ieškojęs pinigų šiam projektui vakarų banke, tačiau jokie pinigai neatėjo. „A“ jokių pinigų Volgogradu projektui nedavė. Susitarimas su „A“ buvo toks, kad R. S. projekte darys tik projektavimo darbus, nes kitų specialistų nebuvo. Jei viskas būtų vykę pagal statybinę tvarką ir etiką, tai už projektavimo darbus būtų gavęs avansą. Apie kitus darbus nebuvo kalbėta. Tuo projektu netikėjo, nes jis buvo didelės apimties ir su Rusijos įmone. Po kurio laiko jis paprašė, kad R. S. pasirašytų prašymą atleisti, nes į jo įmonę atėjo mokestiniai reikalavimai iš antstolių, dėl R. S. paimtų greitųjų kreditų. A. Š. ir R. M. pavardės jam negirdėtos (t. 9, b. l. 172-178). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad iš UAB „A“ R. S. buvo atleistas 2014 m. rugsėjo 12 d. Iš jo žodžių jis suprato, kad klausimai, susiję su Volgogrado mieste planuojamu vykdyti projektu, nebesprendžiami, verslas nepavyko (t. 5, b. l. 37-38).

Liudytojas S. A. teismo posėdyje parodė, kad neprisimena, kada susipažino su S. M.. Su juo buvo sudaręs verslo sutartį. Jo įmonė „Š“ teikė S. M. transporto paslaugas. Šią sutartį su S. M. pasirašė kaip su UAB „S“ direktoriumi. Tai patvirtinančių įrodymų neturėjo ir neprašė. Kuo užsiėmė UAB „S“ – nežino. Tarptautinio pervežimo paslaugos buvo teikiamos 2014 m., S. M. prašymu. Buvo numatyta daug kelionių užsakovo naudai. Sutarties sąlygas aptarinėjo dviese. S. M. sakė, kad darbo bus septyniems metams. Už numatytas paslaugas jis paprašė iš anksto avanso mašinai pataisyti. UAB „S“ pervedė avansą. Kam priklausė pervesti pinigai – nežino. Vasarą važiavo į Ukrainą. Iš viso kiek kartų vežė neprisiminė, nurodė, kad 5-6 kartus važiavo į Ukrainą, Slovakiją, Lenkiją. Į kokį miestą Slovakijoje vyko – nepamena, Ukrainoje – į Kijevą. Ten praleisdavo 1-2 paras. Jį aprūpindavo viešbučiu. Už viską mokėjo S. M.. Kokiu tikslu – nežino, kada buvo pirma kelionė – nepamena. Važiavo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) universalu. Šiuo metu automobilis parduotas. Pagrinde važiavo S. M., vieną kartą važiavo jo draugas. Mašiną vairavo jis (S. A.). Jokių dokumentų, patvirtinančių įvykusias keliones, pateikti negali. Kelionės lapų mes nepildė. Užrašų susijusių su pervežimu neturi. Sutartis iki šiol galiojanti, laukia užsakymų. Buvusių kelionių išlaidų su S. M. dar nėra apskaičiavę. Teigė, kad 2015 m. spalio 14 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus perskaitė, tačiau tyrėjai buvo sumelavęs, apsirikęs, nurodydamas, kad jokių paslaugų firma „Š“ nei S. M., nei UAB „S“ neteikė. Teisme jis sako tiesą. Jo įmonė vežėjo paslaugas teikė tik S. M., apie tokių paslaugų teikimą įmonė niekur nesiskelbė, tačiau įstatymai jai nedraudžia užsiimti tokia veikla. Įmonė turi dvi transporto priemones (t. 9 b. l. 180-185). Pakartotinai teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. A. patikslino, kad S. M. į užsienį vežė automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Negalėjo atsakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, kad jokių paslaugų jo firma ir jis asmeniškai UAB ,,S“ bei S. M. neteikė. Spėjo, kad kai jį apklausinėjo, gal tada jo ir nevežiojo. Nurodė, kad neprisimena, nežino, dienoraščio nepildė. Teigė, kad važiuodavo su S. M. į Grodną, Kijevą, tačiau pravažiuotų pasienio punktų neprisimena. Tai buvo tais metais, kai pase nurodytas sienos kirtimo laikas. Tarp jo ir S. M. buvo žodinis susitarimas. Teigė, kad darė išankstinį pavėžėjimą, tačiau nebegalėjo pasakyti, ar po sutarties sudarymo kur nors vežė M., nes jam sunku prisiminti datas. S. M. į Ukrainą vežė iki paskolos sutarties sudarymo su UAB ,,S“. Paskola UAB ,,S“ negrąžinta, 10 000 panaudojo įmonės ,,Š“ ūkio veiklai (t. 10, b. l. 56-65).

Ikiteisminio turimo metu S. A. teigė, kad vadovauja S. A. gamybinei-komercinei įmonei „Š“, užsiimančiai galanterijos gamyba ir prekyba. Su S. M. susipažino 2007 m. verslo reikalais. Apie UAB „S“ sužinojo iš S. M., kuris sutiko paskolinti jo įmonei pinigus veiklos vystymui. Kalba apie paskolą užėjo atsitiktinai, tiesiog jis S. M. pasakė, kad jo įmonei reikalingi pinigai ir S. M. sutiko paskolinti. Jis nežino ar pinigai buvo S. M., ar jo įmonės. Paskolos sutartis su S. M. vadovaujama įmone UAB „S“ buvo pasirašyta 2014 m. birželio mėn. Šią sutartį S. M., kaip UAB „S“ direktorius, pasirašė jo akivaizdoje. Tą pačią dieną ar vėliau į jo įmonės sąskaitą pavedimu UAB „S“ pervedė 7 000 Lt ir 3 000 Lt. Apie UAB „S“ nieko nežino. Iš kur ši bendrovė gavo pinigus – nežino. Pagal paskolos sutartį jo vadovaujama įmonė su UAB „S“ neatsiskaitė, nes S. M. atsiskaityti prieš terminą neprašė, o sutarties terminas – 7 metai (t. 4, b. l. 149). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. A. palaikė anksčiau duotus parodymus, papildomai patvirtindamas, kad pagal sudarytą paskolos sutartį jis galėjo paskolą grąžinti pinigais arba S. M. bet kada galėjo pasinaudoti jo firmos teikiamomis transporto paslaugomis, tačiau net du kartus patvirtino, kad iki šiol jokių paslaugų firma „Š“ nei UAB „S“, nei S. M. neteikė (t. 4, b. l. 157).

Liudytojas D. L. (D. L.) teismo posėdyje parodė, kad S. M. pažįsta iš matymo, viename pastate – (duomenys neskelbtini), normavosi patalpas. Dirbo skirtinguose kabinetuose. Jis yra „P“ vadovas, jam priklausančios patalpos rakinamos. Pašaliniai asmenys į šias patalpas užeiti negalėjo. Kaip jo įmonės sutarties šablonas pateko pas S. M. nežino, jam nedavė, neprisimena, kad būtų siuntęs, ar kad S. M. būtų prašęs kredito sutarties šablono. Su juo nebendravo, tik pasisveikindavo. Įmonės elektroniniu paštu naudojosi tik jis. Su L. N. iš Ukrainos kontaktavo kiekvieną dieną, ji kuravo jo sutartį. Su S. M. jokių verslo reikalų neturėjo (t. 9, b. l. 180-185). Ikiteisminio tyrimo metu D. L. davė analogiškus parodymus, papildomai patvirtino, kad S. M. neturi nieko bendra su tuo metu planuotu sandoriu tarp „P” ir OOO „P”. Jokių dokumentų S. M. nebuvo davęs. Kaip šios sutarties projektas galėjo patekti į kitas rankas – nežino (t. 5, b. l. 29-30).

Liudytojas S. M. teismo posėdyje parodė, kad prieš 10 metų G. U. supažindino jį su S. M., sakė, kad jis yra geras verslininkas, todėl M. pasitikėjo. Yra paskolinęs jam pinigų, kurie iki šiol negrąžinti. Nurodė, kad jis (S. M.) yra vyriausias bokso treneris, turėjo klubą „G“, kuris iš savivaldybės nuomojo (duomenys neskelbtini) esantį pastatą. M. buvo „N“ futbolo klubo direktorius, 2013 m. sakė, kad ateina 3 000 000 EUR ir paprašė išregistruoti sporto klubą ir žadėjo iš savivaldybės išpirkti patalpas bei pastatyti naują klubą. S. M. ketino įsigyti (duomenys neskelbtini) esančias patalpas savo vardu (nežino, ar kaip juridinis, ar kaip fizinis asmuo). Žadėjo, kad sporto klubas liks jam (S. M.). Sutikęs su S. M. pasiūlymu, jis (S. M.), sumokėjo 70 000 EUR už detalų naujo klubo planą, bet kai reikėjo išpirkti patalpas, S. M. pasakė, kad pinigų nėra ir jis liko be nieko. S. M. turėjo religinį fondą, sakė, kad pinigai iš ten. Jis net buvo patikrinęs, ar toks religinis fondas yra. 2014 m. aukcione, kuomet buvo parduodamos (duomenys neskelbtini)esančios patalpos, S. M. nedalyvavo, jis (S. M.) su G. U. buvo konkurso stebėtojai. Apie pastato pardavimą S. M. informavo tą pačią dieną. Apie ketinimą parduoti pastatą ir žemės sklypą jį informavo savivaldybė, apie tai jis pranešė ir S. M.. Jis vis žadėjo, kad pinigai bus. UAB „S” nežino (t. 9, b. l. 180-185). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodęs, kad apie tai, jog savivaldybė nusprendė parduoti (duomenys neskelbtini)esančias patalpas, jis buvo informuotas dar 2014 m. kovo mėn., tačiau klubas jomis galėjo naudotis iki pardavimo gruodžio mėn. Jis norėjo renovuoti tas patalpas, todėl tam reikėjo investicijų. S. M. pasiūlė savo paslaugas pritraukiant užsienio investicijas. S. M. sakė, kad patalpas pirmiausia reikia įsigyti, po to renovuoti, žadėjo futbolo klubo „N” vardu užsiimti investiciniais klausimais. Minėjo, kad futbolo klubas prisiims įsipareigojimus paimant užsienio bankų kreditą, skirtą pastato renovacijai (t. 4, b. l. 189-190).

Liudytojas G. U. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta 15 metų, nuo tada, kai dirbo jo įsteigtame sporto klube „N”. Jis taip pat bendravo su „G ” treneriu S. M.. „G” nuomojo patalpas iš savivaldybės, (duomenys neskelbtini). Dėl šio pastato S. M. jie norėjome padėti kaip sportininkai. Jis kreipėsi į S. M., kad pastarasis padėtų išsaugoti verslą, tuo metu jis buvo klubo „N“ vadovas. Aiškino situaciją, kad patalpas savivaldybė nori parduoti. Jie su S. M. siekė išsaugoti klubą, ieškojo investuotojo. S. M. žadėjo padėti. Buvo planuota, kad viena iš S. M. įmonių gaus pinigų sporto klubo renovacijai, iš kur – nežino. Apie religinį fondą nieko nežino. Buvo aišku, kad dar kažkas domisi patalpomis (duomenys neskelbtini), nes pasikeitė patalpų adresas, nutrūko nuomos sutartis. Iš viešo skelbimo sužinojo apie paskelbtas pastato (duomenys neskelbtini), varžytines. S. M. apie tai buvo gavęs rašytinį pranešimą. Po varžytinių savivaldybė pratęsė nuomą su „G”. Nurodė, kad žino UAB „S”, S. M. prašymu du mėnesius buvo šios įmonės direktorius. Kodėl jis pats nebuvo vadovu – nesiaiškino. Būdamas vadovu jis jokių sandorių nesudarinėjo, jokių nurodymų nėra gavęs. Kokias pareigas tuo metu ėjo S. M. – neprisimena. Darbo sutartį su juo sudarė Š. M.. Įmonė jokios veiklos nevykdė, dokumentų nematė. Įdarbintas buvo iki priims naują vadovą. Į įmonę nevykdavo, buvo tik „ant popieriaus“ vadovas (t. 9, b. l. 180-185). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad Maždaug 2013 m. pabaigoje S. M. pranešė, kad savivaldybė pastatą pardavė, o nauji savininkai leido jo klubui kažkiek laiko tęsti veiklą. Iki kada klubas „G“ vykdė veiklą šiose patalpose, jis neprisimena. Kadangi S. M. neatsisakė finansuoti S. M. veiklos, jis su S. M. rado kitas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose Klubas galėtų vystyti veiklą. Šias patalpas jis ir S. M. parodė S. M., kuris patvirtino, kad šios patalpos tinka finansavimui. S. M. buvo susitikęs su šio pastato savininkais. Šie įvykiai vyko maždaug nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Šias patalpas jie planavo įsigyti Futbolo klubo „N“ vardu. Tarp šio klubo, atstovaujamo S. M., ir pastato savininkų buvo sudaryta preliminari pirkimo pardavimo sutartis, tačiau pastatas nebuvo įsigytas, nes nebuvo gauti pinigai (t. 5, b. l. 11-12).

Liudytojas S. K. teismo posėdyje parodė, kad dirba architektu UAB „A”. S. M. tame pačiame pastate, esančiame Kalvarijų g. 3, nuomojosi patalpas, dirbo šalia. Pasiūlė jam padaryti sporto komplekso Naujojoje Vilnioje rekonstrukcijos projektą, taip ir susipažino. Su juo buvo pasirašyta pirminė sutartis, tačiau S. M. neįvykdžius sutarties sąlygų, jokio projekto neatliko, nes sutartis neįsigaliojo. UAB „A” buvo pasirašiusi keturšalę sutartį su S. M.. Jo atstovaujama įmonė nesumokėjo avanso, todėl sutartis neįsigaliojo. Nei UAB „S”, nei futbolo klubas „N” jam nežinomi (t. 9, b. l. 180-185). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad su S. M. jį supažindino UAB „M“ direktorius L. K.. Iš S. M. žodžių suprato, kad yra ruošiamas „Sporto ir sveikatingumo klubo“ renovacijos projektas, kuriame turėjo dalyvauti užsakovas - Vilniaus miesto bokso klubas „G“, rangovas - UAB „M“, atstovaujama direktoriaus L. K., bei Futbolo klubas „N“, atstovaujama direktoriaus S. M.. Šių šalių susitarimu UAB „A“ turėjo ruošti nurodyto projekto projektinę dokumentaciją. Suprato, kad S. M. yra šio projekto iniciatorius. 2013 m. gegužės 2 d. projektavimo darbų sutartį S. M. ir L. K. prašymu paruošė jis. Jo akivaizdoje šią sutartį pasirašė L. K. ir S. M.. S. M. sakė, kad finansuoti šį projektą turi Vokietijos fondas. Sutartis nebuvo pradėta vykdyti, nes jos vykdymui nebuvo pinigų (t. 5, b. l. 3-4).

Liudytojas L. K. teismo posėdyje parodė, kad yra projektuotojas. 2014 m. S. M. atėjo su pasiūlymu dėl sporto komplekso Naujojoje Vilnioje statymo ir projektavimo. Iš jo gavo projektavimo užduotį, programą, ten daugiausia buvo susiję su boksininkais. Turėjo būti gan sudėtinga infrastruktūra. S. M. atstovavo sporto klubą ,,N”, kuris buvo užsakovas. Jie – UAB ,,M”, projektavimo įmonė ,,A” ir futbolo klubas „N” pasirašė sutartį. Projektavimo darbai turėjo būti atlikti per metus laiko, projektuotojai buvo pradėję darbus, tačiau visiškai nebuvo finansavimo. S. M. vis aiškino, kad finansavimas tikrai bus, turi kontaktų ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Liudytojas parodė, kad jo įmonė UAB ,,A” taip pat užsiima pastato esančio (duomenys neskelbtini) administravimu. Šios patalpos priklauso jo sutuoktinei nuosavybės teise, 2014 m. nuomojo jas S. M.. Už nuomą S. M. liko skolingas, visai nemokėjo. Už priežiūrą ir eksploataciją taip pat liko kažkiek skolingas. Mokėjo S. M. kaip fizinis asmuo. Įmonė UAB „S” jam nežinoma (t. 10, b. l. 45-47). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 4, b. l. 168-169).

Liudytojas K. V. teismo posėdyje parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „S” nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini)ir 2014 m. pernuomodavo jas UAB „S”. Patalpos buvo išnuomotos viduryje vasaros, 3-4 mėnesiams. Jis nuomojo patalpą su baldais (stalas, kėdės). Kokiais nuosavais baldais S. M. naudojosi nuomojamose patalpose nežino. Su S. M. bendraudavo įmonės teisininkas V. B., jis asmeniškai kaltinamojo nėra matęs. Už nuomą buvo atsiskaityta už du mėnesius sudarant sutartį, paskui liko skola (t. 9, b. l. 191-193). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. V. davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad patalpų nuomos sutartį UAB „S“ vardu pasirašė S. M. (t. 5, b. l. 15-16).

Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad jo klientas UAB „S“ normavosi patalpas iš UAB ,,G“. Atskirus kabinetus šiose patalpose UAB „S“ išnuomojo kitiems asmenims, tame tarpe ir S. M. ar su jo vadovaujamai įmonei ,,S“ metams laiko. Patalpos buvo Spaudos rūmuose, berods, 5-ajame aukšte. S. M. išnuomotas kabinetas buvo 10-15 m². Kabinete buvo keli standartiniai kompiuterių stalai, kelios kėdės, berods, keli kompiuteriai. Nežino, ar kompiuteriai buvo veikiantys. Dėl spintų – neatsiminė. Nuomos laikotarpiu patalpos apstatymas nesikeitė, kai ją išnuomojo buvo visi tie patys baldai. Teigė, kad dėl patalpų nuomos tarėsi pats kaltinamasis, jis pasirašė ir nuomos sutartį. Nuoma tęsėsi apie 3-4 mėnesius, bet po to ta įmonė prasiskolino. Į patalpas užeidavo kartą į mėnesį, atnešdavo sąskaitas už nuomą. Nepamena, kas atlikinėjo mokėjimus, ar įmonė ,,S”, ar S. M.. Jo žiniomis, kol panaudos teise tą aukštą perėmė UAB „S“, S. M. ar jo įmonė jose jau buvo, tik nežino, kokiu pagrindu. UAB „S“ išsinormavus nurodytas patalpas, niekas realiai nepasikeitė (t. 10, b. l. 56-65).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Juridinių asmenų registro duomenų apie Asociaciją futbolo klubas „N“ matyti, kad ji įregistruota 2001 m. kovo 20 d., nuo įregistravimo datos S. M. yra asociacijos narys, o G. U. – vadovas (t. 5, b. l. 5-6).

Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad UAB „S“ įregistruota 1998 m. kovo 26 d., nuo 1998 m. kovo 26 d. bendrovės akcininkas buvo S. S., nuo 2001 m. gegužės 7 d. jos akcininku tapo Š. M. (t. 3, b. l. 1-2).

Sodros duomenimis 2014 m. UAB „S“ darbuotojai buvo: nuo 2014 m. birželio 25 d. S. S., nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. – S. M., nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. – D. M. (t. 3, b. l. 3-41).

Iš S. M. ir UAB „S“ atstovaujančio akcininko Š. M. 2014 m. birželio 20 d. sudarytos darbo sutarties matyti, kad S. M. UAB „S“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., kuomet buvo atleistas iš darbo (t. 8, b. l. 156-158). 2014 m. birželio 23 d. vienintelio UAB „S“ akcininko Š. M. sprendimu S. M. nuo 2014 m. birželio 23 d. paskirtas UAB „S“ direktoriumi (t. 8, b. l. 166).

2015 m. balandžio 30 d. vienintelio UAB „S“ akcininko sprendimu patvirtinta metinė UAB „S” finansinė atskaitomybė 2014 finansiniais metais. Sprendimas patvirtina, kad bendrovė pelno neturėjo (t. 8, b. l. 167).

2015 m. balandžio 30 d. vienintelio UAB „S“ akcininko Š. M. sprendimu S. M. nuo 2015 m. balandžio 30 d. atleistas iš direktoriaus pareigų, nuo 2015 m. gegužės 4 d. direktoriumi paskirtas G. U. (t. 8, b. l. 168). Darbo sutartis tarp G. U. ir UAB „S“ atstovaujančio akcininko Š. M. sudaryta 2015 m. balandžio 30 d. (t. 8, b. l. 159-162).

Vienintelio UAB „S“ akcininko Š. M. 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu G. U. nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. atleistas iš UAB „S“ direktoriaus pareigų (t. 8, b. l. 169).

2015 m. lapkričio 3 d. darbo sutartis tarp S. M. ir UAB „S“, atstovaujamos akcininko Š. M., patvirtina, kad S. M. UAB „S“ direktoriaus pareigas pakartotinai pradėjo eiti 2015 m. lapkričio 4 d. (t. 8, b. l. 163-165). Vienintelio UAB „S“ akcininko Š. M. 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu S. M. nuo 2015 m. lapkričio 4 d. paskirtas UAB „S“ direktoriumi (t. 8, b. l. 170).

Anksčiau nurodyti su UAB „S“ vadovų pasikeitimu susiję duomenys buvo pateikti VĮ „Registrų centras“: UAB „S“ vienintelio akcininko sprendimai, prašymo registruoti juridinių asmenų registre JAR-1 formos dokumentų blankai dėl S. M. paskyrimo direktoriumi nuo 2014 m. birželio 23 d., 2015 m. sausio 30 d. S. M. išduotas įgaliojimas, finansinės ataskaitos ir 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas (t. 3, b. l. 67-83).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 28 d. rašte nurodyta, kad 2015 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2014 m. birželio 23 d. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2014 m. liepos 1 d. vykdo UAB „F“, į. k. (duomenys neskelbtini), įgaliotas atstovauti santykiuose su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis asmuo nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. - E. Ž.. (t. 3, b. l. 90)

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi UAB „S“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 2 d. Administratoriumi paskirtas MB „A“ bankroto procedūrą vykdantis asmuo L. L. (t. 3, b. l. 84-85). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas (kreditoriai : Valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Vilniaus skyrius, antstolė Brigita Palavinskienė ir BUAB „G“) (t. 3, b. l. 121). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB „S“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 3, b. l. 122-123)

Ikisutartiniai UAB „S“ ir R. M. santykiai matyti iš elektroninio nukentėjusiosios ir kaltinamojo susirašinėjimo:

- 2014 m. gegužės 7 d. 10:35 iš S. M. el.pašto „(duomenys neskelbtini)“ į R. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)” persiųstas priedas „Sutartis_projektas_04_02.doc“, kuris el. pašte „(duomenys neskelbtini)“ gautas 2014 m. balandžio 8 d., 12:32 iš el. pašto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142).

- 2014 m. gegužės 8 d., 11:58 iš S. M. el.pašto „(duomenys neskelbtini)“ į R. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)” , tema „kontraktas“ persiųstas tekstas: „kreditinė linija per 40 dienų, išmokos per 3 kartus po 330000 eur kas 5 dienos, t. y. per 15 dienų viso 55 dienos, grąžinimas priede 7 metai, palūkanos 1,7 procento per metus. S.“ (t. 1, b. l. 79, 143).

- 2014 m. gegužės 29 d., 12:41 iš S. M. el.pašto „(duomenys neskelbtini)“ į R. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)” , persiųstas tekstas: „atsirado pas viena 50, tai gal bandyti padalinti, sutartis avansas 50000, kreditas 550000 iki 7 metų, palūkanos 1,7 per metus, pasiūlymas galioja viena diena. S.“ (t. 1, b. l. 80, 144).

Žemesnės instancijos teismas

- 2014 m. birželio 13 d., 11:56 iš S. M. el.pašto „(duomenys neskelbtini)“ į R. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)”, tema „Kreditas“ persiųstas tekstas: „tai su rasa 23000 eu po 45 dienų 230000 eur, su A. 10000 po 45 dienų pradžioje forminimas kaip kreditas vėliau paslaugos ir skolos nelieka. Galioja jei avansas gaunamas ne vėliau 18 birželio“ (t. 1, b. l. 81, 145).

S. M. rankraštinė schema dėl kredito gavimo (t. 1, b. l. 82-84).

Iš 2014 m. birželio 17 d. sutarties tarp D. S. ir R. M. matyti, kad R. M. iki 2014 m. liepos 17 d. pasiskolino iš D. S. 96 000 Lt. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad pinigai turi būti perduoti iki 2014 m. birželio 18 d. Pagal sutarties 2 punktą R. M. įsipareigojo skolą grąžinti ne vėliau nei po 1 mėn., negrąžinus laiku paskolos, mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 3.5 punktu susitarta, kad įsipareigojimai pagal sutartį užtikrinami R. M. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka (t. 1, b. l. 170-171).

Dėl R. M. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta 2014 m. birželio 17 d. sutartinės hipotekos sutartis (t. 1, b. l. 172-183).

2014 m. spalio 6 d. R. M. sudarė paskolos sutartį su Z. V. ir S. G., iš kurių iki 2014 m. lapkričio 6 d. pasiskolino 110 000 Lt bei sutarties 1 punktu įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 2.6 punktu susitarta, kad įsipareigojimai pagal sutartį užtikrinami R. M. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka (t. 1, b. l. 176-177, t. 4, b. l. 107).

Dėl R. M. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta 2014 m. spalio 6 d. sutartinės hipotekos sutartis (t. 1, b. l. 178-182).

2014 m. spalio 6 d. paskolos sutartis patvirtina, kad R. M. iš Z. V. pasiskolino 110 000 Lt. Prisiimti įsipareigojimai užtikrinti sutartine hipoteka (b. l. 108, 109-111). 2016 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog R. M. už 54 000 EUR pardavė jai priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 114-117). 2016 m. kovo 31 d. pareiškimas apie skolos grąžinimą patvirtina, kad R. M. grąžino 31 858,20 EUR skolą (t. 4, b. l. 118).

D. S. 2014 m. spalio 6 d. pareiškimu patvirtino, kad R. M. grąžino visą skolą – 96 000 Lt (t. 4, b. l. 106).

Z. V., atstovaudama ir S. G., 2016 m. vasario 3 d. pareiškimu sutiko, kad R. M. parduotų įkeistą nekilnojamąjį turtą (t. 4, b. l. 112).

R. M. 2016 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 114-117).

2016 m. vasario 29 d. VĮ Centrinė hipotekos įstaiga išregistravo sutartinę hipoteką butui, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 119).

Z. V., atstovaudama ir S. G., 2016 m. kovo 1 d. pareiškimu patvirtino, kad R. M. pagal paskolos sutartį atsiskaitė ir grąžino 31 858,20 EUR, kas atitinka 100 000 Lt (t. 4, b. l. 118).

Nukentėjusioji pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius 4 200 Lt sumokėjimą R. S. nekilnojamojo turto agentūrai „T“ už tarpininkavimo paslaugas ieškant kreditorių (t. 4, b. l. 120) ir 1 000 EUR išlaidas už tarpininkavimo paslaugas parduodant butą (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 121).

Iš byloje esančios 2010 m. birželio 18 d. partnerystės sutarties, sudarytos tarp UAB „S“, atstovaujama direktoriaus S. S., ir R. M., matyti, kad šios sutarties 1 straipsnio 1.1. punktu sutarties šalys susitarė bendrai veikti organizuojant ir plėtojant Sporto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomo projekto veiklą ir R. M. biuro organizavimą. Pagal sutarties 1.5 punktą šalių susitarimu UAB „S“ paskiriama atstovauti Šalių bendrus interesus pagal šią sutartį visose valstybinėse, privačiose ir visuomeninėse institucijose, banko įstaigose ir pan., pateikti konkursinius pasiūlymus, prisiimti įsipareigojimus, gauti nurodymus bei pasirašyti sutartis Šalių vardu, paskirstyti šios Sutartis pagrindu įgytas pajamas, jei Šalių susitarimuose nenumatyta kitaip. Sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta, kad „siekdamos vesti bendrą ūkinę veiklą, šios sutarties šalys sutiko su tokiu įsipareigojimų pasidalijimu“: UAB „S“ bendros veiklos vykdymui įsipareigojo: 1. užtikrinti didesnę kaip 30 000 000 Lt kredito ir/arba kredito linijos (toliau kredito) gavimą bendros šalių veiklos apyvartinių lėšų finansavimui, bendrai vykdomai veiklai užtikrinti; 2. Kreditą gauti laikotarpiui iki 7 metų, palūkanomis ne didesnėmis nei 1,7 proc. per metus; 3. Kartu su kita sutarties šalimi gavus kreditą iki 2014 m. rugpjūčio 12 d., 1 000 000 Lt dalį perduoti R. M. kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sąlygomis ir tvarka numatytomis kredito sutartyje. Sutarties 2.1 punkto 13 papunkčiu šalys įsipareigojo atsakyti prieš kitą sutarties šalį šios sutarties 2.2.1. punkte nurodyta deponuotų lėšų suma iki bus įvykdytos šios sutarties 2.1.1. ir 2.1.16. punktai. Pagal sutarties 2.1. punkto 16 papunktį šalys susitarė, kad tuo atveju, jei R. M. negalėtų padengti savo kredito dalies, vykdyti įsipareigojimą prieš kredito davėją įgyjant reikalavimo teisę į R. M. asmeninį turtą ir/arba kitus finansinius aktyvus negrąžintos dalies dydžiu. Sutarties 2.2. punkto 1 papunkčiu R. M. įsipareigojo įnešti 100 000 Lt dydžio užstatą UAB „S“ vardu kartu šalims siekiant gauti kreditą bendros veiklos, aptartos sutarties 1.1. punkte vystymui. Sutarties 2.2. punkto 2 papunkčiu R. M. įsipareigojo kartu su kita sutarties šalimi gavus kreditą iki 2014 m. rugpjūčio 12 d., priimti 1 000 000 Lt kredito dalį kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sąlygomis ir tvarka numatytomis kredito sutartyje. Sutarties 2.2. punkto 13 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu kreditas negaunamas ir/arba jo sąlygos skiriasi nuo sąlygų, aptartį šios sutarties 2.1.1. ir 2.1.2. punktuose, R. M. per 5 dienas, einančias po paskutinės kredito suteikimo dienos, įgyja teisę į UAB „S“ turto ir/arba aktyvų dalį, lygią 1000 000 Lt. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2019 metų birželio 30 d. Partnerystės sutartis pasirašyta direktoriaus S. M. ir R. M., patvirtinta UAB „S“ anspaudu (t. 1, b. l. 135-138, t. 4, b. l. 81-84).

SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), atidarytos R. M. vardu, išraše, išduotame 2015 m. vasario 24 d., ir 2014 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodyme nurodyta, kad 2014 m. birželio 20 d. iš R. M. sąskaitos į UAB „S“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 45 000 Lt (transakcija Nr. 72) (t. 1, b. l. 140-141).

Iš 2014 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderio blanko originalo matyti, kad jame padarytas rankraštinis įrašas jog UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 25 d. iš R. M. gavo 55 000 Lt „pagal partnerystės sutartį – 2014.06.18. Penkiasdešimt penki tūkstančiai“ Grafose „Vyr. buhalteris (buhalteris), „Gavo kasininkas“ nurodyta S. M. ir asmens parašai bei UAB „S“ antspaudas (t. 1, b. l. 139, t. 4, b. l. 80, t. 8, b. l. 69).

Iš pakvitavimo turinio raštelio matyti, kad jame padarytas rankraštinis įrašas „Aš, S. M. gavau iš R. M. pinigus taip: 55 000 Lt grynais ir 45 000 Lt pavedimu į UAB „S“ sąskaitą“. Dokumentas patvirtintas įrašu „S. M.“ ir parašu (t. 1, b. l. 146, t. 4, b. l. 85).

Swedbank, AB grynųjų pinigų išmokėjimo užpildytas blankas patvirtina, kad 2014 m. liepos 1 d. UAB „S“ iš sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ S. S. išmokėjo 20 000 Lt. Blankas patvirtintas rankraštiniais įrašais „S. S.“ ir parašu bei banko darbuotojo parašais (t. 8, b. l. 71).

UAB „S“ 2014 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderio kvito blankas Serija IM Nr. 001 patvirtina, kad S. S. iš atsiskaitomosios sąskaitos įnešė į kasą 20 000 Lt. Grafose „vyr. buhalteris (buhalteris), „Gavo kasininkas“ yra neįskaitomas rankraštinio įrašo fragmentas (t. 8, b. l. 70).

UAB „S“, atstovaujama direktoriaus S. M., ir UAB „F“, atstovaujama direktorės E. Ž., 2014 m. birželio 30 d. sudarė bei šalių atstovų parašais ir įmonių antspaudais patvirtino buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį (t. 6, b. l. 8-9).

Pagal UAB „S“ 2014 m. birželio 30 d. balansinių likučių priėmimo perdavimo aktą Nr. 2 sudarytą tarp UAB „S“ direktoriaus S. M. ir UAB „F“ direktorės E. Ž. 2014 m. birželio 30 d. dienai likutis sudarė 106 109,16 Lt, iš jų banko sąskaitoje – 33 780,02 Lt, kasoje – 55 000 Lt. Dokumentas patvirtintas šalių atstovų parašais (t. 6, b. l. 10). UAB „S“ finansinės atskaitomybės dokumentuose matyti bendrovės turimų lėšų judėjimas per 2014 m. liepos 1 d.– 2015 m. lapkričio 10 d. laikotarpį (t. 6, b. l. 35-120).

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis UAB „S“ turi vienintelę atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB (t. 3, b. l. 140-142). Banko 2015 m. spalio 16 d. duomenimis, pagal 2009 m. sausio 8 d. sudarytą elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. 1217640 jai priskirtas vartotojas S. S., pateikta prisijungimų, naudojantis interneto banku sąrašas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d. (t. 3, b. l. 179, 180-182).

Iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2014 m. sausio 1 d.–2015 m. kovo 30 d. laikotarpį matyti tokie pinigų judėjimai:

- 2014 m. birželio 23 d. transakcija Nr. 702, iš R. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „S“ sąskaitą, nurodžius pagrindą „pagal 2014-06-18 partnerystės sutartį“, pervesta 45 000 Lt;

- 2014 m. birželio 25 d. transakcija Nr. 124 iš UAB „S“ sąskaitos į S. A. gamybinės firmos „Š“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „paskola“, pervesta 3 000 Lt;

- 2014 m. birželio 25 d. transakcija Nr. 125 iš UAB „S“ sąskaitos į S. A. gamybinės firmos „Š“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „paskola“, pervesta 7 000 Lt;

- 2014 m. birželio 25 d. transakcija Nr. 126 iš UAB „S“ sąskaitos į S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „skola“, pervesta 1 179,18Lt;

- 2014 m. liepos 1 d. grynųjų pinigų išėmimo iš Banko skyriaus operacija, S. S. vardu gauta 20 000 Lt;

- 2014 m. liepos 4 d. transakcija Nr. 127 iš UAB „S“ sąskaitos į S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „ūkio išlaidos“, pervesta 56,24 Lt;

- 2014 m. liepos 4 d. transakcija Nr. 128, iš UAB „S“ sąskaitos į UAB „A“, sąskaitą (duomenys neskelbtini) , nurodžius pagrindą „pagal sutartį“, pervesta 2 200 Lt;

- 2014 m. liepos 4 d. transakcija Nr. 129 iš UAB „S“ sąskaitos į D. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „avansas“, pervesta 2 500 Lt;

- 2014 m. liepos 8 d. transakcija Nr. 130 iš UAB „S“ sąskaitos į UAB „S“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „už patalpų nuomos mėnesius pagal 2014 m. birželio 26 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties 7.1 p.“, pervesta 461,40 Lt;

-2014 m. liepos 8 d. transakcija Nr. 131 iš UAB „S“ sąskaitos į S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „ūkio išlaidos“, pervesta 5,08 Lt;

- 2014 m. liepos 14 d. transakcija Nr. 132 iš UAB „S“ sąskaitos į UAB „F“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „sąskaita faktūra Serija FIN Nr. (duomenys neskelbtini)“, pervesta 250 Lt;

- 2014 m. liepos 14 d. transakcija Nr. 133 iš UAB „S“ sąskaitos į S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „atlyginimas už 2014-06“, pervesta 91 Lt;

- 2014 m. rugpjūčio 1 d. transakcija Nr. 136 iš UAB „S“ sąskaitos į D. M. sąskaitą LT54 7180301 6973 3681 , nurodžius pagrindą „avansas“, pervesta 4 000 Lt;

- 2014 m. rugpjūčio 5 d. transakcija Nr. 137 iš UAB „S“ sąskaitos į S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „atlyginimas už 2014-07“, pervesta 455 Lt;

- 2014 m. rugpjūčio 5 d. transakcija Nr. 140 iš UAB „S“ sąskaitos į UAB „F“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „sąskaita faktūra Serija FIN Nr. (duomenys neskelbtini)“, pervesta 250 Lt;

-2014 m. rugpjūčio 21 d. transakcija Nr. 141 iš UAB „S“ sąskaitos į D. M. sąskaitą LT54 7180301 6973 3681 , nurodžius pagrindą „avansas“, pervesta 1 000 Lt;

- 2014 m. rugpjūčio 25 d. transakcija Nr. 142 iš UAB „S“ sąskaitos į (duomenys neskelbtini) aukštuminio pastato bendrija „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „PVM sąskaita faktūra SPR 10151“, pervesta 82,90 Lt;

- 2014 m. rugsėjo 3 d. transakcija Nr. 143 iš UAB „S“ sąskaitos į D. M. sąskaitą LT54 7180301 6973 3681 , nurodžius pagrindą „avansas“, pervesta 500 Lt;

- 2014 m. rugsėjo 3 d. transakcija Nr. 144 iš UAB „S“ sąskaitos į S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „atlyginimas už 2014-08“, pervesta 455 Lt;

- 2014 m. rugsėjo 8 d. transakcija Nr. 147 iš UAB „S“ sąskaitos į UAB „F“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „sąskaita faktūra Serija FIN Nr. (duomenys neskelbtini)“, pervesta 250 Lt;

-2014 m. rugsėjo 8 d. transakcija Nr. 148 iš UAB „S“ sąskaitos į antstolio Dariaus Blizniko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „už S. M., byla Nr. 0035/10/00102“, pervesta 38 Lt;

- 2014 m. rugsėjo 26 d. transakcija Nr. 149 iš UAB „S“ sąskaitos į (duomenys neskelbtini) aukštuminio pastato bendrija „Spaudos Rūmai“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodžius pagrindą „PVM sąskaita faktūra SPR 10268“, pervesta 80,14 Lt;

- 2014 m. liepos 14 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugsėjo 8 d. ir 2014 m. spalio 22 d. transakcijomis iš UAB „S“ sąskaitos į VSDFV sąskaitą (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai, iš viso 782,66 Lt;

- 2014 m. liepos 14 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugsėjo 8 d. transakcijomis iš UAB „S“ sąskaitos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai, iš viso 128 Lt (t. 3, b. l. 187-188).

Iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2014 m. spalio 1 d.–2016 m. gegužės 20 d. laikotarpį matyti, kad per nurodytą laikotarpį atliktas vienintelė 3,03 dydžio transakcija VSDFV (t. 3, b. l. 186).

Iš 2014 m. birželio 19 d. paskolos sutarties kopijos matyti, kad paskolos davėjas UAB „S“, atstovaujama direktoriaus S. M., ir paskolos gavėjas - S. A. gamybinė komercinė firma „Š“, atstovaujama IĮ savininko S. A., susitarė, kad Paskolos davėjas suteikia Paskolos gavėjui 10 000 Lt paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 3.1. p. numatyta, kad Paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą Paskolos davėjui lygiai po 7 metų, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Sutartis patvirtinta šalių atstovų rekvizitais, parašais bei antspaudais. (t. 4, b. l. 153).

Juridinių asmenų registro duomenimis S. A. gamybinė komercinė firma „Š“ įregistruota 1991 m. vasario 21 d., apie įmonės vykdomą veiklą duomenų nėra, jos savininkas ir vienintelis darbuotojas S. A. (t. 4, b. l. 146-147).

Iš 2014 m. birželio 26 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad UAB „S“ išnuomojo UAB „S“, atstovaujamai direktoriaus S. M., 11.53 kv. m. administracinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 23-28).

Iš 2014 m. liepos 7 d., pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1, 2014 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2, 2014 m. rugsėjo 3 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3 kopijų matyti, kad pagal šias sutartis UAB „S“, atstovaujama direktoriaus S. M., iš D. M. įsigijo: du rašomuosius stalus už 2 000 Lt; dvi spinteles už 920 Lt; spintelę už 500 Lt; kėdę už 780 Lt; 1000 Lt vertės spintą; 200 Lt vertės šaldytuvą; 1 350 Lt vertės kompiuterį; 300 Lt vertės spausdintuvą; 950 Lt vertės kopijavimo aparatą. Sutartys patvirtintos šalių rekvizitais, atstovų parašais, UAB „S“ antspaudu (t. 5, b. l. 20-22).

Po UAB „S“ ir R. M. sudarytos partnerystės sutarties vykęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimas:

- 2014 m. rugsėjo 17 d., 08:45 iš S. M. el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ į R. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)” persiųstas tekstas: „UAB „S“ praneša, kad pirmas dalinis kredito mokėjimas pagal 2014 m. birželio 18 d. sutartį tarp UAB „S“ ir R. M. bus atliktas ne vėliau 2014 m. rugsėjo 19 d., įmokos dydis nemažiau 150 000 Lt. Direktorius S. M.“ (t. 1, b. l. 85).

- 2014 m. rugsėjo 17 d., 11:52 iš R. M. el. pašto (duomenys neskelbtini) į S. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ į persiųstas tekstas „prašau pateikti Jūsų laiško teiginius pagrindžiančius dokumentus iki šiandienos, t. y. 2014-09-17 dienos 13 valandos“ (t. 1, b. l. 85, 147). Be to, 2014 m. rugsėjo 17 d. prašymu (kurį išsiuntė registruotu paštu) R. M. kreipėsi į UAB „S“ direktorių S. M., prašydama iki 2014 m. rugsėjo 23 d. raštu pateikti informaciją dėl 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutarties ir įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymo (t. 1, b. l. 87, 88, 153, t. 8, b. l. 72).

- 2014 m. rugsėjo 24 d., 9:51 iš S. M. el.pašto „(duomenys neskelbtini)“ į R. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)” persiųstas tekstas „R., laba diena aš gausiu pilną informaciją iki 15 val. šiandiena, jei viskas tvarkoje, tai ir pinigai bus, jei dar bus problemų spręsiu, tikiuosi, kad jau bus viskas gerai, kantrybės dar kelias valandas S. (t. 1, b. l. 89, 148).

- 2014 m. rugsėjo 24 d., 15:07 iš S. M. el.pašto „(duomenys neskelbtini)“ į R. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)” persiųstas tekstas „R. ukrainiečiai dievagojasi, kad šiandiena gaus leidimą pervesti man, reikia tikėtis, vakare dar turėsiu pokalbį su kitais, kurie žadėjo pagelbėti, jei įstrigsiu, kantrybės, pinigai bus S.“ (t. 1, b. l. 90, 149).

- 2014 m. rugsėjo 24 d., 16:39 iš R. M. el.pašto (duomenys neskelbtini) į S. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ į persiųstas tekstas, kuriame nurodoma, kad S. M. dalina niekuo nepagrįstus pažadus ir nevykdo 2014 m. birželio 18 d. pasirašytos partnerystės sutarties, todėl R. M. ketina kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo (t. 1, b. l. 91, 151). Be to, R. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu (išsiųstu registruotu laišku) kreipėsi į UAB „S“ direktorių S. M. ir UAB „G“ vadovą R. S. su priminimu, kuriame prašoma nurodyti 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutarties nevykdymo priežastis bei pateikti paaiškinimus dėl bendravimo vengimo, jo išsiuntimą registruotu paštu patvirtinantis kvitas (t. 1, b. l. 92, 93, 154, 155, t. 8, b. l. 73).

- 2014 m. rugsėjo 30 d. 10:38 iš S. M. el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ į el. paštą „(duomenys neskelbtini)” persiuntė tekstą „R., UAB S atsakymą į raštus išsiuntė šiandiena, t. y. rugsėjo 30 dieną“ (t. 1, b. l. 150).

- 2014 m. spalio 1 d. 12:47 iš S. M. el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ į R. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)” persiųstas raštas (be datos), pavadintas „Informacija“, kuriuo S. M. kaip UAB „S“ direktorius R. M. pranešė, jog dėl nenumatytų aplinkybių yra privesta atidėti Partnerystės sutartyje numatytus įsipareigojimus tarp UAB „S“ ir R. M.“. Rašte teigiama, kad dabartiniu metu ši situacija yra sprendžiama, informuojama, kad Ukrainos bankas baigia derinti garantijos patvirtinimą per ES banką galimybes. Kai tik bus baigtos procedūros mes tęsime pradėtą darbą ir galėsime vykdyti susitarime numatytus įsipareigojimus.. Šiuo metu planuojame iki 2014 m. spalio 30 d. pervesti 50 tūkstančių eurų. Likusią sumą numatome atsiskaityti iki šių metų galo. Raštas patvirtintas UAB „S“ spaudu ir direktoriaus S. M. parašu (t. 1, b. l. 96-97, 156, t. 8, b. l. 74).

- 2014 m. spalio 1 d. 15:07 iš R. M. el. pašto (duomenys neskelbtini) į S. M. el. paštą „(duomenys neskelbtini)„ ir el. p. „(duomenys neskelbtini) persiųstas tekstas dėl sutarties nevykdymo, Ukrainos banko pergarantavimo procedūros nepagrįstumo (t. 1, b. l. 99, 152).

- 2014 m. spalio 1 d. 15:07 iš R. M. el. pašto (duomenys neskelbtini) į el. paštą „(duomenys neskelbtini)„ persiųstas tekstas „sveiki, p. R., primenu, kad laukiu iš Jūsų žadėtų skenuotų dokumentų ir dviejų procedūrų aprašų“ (t. 1, b. l. 100).

- 2014 m. spalio 8 d. 14:23 iš R. M. el.pašto „(duomenys neskelbtini)„ į el. paštą „(duomenys neskelbtini) „ persiųstas tekstas „sveiki, p. R., primenu, kad laukiu iš Jūsų žadėtų skenuotų dokumentų ir dviejų procedūrų aprašų“ (t. 1, b. l. 169).

- 2014 m. spalio 9 d., 16:14 iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)” į R. M. el. paštą persiųstas priedas su tekstu „čia yra sutartis. Visą dieną negrista mano pažįstamas ir negaliu suderinti pasiūlymo dėl sąlyginio kredito, gal jau pasirodys, kai tik suderinsiu iškarto išsiųsiu Jums. Su pagarba, R. S.. Direktorius, Projekto vadovas UAB „G“ (t. 1, b. l. 184). 2014 m. spalio 14 d., 16:14 iš R. M. el.pašto (duomenys neskelbtini) adresatui „R.“ persiųstas tekstas, kuriuo teiraujamasi apie kitas jos pasirašyto sandorio šalis ir jai pateiktos „A“ rangos sutarties įvykdymo galimybes, primenamas susitarimas dėl dviejų finansinių procedūrų aprašymų pateikimo. (t. 1, b. l. 101).

- 2014 m. spalio 16 d., 12:13 iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)” adresatui „R. M.“ persiųstas tekstas „gavau patvirtinimą kredito aprašymui“ (t. 1, b. l. 103).

R. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė turėtus „CreditInfo“ skelbiamus duomenis apie UAB „S“, UAB „P“, UAB „A“ (t. 4, b. l. 60-74).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija su Vilniaus miesto bokso klubu „G“ dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) buvo sudariusi šias sutartis: 1_ 1996-07-17 Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų nuomos sutartis Nr. 1017. Sutartis nutraukta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-942 suteikus bokso klubui 907,67 kv. m pastatą (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį ir atlyginus 126486 Lt, panaudotas pastato (duomenys neskelbtini) būklei pagerinti, įskaitant šią sumą kaip skolą už patalpų nuomą. 2) 2005 m. gruodžio 13 d. savivaldybės turto panaudos sutartis Nr. 395. Panaudos sutarties terminas nustatytas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d., bet esant panaudos davėjo reikalavimui ne ilgiau kaip iki suteikto panaudai turto įtraukimo į privatizavimo programą. 3) 2009 m. balandžio 28 d. sutartis dėl Savivaldybės turto panaudos 2005 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. 395 pakeitimo ir papildymo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-973 sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2026 m. sausio 1 d., nustatant šias papildomas sąlygas: „asociacija Vilniaus miesto bokso klubas „G“ teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis privalo parengti 907,67 kv. m. pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir atlikti pastato rekonstrukcijos darbus iki 2011 m. gruodžio 31 d.. Savivaldybės turto panaudos sutartis Nr. 395 bus nutraukta prieš terminą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka iki 2011 m. gruodžio 31 d.. nebus atlikti pastato rekonstrukcijos darbai“. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto bokso klubas „G“ iki nustatytų terminų įsipareigojimų neįvykdė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas 2013 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A5 1-5 8247(2.l4.l.34-EK5) Vilniaus miesto bokso klubą informavo apie tai, kad Savivaldybė planuoja 907,67 kv. m. pastatą su jam priskirtų 8501 kv. m. žemės sklypu (duomenys neskelbtini) įtraukti į privatizavimo objektų programą ir pasiūlė bokso klubui kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl 1998-07-07 Valstybinės žemės nuomos sutarties N01/98-15945 nutraukimo. Vilniaus miesto bokso klubas „G“ su tuo sutiko ir kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl valstybinės žemės Genių g. 10 nuomos sutarties nutraukimo, kuri Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ (l4.49.2.)-2020 buvo nutraukta. Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje (protokolo Nr. A16-217(1.1.41-T1) pritarė šio objekto privatizavimui ir jis buvo pateiktas valstybės įmonei Valstybės turto fondui ir paskelbtas Informaciniame privatizavimo biuletenyje (Nr. 13(424), spaudoje bei reklaminiuose plakatuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas 2014 m. sausio 14 d. raštu Nr. A51-2413/14(2.l4.1.l7-EK5) informavo Vilniaus miesto bokso klubą „G“ apie numatytą privatizavimo aukcioną ir prašė sudaryti sąlygas galimiems pirkėjams apžiūrėti patalpas, o aukcionui įvykus - jas atlaisvinti. Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyrius 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 145l-20724/l4(2.14.l.3-EK5) informavo bokso klubą apie tai, kad 2013 m. vasario 6 d. įvyko minėto pastato viešas aukcionas, į kurį buvo užregistruotas vienas dalyvis. Šiuo raštu buvo pažymėta, kad iki 2014 m. kovo 12 d. neatlaisvinus 907,67 kv. m ploto pastato (duomenys neskelbtini) ir negrąžinus jo priėmimo ir perdavimo aktu, Ekonomikos ir investicijų departamentas perduos medžiagą Teisės departamento Juridiniam skyriui dėl 2005 m. gruodžio 13 d. Savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 395 nutraukimo prieš terminą bei iškeldinimo iš pastato (duomenys neskelbtini) teismine tvarka. Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. balandžio 11 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl Vilniaus miesto bokso klubo „G“ iškeldinimo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (civiline byla Nr. 2-20559-391/2014). Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „V24“ 2014 m. gegužės 7 d. sudarė privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „N“ įgijo pastatą - sporto klubą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perėmė savininko teisės (t. 3, b. l. 93).

Iš 2010 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės įsakymo „Dėl pavedimo organizuoti sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimą” matyti, kad įsakymo 1 punktu pavesta Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 8501 kv. m. sklypo, (duomenys neskelbtini), Naujosios Vilnios seniūnijoje, detaliojo plano rengimą pagal pridedamą miesto plano ištrauką. Dokumentas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo J. U. parašu bei antspaudu (t. 4, b. l. 196-198).

Iš 2013 m. sausio 11 d. trišalės tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutarties Nr. 170-1(3.1-36-MP) matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, atstovaujama direktoriaus A. B., Asociacija Vilniaus bokso klubas „G“, atstovaujamo prezidento S. M., UAB „G“, atstovaujamos direktoriaus T. B., susitarė parengti projektą - apie 8501 kv. m. sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą. Projekto rengimo terminas numatytas „per 18 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos. Sutartis patvirtinta šalių rekvizitais, atstovų parašais bei įmonių antspaudais (t. 4, b. l. 193-195).

Iš 2013 m. kovo 22 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. NGP 1 matyti, kad Asociacija futbolo klubas „N“ (pirmasis partneris), atstovaujama vadovo S. M. ir Asociacija Vilniaus miesto bokso klubas „G“ (antrasis partneris), atstovaujama vadovo S. M. susitarė sujungti potencialą bei pajėgas rekonstruojant nekilnojamąjį daiktą - sportinės paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 d. 2 p. numatytomis sąlygomis „darbų užsakovas bus Antrasis partneris, už darbus mokės Pirmasis partneris“. Sutarties 2.1. p. numatytomis sąlygomis „Šios sutarties pirmoje dalyje apibrėžtam objektui ir numatytiems tikslams pasiekti skirti 2 500 000 EUR“. Šios sutarties 2. 2. p. numatytomis sąlygomis „2013-06-01 Pirmas partneris įsipareigoja savo banko sąskaitoje rezervuoti 200 000 EUR, kurie bus kirti Antro Partnerio pastato išpirkimui bei kitiems mokėjimams“. Sutartis patvirtinta šalių rekvizitais, atstovų parašais, klubų antspaudais (t. 4, b. l. 201-203).

2013 m. gegužės 2 d. projektavimo darbų sutartimi Nr. 13/05-02 sutarties šalys „Užsakovas“ - Vilniaus miesto bokso klubas „G“, atstovaujama prezidento S. M., „Rangovas“ - UAB „M“, atstovaujama direktoriaus L. K., „Mokėtojas“ - VO Futbolo klubas „N“, atstovaujama direktoriaus S. M., susitarė dėl „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybos techninės priežiūros. Sutartimi numatyta bendra projektavimo darbų atlikimo kaina – 447 700,00 Lt. Sutarties 3 p. įtvirtintos šalių pareigos numato, kad „Mokėtojas“ - VO Futbolo klubas „N“, atstovaujama direktoriaus S. M., apmoka „Rangovui“ už projekto paruošimą pagal suderintą darbų apmokėjimo grafiką, t. y. avansu apmoka 100 000 Lt iki 2013 m. gegužės 6 d. Šalia šio atspausdinto teksto yra rankraštinių įrašų „birželio 01 d.“ . Nurodyti rankraštiniai įrašai patvirtinti parašu bei VO Futbolo klubo „N“ antspaudu. Sutartis patvirtinta šalių rekvizitais, atstovų parašais bei įmonių antspaudais (t. 4, b. l. 173-174).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 4 d. rašte nurodyta, kad UAB „S“, Asociacijos futbolo klubo „N“, Vilniaus miesto bokso klubo „G“ adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, statybą leidžiančių dokumentų nėra išduota (t. 3, b. l. 95-97).

AB „DNB bankas“ 2016 m. kovo 24 d. raštu pateikti Asociacijos futbolo klubo „N“ sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti, kad sąskaitoje pinigų judėjimo, išskyrus mokesčio už sąskaitos aptarnavimą, nebuvo (t. 4, b. l. 2-8).

Iš Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų 2014 m. balandžio 30 d. išrašo matyti, kad UAB „A“ įregistruota 2008 m. spalio 28 d., juridinio asmens vardu veikia vadovas A. A. (t. 8, b. l. 111, t. 7, b. l. 190, 195). 2014 m. balandžio 29 d. UAB „A“ direktoriaus A. A. patvirtintame UAB „A“ akcininkų sąraše nurodyta, kad po 50 proc. Bendrovės akcijų priklauso A. A. ir R. S. (t. 8, b. l. 44). R. S. UAB „A“ direktoriumi paskirtas 2014 m. balandžio 30 d. bendrovės akcininkų susirinkimo metu (t. 7, b. l. 155-156), jam išduotas 2014 m. gegužės 5 d. įgaliojimas veikti UAB „A“ generalinio direktoriaus A. A. vardu atidarant sąskaitas Latvijos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose, disponuoti jomis su vienu parašu, pasirašyti sutartis ir atlikti kitus veiksmus atstovaujant UAB „A“ ir veikti įmonės naudai (t. 7, b. l. 151-152)

Iš 2014 m. gegužės 22 d. sutarties tarp UAB „M“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A“, atstovaujamos direktoriaus R. S., matyti, kad buvo susitarta dėl užsakovo svečių apgyvendinimo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)”. Sutarties galiojimas nurodytas iki 2015 m. gruodžio 30 d. (t. 7, b. l. 40-42).

Iš 2014 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija AES (duomenys neskelbtini) bei apmokėjimo čekio, matyti, kad UAB „A“ apmokėjo už lėktuvo bilietus 627 Lt sumai, skrydžiui Vilnius-Kijevas-Vilnius (t. 7, b. l. 3-4).

Byloje yra pateikti su OOO „V“ susiję dokumentai: OOO „V“ įstatai, patvirtinti asmenų A. I. B. ir I. A. B. vardu, su vertimu (t. 7, b. l. 43-51), steigimo bei įregistravimo dokumentai: įrašymo į bendrąjį valstybinį juridinių asmenų registrą pažymėjimas; Rusijos organizacijos įrašymo į mokesčių institucijos įskaitą pagal buvimo vietą Rusijos Federacijos teritorijoje pažymėjimas; išrašas iš vieningo valstybinio juridinių asmenų registro; Rusijos organizacijos įrašymo į mokesčių organo įskaitą pagal buvimo vietą Rusijos Federacijos teritorijoje liudijimas (t. 7, b. l. 157-189), patvirtina, kad šį įmonė įkurta 2009 m. rugpjūčio 25 d., bendrovės steigėjai A. I. B. ir A. I. B., generalinis direktorius A. S.. Kiti su OOO „V“ susiję dokumentai: 2016 m. kovo mėn. OOO „V“ reziumė su vertimu dėl bendros informacijos apie įmonę, kuris nėra patvirtintas šį dokumentą surašiusių asmenų rekvizitais bei parašais (t. 7, b. l. 22-36), asmenų dokumentų (pasų) kopijos (Rusijos Federacijos pasas Nr. 18 03 122318, išduotas A. B., gim. 1947 m. lapkričio 18 d., vardu, Rusijos Federacijos pasas Nr. 18 04 513405, išduotas I. B., gim. 1984 m. rugsėjo 14 d., vardu), persiųstos adresato „(duomenys neskelbtini)” N. K. el. paštu. (t. 7, b. l. 12-21), Adresato „(duomenys neskelbtini)” N. K. el. paštu persiųstas 2014 m. kovo 20 d. raštas, adresuotas R. S. dėl projekto „Plastikinių vamzdžių gamyklos statyba“ finansavimo, parengtas bei patvirtintas OOO „V“ generalinio direktoriaus A. A. S. vardu (t. 7, b. l. 37-39), 2014 m. balandžio 24 d. sutartis dėl rangos darbų atlikimo Nr. 01-042014, sudaryta rusų kalba (su vertimu į lietuvių kalbą) tarp „Užsakovo“ RAB „V“, atstovaujamo generalinio direktoriaus A. A. S., ir „Rangovo“ - UAB „A“, atstovaujamo direktoriaus R. S., kuria susitrata įvykdyti objekto - „(duomenys neskelbtini)“, esančio Volgogrado m., statybas. Dokumento puslapiai patvirtinti šalių atstovų parašais (t. 2, b. l. 1-147), 2014 m. gegužės 14 d. UAB „A“ direktoriaus R. S. raštas Nr. SR-14-V-05/01, adresuotas OOO „V“ generaliniam direktoriui A. A. S. dėl sutarties Nr. 01-04/2014, kuriuo perduodami rekvizitai avansui pervesti. Rusų kalba sudarytas dokumentas patvirtintas UAB „A“ direktoriaus R. S. vardu atliktu parašu bei įmonės antspaudu (t. 7, b. l. 153-154); adresato „(duomenys neskelbtini)” el. paštu tema „Sutartis“ persiųstas laiškas bei adresato „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas, patvirtintas R. S., direktoriaus, projekto vadovo UAB „G“ rekvizitais, dėl sutarties Nr. 01-04/2014 sąlygų. Rusų kalba su vertimu (t. 7, b. l. 69-70), 2014 m. rugsėjo mėn. paskolos sutarties rusų kalba su vertimu projektas, parengtas tarp Sutarties šalių UAB „P“, atstovaujamos direktoriaus D. L., ir VAB „P“, atstovaujamos generalinio direktoriaus V. C.. Šios sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis šalys susitarė dėl 10 000 000 EUR paskolos. Sutarties projektas nėra patvirtintas šalių atstovų parašais bei įmonių antspaudais (t. 1, b. l. 157-168).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2017 m. kovo 24 d. rašte nurodoma, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje gautas Interpolo Rusijos nacionalinio biuro pranešimas, kuriame nurodoma, kad įmonė „V“ registruota Volgogrado mieste, tačiau nuo 2014 metų nevykdo jokios veiklos. Ši įmonė nėra žinoma adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 133-134).

Iš kompanijos „G“ 2012 m. spalio 30 d. rašto „Dėl investicinių projektų finansavimo“, adresuoto G. L., kopijos matyti, kad kompanija praneša apie „G“ ir UAB „G“ pasirengimą organizuoti pilną G. L. investicinio projekto, kurio vertė sudaro apie 10 mln. EUR, finansavimą ir administravimą. Dokumentas patvirtintas kompanijos „G“ generalinio direktoriaus P.-Y. B. parašu (t. 8, b. l. 129-131).

Iš kompanijos „G“ 2012 m. liepos 18 d. rašto anglų kalba su vertimu, adresuoto Rusijos taupomojo banko viceprezidentui M. V. P., kopijos matyti, kad pranešama apie Ispanijos kompanijos „G“ pasirengimą paremti pilną projekto - Transporto ir logistikos įvairiarūšio centro ir naujo oro uosto komplekso statybų Nalčiko mieste, Rusijos Federacijoje, finansavimą su sąlyga, jei bus gauta 250 mln. EUR nominalios vertės „SBERBANK“ garantija. Dokumentas patvirtintas kompanijos „G“ generalinio direktoriaus P.-Y. B. ir UAB „G“ direktoriaus R. S. parašais (t. 8, b. l. 132-135, 136-139).

2013 m. sausio 7 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. NITC-07.01.13 kopija, sudaryta anglų ir rusų kalbomis su vertimu į lietuvių kalbą patvirtina, kad sutarties šalys – UAB „G“, atstovaujama direktoriaus R. S., Rusijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama generalinio direktoriaus L. Ž. C., bei kompanija „G“, atstovaujama generalinio direktoriaus P.-Y. B., susitarė dėl dalyvavimo bendrame projekte dėl Transporto ir logistikos įvairiarūšio centro ir dalinio dalyvavimo projekte oro uosto komplekso statybose Nalčiko mieste, Rusijos Federacijoje. Pagal šios sutarties 1 d. 1.2.3.3 p. UAB „G“ yra atsakinga už projekto darbų atlikimą ir projekto administravimą. Dokumentas patvirtintas šalių atstovų parašais bei įmonių antspaudais (t. 8, b. l. 116-124).

Iš kompanijos „G“ 2013 m. vasario 18 d. rašto Tarpregioninio visuotinio mokslininkų palaikymo fondo „(duomenys neskelbtini)“ viceprezidentui A. E. G. bei partneriams R. S. ir S. M., surašyto rusų kalba, kopijos su vertimu į lietuvių kalbą matyti, kad juo pranešama apie kompanijos „G“ pasirengimą bendradarbiauti įgyvendinant projektą dėl Transporto ir logistikos įvairiarūšio centro ir naujo oro uosto komplekso statybų Nalčiko mieste, Rusijos Federacijoje, pateikiant šalims kelis projekto finansavimo variantus. Dokumentas patvirtintas kompanijos „G“ generalinio direktoriaus P.-Y. B. parašu (t. 8, b. l. 125-128).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2016-09-19 rašte nurodoma, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje gautas Interpolo Ispanijos nacionalinio biuro atsakymas, kuriame nurodoma, kad įmonė „G S.L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra registruota (duomenys neskelbtini) ir vykdo veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais, plėtra, gamyba, rinkodara bei analize. Ispanijos pareigūnai apie šią įmonę neturi kriminalinio pobūdžio informacijos. Įmonės adresas: (duomenys neskelbtini). Įmonė „G S.L.“ buvo įkurta 2005-01-13, o 2010-10-27 buvo laikinai sustabdžiusi savo veiklą. Įmonės vadovas – M. C. B. P. I. Pagal duomenų bazes yra žinomas asmuo (tas pats vardas ir pavardė), kurio gimimo metai yra (duomenys neskelbtini), (jis gimęs Prancūzijoje Troche mieste), nurodomas adresas: (duomenys neskelbtini). Apie jį kriminalinio pobūdžio informacijos Ispanijos pareigūnai neturi. (t. 3, b. l. 128-130).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 2 atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad 1 MGL atitinka 130 Lt, atitinkamai 250 MGL – 32 500 Lt.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai – kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą ir to nori bei siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–410/2014). Sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Įtraukimo į nenaudingą sandorį bylose apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai būtent dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, kuris įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, susijusius su verslo kreditavimu ar paskolos gavimu, įvertinti tokių sandorių finansinę riziką, kreiptis pagalbos į atitinkamas teisines institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbą.

R. M. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (t. 1, b. l. 140-141), 2014 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderis (t. 1, b. l. 139, t. 4, b. l. 80, t. 8, b. l. 69) ir S. M. pasirašytas pakvitavimo turinio raštelis (t. 1, b. l. 146, t. 4, b. l. 85) patvirtina, kad nukentėjusioji 2014 m. birželio 20 d. bendrovei pervedė 45 000 Lt, o 2014 m. birželio 25 d. per S. M. perdavė 55 000 Lt grynais. S. M. teisme parodė, kad grynus pinigus įnešė į įmonės sąskaitą (t. 9, b. l. 113-120). Tai patvirtina kasos knyga už 2014 m. liepos 1 d.–2014 m. liepos 31 d. laikotarpį (t. 6, b. l. 80) ir 2014 m. birželio 30 d. balansinių likučių priėmimo perdavimo aktas Nr. 2, pagal kurį 2014 m. birželio 30 d. UAB „S“ kasoje buvo 55 000,06 Lt, banko sąskaitoje – 33 780,02 Lt (t. 6, b. l. 10). Taigi faktas, kad nukentėjusioji perdavė S. M. jai priklausančias lėšas, byloje yra įrodytas ir neginčijamas. Šiuo atveju kaltinamojo kaltei nustatyti esminę reikšmę turi R. M. pinigų perdavimo S. M. priežastys ir kaltinamojo sąžiningumas. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad S. M., siekdamas užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, nebuvo sąžiningas ir R. M. atžvilgiu panaudojo apgaulę, kuri esmingai įtakojo jos tolimesnius veiksmus.

Kaltinamojo apgaulė pirmiausia pasireiškė nukentėjusiosios įtikinimu turint realią galimybę gauti 30 000 000 Lt kreditą ir/arba kredito liniją bei tvirtinimu, kad ji gali dalyvauti įmonių, siekiančių gauti kreditą Šveicarijos banke grupėje, kad nukentėjusioji bus paskutinė priimta į šią grupę, nes kreditas tuoj bus gautas, kad iki pilno depozito surinkimo reikalingas tik jos 100 000 Lt įnašas ir kad po kredito suteikimo R. M. savo įmonės reikmėms gaus 1 000 000 Lt.

Nors kaltinamasis tvirtino, kad jis buvo informavęs R. M. apie tai, kad jie kartu (R. M. ir S. M.) bus priimti būtent į R. S. vykdytą projektą, kurio metu gauto kredito dalis atiteks jų objektui, tačiau tokius kaltinamojo parodymus patvirtinančių įrodymų nėra, o nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė priešingas aplinkybes. R. M. teigė, kad su S. M. iki partnerystės sutarties pasirašymo kalbėjo tik apie tai, kad pastarasis renka įmonių grupę ir ne mažesnį kaip 1,5 mln. Lt depozitą kreditui Šveicarijos banke gauti. Kad grupė yra surinkta, o nukentėjusioji turi paskubėti, kad būtų priimta. Jai buvo teigiama, kad jos pinigus kaip depozitą įneš kažkokia įmonė, tačiau UAB „S“ įvardinta tik paskutiniu momentu. Nukentėjusioji tvirtino, kad S. M. jokių Ispanijos bankų neminėjo – pasak jo, kreditas turėjo būti gautas iš Šveicarijos banko statybiniam objektui, kurio statymo metu lėšos galės būti refinansuojamos jai ir kitiems kreditų gavėjų grupės. Kaltinamasis aiškino, kad reikalingas nurodyto dydžio depozitas, nes kreditas bus imamas iš Šveicarijos banko, toks bankas mažų sumų neišduos. R. M. nurodė, kad kaltinamasis taip pat minėjo, jog kredito sąlygos priklausys nuo derybų su Šveicarijos banku, kad dokumentai pildomi būtent Šveicarijoje. Kad grupėje yra žmonės, kurie savo asmeniniais ryšiais, giminystės ryšiais susiję su Šveicarijos banku, todėl jie turi galimybę prieiti prie informacijos. Be to, ir po partnerystės sutarties sudarymo S. M. jai sakė, kad jos pinigai jau yra pervesti į Šveicarijos banką (t. 9, b. l. 128-138). Nurodytais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo nesivadovauti, nes jie yra nuoseklūs, atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bei kitą bylos medžiagą – R. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė S. M. A. Š. ranka braižytą kredito gavimo schemą (t. 1, b. l. 82-84), joje taip pat yra kalbama apie depozitą Šveicarijos bankui. Teismo posėdyje S. M. patvirtino, kad nurodyta ranka braižyta schema vaizduoja kaip ieškoti finansavimo (t. 9, b. l. 113-120). R. M. parodė, kad įtikinėjimo stadijoje šias kredito gavimo schemas S. M. rodė ir jai. Nors A. Š. teisme neminėjo, kad S. M. kreditą turėjo gauti per Šveicarijos banką, tačiau aukščiau nurodyta schema patvirtina priešingai. Kita vertus, A. Š. teisme parodė, kad R. S. į jo ir R. M. kontorą buvo atvežęs asmenį iš Vengrijos, kuris taip pat žadėjo pinigus per Šveicarijos bankus (t. 9, b. l. 144-152), kas objektyviai prisidėjo, prie nukentėjusiosios įsitikinimo būsimo kredito šaltiniu. Teismo vertinimu, aukščiau įvardinti įrodymai patvirtina, kad S. M. su R. M. derėjosi dėl depozito Šveicarijos bankui. Nukentėjusioji teisme tvirtino, kad būtent ši aplinkybė buvo viena esminių, lėmusių jos apsisprendimą perduoti pinigus kaltinamajam. Jei būtų žinojusi, kad jos pinigai bus panaudoti kitais tikslais, nebūtų perdavusi jų S. M. (t. 9, b. l. 128-138).

Byloje nustatyta, kad UAB „S“ iki partnerystės sutarties su R. M. sudarymo iš viso jokios veiklos nevykdė ir pinigų neturėjo – įmonė įkurta 1998 m. kovo 26 d. ir 2001 m. gegužės 7 d. parduota Š. M. (t. 3, b. l. 1-2), remiantis buvusio UAB „S“ savininko liudytojo S. S. parodymais, po pardavimo bendrovė sustabdė taksi paslaugų teikimo veiklą, pinigų neturėjo (t. 9, b. l. 172-178). Tai patvirtino ir kaltinamasis (t. 9, b. l. 113-120) bei matyti iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų už 2014 m. sausio 1 d.–2015 m. kovo 30 d. laikotarpį (t. 3, b. l. 176). Per nurodytą laikotarpį bendrovės sąskaita buvo papildyta vienintelį kartą – 2014 m. birželio 23 d. R. M. pervedus 45 000 Lt, iki tol sąskaitoje pinigų judėjimo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „S“ pati partnerystės sutartyje nurodyto pinigų kiekio kreditui neturėjo, o ir visiškai nevykdydama jokios veiklos, negalėjo jo užtikrinti. S. M. nurodydamas nukentėjusiajai priešingas aplinkybes, ją esmingai suklaidino, t. y. kaltinamojo apgaulė taip pat pasireiškė įtikinėjimu savo galimybėmis užtikrinti 30 000 000 Lt kredito gavimą.

S. M. teisme teigė, kad kreditą turėjo gauti iš R. S. vykdyto projekto su OOO “V“, tačiau konkrečiai šio projekto vertės nurodyti taip ir nesugebėjo – iš pradžių teigė, kad projekto vertė – 50 milijonų eurų, po to jau 100 000 milijonų eurų, tuo tarpu iš 2014 m. balandžio 24 d. OOO „V“ ir UAB „A“, atstovaujamos R. S., sutarties dėl rangos darbų atlikimo Nr. 01-04/2014, 5 priedo matyti, kad sutarties objekto vertė tesiekė 11 000 000 EUR (t. 5, b. l. 40-170). R. S. teisme parodė, kad sėkmės atveju S. M. nuo gauto pelno būtų gavęs 30-40 proc., jo projektų finansavimui turėjo būti apie 3 mln. Lt. (t. 9, b. l. 144-152). Taigi, iš S. M. nurodyto šaltinio, jis neturėjo jokios galimybės gauti 30 000 000 Lt kreditą. Be to, S. M. teigimu, depozitas buvo renkamas tikslu parodyti bankui, kad pinigai yra, tačiau jokių įrodymų, kad toks depozitas buvo renkamas ar egzistavo juridinių asmenų grupė iki kurios bendro 1,5 milijono litų dydžio depozito trūko tik 100 000 Lt, o S. M. buvo atsakingas už šios grupės asmenų suradimą, byloje nėra. S. M. teisme negalėjo įvardinti tokios grupės narių.

Pažymėtina, kad byloje visiškai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių S. M., UAB „S“ ar net UAB „A“ derybas su Šveicarijos banku ar kokiais kitais bankais dėl kredito ar kredito linijos gavimo. R. S. teisme taip pat patvirtino, kad su bankais dėl šio projekto finansavimo nekalbėjo (t. 9, b. l. 144-152). Tuo tarpu S. M. R. M. vis kartojo, kad bankas pasiruošęs suteikti kreditą, kad jis tuoj bus pervestas. Iš bylos duomenų matyti, kad vienintelė įmonė, deklaruojanti savo galimybes teikti finansavimą, yra „G SL“, tačiau įvertinus šios bendrovės susirašinėjimus su bylos nagrinėjimu nesusijusiais asmenimis (2012 m. spalio 30 d., 2013 m. vasario 18 d., 2012 m. liepos 18 d.), jungtinės veiklos sutartį Nr. NĮTC_07.01.13 su ZAO „Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „G“ (t. 8, b. l. 125-139) matyti, kad nei UAB „S“, nei OOO „V“, iš kurios projektui suteikto kredito S. M. galimai tikėjosi refinansuoti savo objektą, su šia kompanija nėra susiję. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. nurodė, kad R. S. jam rodė raštą iš Ispanijos finansinių paslaugų įmonės (pastebėtina – ne banko), tačiau taip pat teigė, kad su „G SL“ dėl OOO „V“ projekto finansavimo R. S. pradėjo bendrauti tik 2014 m. lapkričio– gruodžio mėn., t. y. jau po 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutarties pasirašymo.

S. M. ir R. S. teisme tvirtino, kad tarp jų buvo žodinis susitarimas dėl S. M. dalyvavimo OOO „V“ projekte (t. 9, b. l. 113, 120, 144-152), tačiau R. S. parodė, kad R. M. ir S. M. partnerystės sutartis su šiuo projektu neturi nieko bendro, apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios finansinius santykius sužinojo jau po tarp jų pasirašytos partnerystės sutarties (t. 9, b. l. 144-152). Kaltinamojo ir R. S. parodymai patvirtina, kad S. M. ar UAB „S“ gal ir galėjo tikėtis, jog ateityje, tuo atveju, jei R. S. pavyks UAB „A“ vardu gauti kreditą projektui su OOO „V“, pinigai galės būti perpaskolinti, tačiau akivaizdu, jog nesant įrodymų apie realias nurodyto kredito gavimo galimybes bei nesant jokių rašytinių R. S. atstovaujamos įmonės ir S. M. ar UAB „S“ įsipareigojimų, toks susitarimas yra mažų mažiausiai abejotinas. 2014 m. balandžio 24 d. OOO „V“ ir UAB „A“ sutartis dėl rangos darbų atlikimo Nr. 01-04/2014 patvirtina, kad UAB „A“ įsipareigojo pateikti ir administruoti paskolos liniją statybos objektui – plastikinio vamzdžio gamybos gamyklai Volgogrado mieste (t. 5, b. l. 40-170), tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „A“ būtų turėjusi projektui reikalingą sumą (11 000 000 EUR), byloje taip pat nėra. UAB „A“ savininkas ir generalinis direktorius A. A. teisme parodė, jog nei S. M., nei UAB „S“ jam nėra žinomi, o R. S. į bendrovę priėmė tik sutikęs jam padėti. Girdėjo, kad jo projektui reikėjo pinigų, bet UAB „A“ nedavė (t. 9, b. l. 172-178).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutarties su R. M. pasirašymo metu nei S. M., nei UAB „S“ ir net UAB „A“ neturėjo realios galimybės užtikrinti 30 000 000 Lt kredito gavimą, kaip tai nurodyta partnerystės sutarties 2 straipsnio 1 punkte. Nežiūrint į tai, S. M. aktyviai įtikinėjo R. M., jog kredito siekiančių įmonių grupė jau yra surinkta, kad tetrūksta 100 000 Lt ir kreditas bus gautas, kad ji paskutinė ir turi paskubėti. Teismo vertinimu, nurodytas skubinimas buvo tik dar viena priemonė sumenkinti nukentėjusiosios budrumą. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, nukentėjusiosios skubinimas visiškai nebuvo reikalingas. Iš UAB „S“ 2014 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. sąskaitos išrašo (t. 3, b. l. 176) matyti, kad iš nukentėjusiosios pervestų 45 000 Lt, 20 000 Lt nuėmė S. S., o likusieji iki 2014 m. spalio 22 d. buvo išleisti UAB „S“ ir S. M. poreikiams tenkinti. 2014 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderis (t. t, b. l. 70) ir UAB „S“ kasos apyvartos žiniaraštis už 2014 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (t. 6, b. l. 94) patvirtina, kad laikotarpio pradžioje kasoje buvo 55 000 Lt (tai patvirtina S. M. parodymus, kad iš nukentėjusiosios gautus grynuosius pinigus įnešė į UAB „S“ kasą) ir 2014 m. liepos 1 d. S. S. į kasą įnešė 20 000 Lt. Iš esmės visos šios lėšos UAB „S“ kasoje buvo apskaitomos iki 2014 m. gruodžio 31 d. (laikotarpio pabaigos likutis 72 778,78 Lt).

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutartis tarp UAB „S“ ir R. M. buvo sudaryta ne siekiant tarp šalių sukurti civilinius teisinius santykius, o panaudota tik kaip dar viena priemonė R. M. pasitikėjimui įgyti. Tokį teismo įsitikinimą lemia R. M. parodymai, jog sutartis atsirado jos iniciatyva, t. y. ji buvo sąlyga perduoti pinigus, nes iš pradžių S. M. buvo nurodęs pinigus pervesti į jo sūnaus D. M. sąskaitą, be jokio rašytinio skolą patvirtinančio dokumento, ko ji nesutiko padaryti. Akivaizdu, kad nesant sutarties, R. M. pinigų nebūtų perdavusi. S. M. ir R. M. iki sutarties pasirašymo vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad sutarties sąlygos buvo derinamos (t. 1, b. l. 79-82, 142-145), tačiau įvertinus tai, jog S. M. neturėjo jokių galimybių sutartį įvykdyti, o tuo pačiu ir teisės ją pasirašyti, spręstina, kad sutarties sąlygos jam nebuvo svarbios, iš esmės joje galėjo būti įtvirtinta bet kas, kad tik įgyti nukentėjusiosios pasitikėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad nei S. M., nei UAB „S“ neturėjo galimybių gauti sutartyje nurodyto dydžio kredito, todėl sutarties 2 straipsnio 1-3 punktai neatitinka tikrovės, be to, kaip tvirtino kaltinamasis ir nukentėjusioji, S. M. pasirašydamas 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutartį R. M. prisistatė UAB „S“ vadovu, S. M. teigė juo save laikęs nuo 2014 m. sausio 1 d. (t. 9, b. l. 113-120), tačiau pagal Juridinio asmens registro duomenis nuo 1998 m. kovo 26 d. iki 2015 m. vasario 4 d. UAB „S“ vadovu buvo S. S., o S. M. įmonei vadovavo nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (t. 3, b. l. 1-2). Kita vertus, iš 2014 m. birželio 20 d. tarp S. M. ir UAB „S“ sudarytos darbo sutarties bei 2014 m. birželio 23 d. vienintelio UAB „S“ akcininko Š. M. sprendimo matyti, kad kaltinamasis į UAB „S“ direktoriaus pareigas priimtas ir jas pradėjo eiti nuo 2014 m. birželio 23 d. (t. 8, b. l. 156-158, 166). Tai rodo, kad ne visi pasikeitę UAB „S“ duomenys buvo perduodami VĮ „Registrų centras“, tačiau tai nepaneigia, kad 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutarties pasirašymo metu S. M. nebuvo UAB „S“ direktorius. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas S. S., kuris partnerystės sutarties pasirašymo metu vis dar buvo UAB „S“ direktorius, teisme patvirtino, kad S. M. siūlė jam pasirašyti partnerystės sutartį su R. M., tačiau jis atsisakė tai padaryti. Įgaliojimo veikti UAB „S“ vardu S. M. nebuvo išdavęs (t. 9 b. l. 172-178). Vadinasi, S. M., pasirašydamas partnerystės sutartį UAB „S“ vardu, suvokė, jog neturi tokios teisės, tačiau apie tai R. M. neinformavo ir nutylėjęs šį faktą sutartį pasirašė. Be to, nors S. M. negalėjo paaiškinti, kodėl UAB „S“ direktoriumi buvo paskirtas tik 2014 m. birželio 23 d., tačiau būtent ši data sutampa su R. M. pinigų į UAB „S“ sąskaitą pervedimu, t. y. iš esmės tikslo užvaldyti svetimą turtą pasiekimu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad partnerystės sutartyje yra ir daugiau tikrovės neatitinkančių sąlygų. Iš partnerystės sutarties matyti, kad jos 1 straipsnio 1.1. punktu šalys susitarė bendrai veikti organizuojant ir plėtojant Sporto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomo projekto veiklą ir R. M. biuro organizavimą (t. 1, b. l. 135-138, t. 4, b. l. 81-84), tačiau objektas (duomenys neskelbtini) nei S. M., nei UAB „S“ nepriklausė, negana to, partnerystės sutarties pasirašymo metu jis jau buvo parduotas ir S. M. apie tai žinojo. Liudytojas S. M., buvęs (duomenys neskelbtini) nuomininkas, patvirtino, kad UAB „S“ jam nežinoma (t. 9, b. l. 180-185). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. raštas (t. 3, b. l. 93) patvirtina, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri dėl šio pastato nuomos su Vilniaus miesto bokso klubu „G“ buvo sudariusi Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų nuomos sutartį. Pagal sutarties sąlygas bokso klubas iki 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo parengti šio pastato rekonstrukcijos projektą ir iki 2011 m. gruodžio 31 d. atlikti pastato rekonstrukcijos darbus. Rašte nurodyta, kad 2013 m. gegužės 22 d. bokso klubas buvo informuotas apie planuojamą nurodyto pastato privatizavimą, o 2014 m. sausio 14 d. raštu Nr. A51-2413/14(2.l4.1.l7-EK5) – apie numatytą privatizavimo aukcioną, informuojant, kad aukcionui įvykus, patalpos turi būti atlaisvintos. 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 145l-20724/l4(2.14.l.3-EK5) bokso klubas informuotas apie jau įvykusį aukcioną, o 2014 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys dėl Vilniaus miesto bokso klubo „G“ iškeldinimo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (civiline byla Nr. 2-20559-391/2014). Liudytojas S. M. teisme patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. rašte nurodytas aplinkybes. Pasak liudytojo, S. M. žadėjo įsigyti „G“ nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau taip šio pažado ir neįgyvendino. Apie planuojamą pastato pardavimą aukcione jis S. M. informavo tą pačią dieną kai ir pats sužinojo iš savivaldybės (t. 9, b. l. 180-185), vadinasi, apie 2014 m. kovo 10 d. Liudytojas G. U. parodė, kad S. M. ketino padėti „G“ dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, renovacijos finansavimo, tačiau vėliau pastatas (duomenys neskelbtini)buvo parduotas iš varžytinių. Jie su S. M. varžytinėse dalyvavo stebėtojais ir dar varžytinių dieną apie pastato pardavimą informavo ir S. M. (t. 9, b. l. 180-185, 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas). Po pastato pardavimo S. M. ketino futbolo klubo „N“ vardu įgyti kitas patalpas, tačiau negavo pinigų (t. 5, b. l. 11-12). Taigi nurodyti įrodymai patvirtina, kad S. M. dar iki 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutarties tapo žinoma apie objekto (duomenys neskelbtini)pardavimą, tačiau sutartyje jis vis tiek nurodė, kad kreditas bus naudojamas šiam objektui.

Teismo vertinimu, nesąžiningus S. M. ketinimus patvirtina ir ne pagal paskirtį R. M. perduotų pinigų panaudojimas. S. M. teisme parodė, kad iš R. M. gautus 65 000 Lt grynais perdavė R. S., tačiau negalėjo įvardinti nei konkrečios pinigų perdavimo datos, nei pateikti pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų (t. 9, b. l. 113-120). Kaip minėta, pagal UAB „S“ kasos knygą, šie pinigai bendrovės kasoje buvo apskaitomi iki 2014 m. gruodžio 31 d. (t. 6, b. l. 75), pinigų paėmimo iš kasos niekur nenurodytas. R. S. neneigė gavęs 65 000 Lt iš S. M., tačiau šią sumą teigė panaudojęs ne kaip UAB „S“ depozitą įmonių grupėje, o kaip S. M. indėlį į UAB „A“ ir OOO „V“ projektą – dokumentų vertimui, notariniam tvirtinimui, kelionėse pas partnerį Ukrainoje, Slovakijoje, Varšuvoje, verslo plano analizei ir t. t. (t. 9, b. l. 144-152). Kita vertus, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (t. 3, b. l. 176) patvirtina, kad per 2014 m. sausio 1 d.–2015 m. kovo 30 d. laikotarpį įmonės sąskaita buvo papildyta tik 2014 m. birželio 23 d. R. M. pervestais 45 000 Lt ir jau po poros dienų (2014 m. birželio 25 d.) UAB „S“ S. A. gamybinei firmai „Š“ suteikė 10 000 Lt paskolą, kitos sąskaitoje buvusios lėšos naudotos S. S. ir D. M. darbo užmokesčiui, ūkio išlaidoms, už UAB „S“ patalpų (duomenys neskelbtini)nuomą, pervesta už objekto (duomenys neskelbtini)projektavimo darbus, už UAB „S“ teikiamas buhalterines paslaugas, už S. M. antstoliui D. Bliznikui, VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2014 m. liepos 1 d. S. S. nuo UAB „S“ sąskaitos nuėmė 20 000 Lt grynaisiais ir įnešė juos į kasą (t. 9, b. l. 172-178, t. 8, b. l. 70, t. 6, b. l. 94), t. y. šie pinigai taip pat panaudoti ne pagal paskirtį, kadangi pagal kasos apyvartos žiniaraščius, kasoje buvę grynieji pinigai buvo naudojami kaltinamojo, D. M. ir S. S. darbo užmokesčiui mokėti (t. 6, b. l. 40, 52 , 94).

Kaip minėta, sekančią dieną po partnerystės sutarties su R. M. pasirašymo, UAB „S“ sudarė 2014 m. birželio 19 d. paskolos sutartį su S. A. gamybine komercine firma „Š“, atstovaujama savininko S. A., kuriai 7 m. terminui paskolino 10 000 Lt (t. 4, b. l. 153). Pinigus pagal paskolos sutartį pervedė 2014 m. birželio 25 d. (t. 3, b. l. 176). S. M. teisme parodė, kad paskolos sutartimi buvo įformintas avansinis mokėjimas už firmos „Š“ būsimas pervežimo paslaugas, nes „didžiajame R. S. projekte“ jis (kaltinamasis) buvo atsakingas už keliones (ši aplinkybė taip pat nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais). Paskola turėjo būti grąžinta suteikiant paslaugas. Kaltinamasis nurodė, kad dalis paslaugų, atitinkančių 1/3 paskolos vertę buvo suteikta, kad įmonė „Š“ vežė jį, R. S. ir anglų kalbos specialistus susitikti su atstovais iš Ispanijos į Slovakiją, į Romną, Ukrainą (t. 9, b. l. 113-120), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo. R. S. parodė, kad po S. M. įnašo vyko į kelias keliones, tačiau tik viena jų buvo kartu su S. M. (į Slovakiją) (t. 9, b. l. 144-152). Liudytojas S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. M. pinigus jam skolino, kad jie buvo skirti jo veiklos vystymui ir net kelis kartus neigė teikęs UAB „S” pervežimo paslaugas (t. 4, b. l. 149, 157), tačiau teismo posėdyje liudytojas pakeitė parodymus, teigdamas, kad „Š“ teikė S. M. pervežimo paslaugas pagal sudarytą verslo sutartį. Nurodė, kad tarptautinio pervežimo paslaugos buvo teikiamos 2014 m. Viso važiavo 5-6 kartus, į Ukrainą (Kijevą), Slovakiją, Lenkiją, automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagrinde važiavo S. M., vieną kartą važiavo jo draugas. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus sumelavo. Teismas atmeta šiuos liudytojo S. A. teismo posėdyje duotus parodymus kaip akivaizdžiai melagingus ir prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams. Pats S. A. negalėjo nurodyti ir pateikti jokių posėdžio metu duotus parodymus, o tuo pačiu ir keliones į užsienį, patvirtinančių įrodymų. Teigė, kad kelionės lapų nepildė. Užrašų susijusių su pervežimu neturi. Buvusių kelionių išlaidų su S. M. dar nėra apskaičiavę (t. 9 b. l. 180-185), apskaičiuos ateityje, tačiau, kuo remiantis, bus atliekami skaičiavimai, negalėjo paaiškinti. Tikrinant liudytojo S. A. parodymus, buvo gautas VĮ „Regitra“ 2017 m. lapkričio 13 d. raštas, pagal kurį automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nei S. A., nei įmonei Š niekuomet nepriklausė (t. 10, b. l. 24-26), VĮ Regitra duomenimis S. A. gamybinei komercinei firmai „Š“ laikotarpiu 2008 m. sausio 23 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d. priklausė transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o nuo 2001 m. liepos 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 16-17). Taigi, nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo S. A. teigė eilę kartų vežęs S. M. į užsienį, firmai „Š“ nepriklausė. Pakartotinai teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. A. parodė, kad S. M. į užsienį vežė automobiliu „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) važiuodavo į Grodną, Kijevą (t. 10, b. l. 56-65), tačiau pagal iki 2014 m. lapkričio 19 d. galiojusio S. A. paso duomenis, jis 2014 m. nei į Baltarusiją, nei į Ukrainą nevyko (t. 10, b. l. 39-42). Teismo posėdyje nurodžius liudytojui šią aplinkybę, jis teigė, kad S. M. į užsienį vežiojo pase nurodytais laikotarpiais (t. 10, b. l. 56-65), tačiau tokie parodymai prieštarauja tiek S. M. parodymams, tiek vežimo paslaugų teikimo pagrindui – paskolos sutartis buvo sudaryta tik 2014 m. birželio 19 d., tuo tarpu S. A. pase esančios vizos datuotos 2009-2013 m. laikotarpiu (t. 10, b. l. 39-42). Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms, matyti, kad liudytojo S. A. teisme duoti parodymai neatitinka tikrovės, todėl teismas jais nesivadovauja kaip nepatikimais ir melagingais. Apie nurodytus liudytojo S. A. melagingus parodymus teismas, vykdydamas baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio nuostatas, nutarė pranešti prokurorui.

UAB „S“ sąskaitoje atsidūrę R. M. pinigai taip pat nebuvo naudojami S. M. jai nurodytu tikslu. Iš UAB „S“ sąskaitos išrašo (t. 3, b. l. 186) ir apskaitos dokumentų už 2014 m. liepos 1 d. –2015 m. lapkričio 10 d. laikotarpį (t. 6, b. l. 35-120) matyti, kad iš R. M. gautų pinigų buvo mokamas atlyginimas darbuotojui D. M., kuris yra kaltinamojo sūnus. S. M. teigė, kad D. M. buvo realus UAB „S“ darbuotojas, atsakingas už projektinę medžiagą (beje, už objekto (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu pats D. M. ikiteisminio yrimo metu teigė, kad UAB „S“ darbuotoju tapo, nes jam reikėjo įsidarbinti, tačiau tikslo dirbti neturėjo, net nežinojo, kuo įmonė užsiima (t. 5, b. l. 18). Tokie liudytojo parodymai patvirtina, kad jis įmonėje nedirbo, tačiau atlyginimą, vis gi, gaudavo, t. y. S. M. lėšos panaudotos S. M. sūnaus poreikiams tenkinti. Be to, iš 2014 m. liepos 7 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1, 2014 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2 ir 2014 m. rugsėjo 3 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3 kopijų matyti, kad pagal šias sutartis UAB „S“, atstovaujama direktoriaus S. M., iš D. M. įsigijo: du rašomuosius stalus už 2 000 Lt; dvi spinteles už 920 Lt; spintelę už 500 Lt; kėdę už 780 Lt; 1000 Lt vertės spintą; 200 Lt vertės šaldytuvą; 1 350 Lt vertės kompiuterį; 300 Lt vertės spausdintuvą; 950 Lt vertės kopijavimo aparatą. Sutartys patvirtintos šalių rekvizitais, atstovų parašais, UAB „S“ antspaudu (t. 5, b. l. 20-22). Atsiskaitymą pagal šias sutartis patvirtina UAB „S“ Apyvartos žiniaraštis už 2014 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, iš kurio matyti, kad UAB „S“ 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį D. M. sumokėjo 8 000 Lt (t. 6, b. l. 100-101). D. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad UAB „S“ pardavė ofiso baldus ir organizacinę techniką (kompiuterį, spausdintuvą, kopijavimo aparatą), pristatė juos į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini)(t. 5, b. l. 18). Teisme D. M. parodymus duoti atsisakė (t. 10, b. l. 45-47). S. M. teismo posėdyje parodė, kad baldus iš D. M. pirko UAB „S“ biuro (duomenys neskelbtini)įrengimui, nes turėjo atvykti į ofisą žmonės dėl projekto (t. 9, b. l. 113-120), tačiau kaltinamojo ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigia liudytojo V. B. parodymai, kad UAB „S“ S. M. (duomenys neskelbtini)išnuomotoje patalpoje jau buvo keli standartiniai kompiuterių stalai, kelios kėdės, keli kompiuteriai. Nuomos laikotarpiu patalpos apstatymas nesikeitė (t. 10, b. l. 56-65). Taip pat liudytojo S. S. parodymai, kuriuose nurodyta, kad jis iki 5 kartų lankėsi UAB „S“ biure, tačiau nepastebėjo, kad jame būtų pasikeitę baldai (t. 9, b. l. 172-178). Teismas neturi duomenų apie šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl neturi pagrindo abejoti jų parodymais, tuo tarpu D. M. yra kaltinamojo sūnus, gavęs finansinės naudos iš nurodyto sandorio, todėl tiek jo, tiek kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį pateisinti 8 000 Lt išlaidas. Be to, S. M. taip ir nepagrindė, kaip UAB „S“ biuro (duomenys neskelbtini)įrengimas būtų susijęs su galimybe gauti finansavimą.

Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, susijusius su R. M. perduotų 100 000 Lt panaudojimu, matyti, kad jie nebuvo naudojami kaip užstatas kredito gavimui (partnerystės sutarties 2.2 punkto 1 papunktis), t. y. beveik iš karto po pinigų gavimo jie panaudoti S. M. (jo, sūnaus D. M., pažįstamo S. A.) ir UAB „S“ reikmėms. Kaip minėta, S. M. niekaip neįformino grynųjų 65 000 Lt R. M. priklausančių pinigų išėmimo iš UAB „S“ kasos, šio veiksmo bendrovės finansiniuose dokumentuose nesimato. Nei S. M., nei R. S. negalėjo nurodyti nei pinigų perdavimo laiko, nei pagrindo, nei kuomet jie bus grąžinti. Nors kaltinamasis teigė, kad R. M. pinigus panaudojo partnerystės sutartyje nurodytu tikslu, tačiau akivaizdu, kad joks depozitas nebuvo renkamas, su jokiais bankais dėl paskolos nebuvo tariamasi, dokumentų, patvirtinančių UAB „S“ 65 000 Lt perdavimą R. S., ar jo atstovaujamai UAB „A“ byloje nėra. Kadangi faktas, jog S. M. R. S. 65 000 Lt perdavė neginčijamas, darytina išvada, kad kaltinamasis, paimdamas iš UAB „S“ kasos 65 000 Lt bei perduodamas juos R. S., kaip nurodė, tikslu tapti jo partneriu, be teisėto pagrindo užvaldė ir savo reikmėms panaudojo R. M. priklausančias lėšas.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „S“ šiuo metu yra bankrutavusi įmonė, todėl nukentėjusiosios galimybės išsiieškoti bendrovei perduotas lėšas civilinio proceso būdu yra ypač apsunkintos. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios elgesys perduodant pinigus S. M. atitiko protingo ir rūpestingo asmens standartą. S. M. jai pristatė senas pažįstamas A. Š., kuriuo ji pasitikėjo, įvardindamas kaltinamąjį kaip patikimą verslininką, turintį finansavimo galimybių, garantavo už jį, todėl nukentėjusiajai nebuvo pagrindo juo abejoti. Liudytojas A. Š. teisme neneigė, kad vertino S. M. kaip specialistą ir juo pasitikėjo, nors, kaip paaiškėjo, jokių projektų jo padedamas nebuvo įgyvendinęs (t. 9, b. l. 144-152). Kaltinamasis savo ruožtu nukentėjusiajai prisistatė kaip asmuo, dirbantis finansavimo paieškų srityje ir turintis patirties bei galimybių. Nukentėjusiosios teigimu, iki pat sutarties pasirašymo dienos S. M. demonstravo schemas kaip yra vykdomos kredito gavimo operacijos (jas nukentėjusioji pateikė ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 82-84), kreipėsi dėl kito asmens pateiktos banko garantijos patikrinimo, taip demonstruodamas savo galimybes, teigė disponuojantis informacija, kuri nėra prieinama eiliniam asmeniui (pagal pažintis gali prieiti iki Šveicarijos banko), be to, jos kolegos patvirtino, kad panašias schemas naudoja bankai. Derybos vyko ne vieną dieną (t. 9, b. l. 128-138), ką patvirtina ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios susirašinėjimas iki partnerystės sutarties pasirašymo (t. 1, b. l. 79, 80, 81, 142, 143, 144, 145). Be to, siekdamas kuo labiau įtakoti nukentėjusiąją, kaltinamasis nuolat skubino pasirašyti sutartį ir perduoti pinigus. Pasak R. M. S. M. nuolat tvirtino, kad kredito gavimui reikalingų žmonių grupė jau yra surinkta, kad ji yra paskutinis narys, kad pinigai tuoj bus pervedami į Šveicarijos banko sąskaitą ir, jeigu ji nenori pavėluoti, ji turi skubėti (t. 9, b. l. 128-138). Iš esmės ir pats kaltinamasis neneigė, jog skubino pinigų perdavimą (t. 9, b. l. 113-120), kas pagrįstai galėjo kelti nukentėjusiajai įtampą bei sumenkinti jos atsargumą.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, siekdamas gauti pinigų, kad galėtų tapti R. S. partneriu bei patenkinti kitus savo bei UAB „S“ poreikius, pasinaudodamas nukentėjusiosios tikslu greičiau gauti kreditą, apgaule išviliojo iš jos 100 000 Lt. Naudodamas apgaulę kaltinamasis numatė, kad dėl jos R. M. patirs turtinę žalą ir to siekė. Apgaulė buvo sąmoninga ir pasireiškė nukentėjusiosios suklaidinimu dėl kaltininko galimybių bei ketinimų. Kaltinamasis, siekdamas, kad nukentėjusioji perduotų jai priklausančius pinigus, pasinaudojo A. Š. sudarytu savo kaip kompetentingo asmens įvaizdžiu, prisistatė R. M. asmeniu užsiimančiu investicijų pritraukimo veikla ir taip sudarė patikimo asmens įspūdį. Papasakodamas R. M. apie savo ketinimus ir tikrovės neatitinkančias galimybes palankiomis sąlygomis gauti kreditą Šveicarijos banke, nurodydamas, kad kredito gavime dalyvauja ir kiti asmenys, pateikdamas įvairias kredito gavimo schemas ir taip sudarydamas regimybę, jog yra pajėgus suorganizuoti bei užtikrinti 30 000 000 Lt kredito gavimą, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui perduoti pinigus, žinodamas, kad jokia investicijų pritraukimo veikla UAB „S“ ir jis asmeniškai neužsiima bei neturi tokių galimybių, kad tyčia, apgaule esmingai klaidina nukentėjusiąją, nutylėdamas faktus, kad nėra UAB „S“ vadovas, kad galimybė gauti kreditą užsienio šalių kredito įstaigose yra tik teorinė, kad objektas, kurio veiklą ketina vystyti UAB „S“, jau yra parduotas, bei neturėdamas teisėto pagrindo pasirašydamas su R. M. 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutartį (sutartyje klaidingai nurodyti jos sudarymo metai – 2010 m.), įgijo nukentėjusios pasitikėjimą ir piktnaudžiaudamas juo užvaldė R. M. priklausančius 100 000 Lt (28962 EUR), kuriuos panaudojo savo ir UAB „S“ poreikiams tenkinti, t. y. panaudojęs apgaulę savo ir UAB „S“ naudai užvaldė R. M. priklausantį didelės vertės turtą, todėl kaltinamojo veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas sunkus nusikalstamas nuosavybei, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė didelę turtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. M. niekur nedirba (t. 8, b. l. 78-78), yra senyvo amžiaus, praeityje teistas, taip pat už nusikaltimą nuosavybei – 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu už svetimo jam patikėto turto iššvaistymą. Pažymėtina, kad teismas nurodytoje byloje buvo išreiškęs pasitikėjimą kaltinamuoju ir paskyręs švelnesnę, nei įstatymo numatyta bausmė – 2 metus laisvės apribojimą, tačiau pastarasis šio teismo pasitikėjimo nepateisino ir dar bausmės atlikimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, parinktinas artimesnis sankcijos vidurkiui. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, o taip pat ir į tai, kad turtinio pobūdžio nusikaltimas padarytas jau antrą kartą, siekiant užtikrinti kuo operatyvesnį nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimą, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti BK 75 straipsnį, S. M. paskirtos bausmės vykdymą atidedant maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas) bei skiriant baudžiamojo poveikio priemones – per vienerių metų laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai R. M. padarytą žalą (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas), per tris mėnesius sumokėti 15 MGL (1 MGL atitinka 37,66 EUR (130 Lt)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. M. 2016 m. liepos 5 d. pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 29 005,06 EUR turtinę žalą ir proceso išlaidas (t. 4, b. l. 94-95). 2016 m. liepos 25 d. nukentėjusioji patikslino civilinį ieškinį, prašydama priteisti 48 101,19 EUR patirtų nuostolių sumą (t. 4, b. l. 100-101). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, nurodydama, kad jį sudaro 48 101,19 EUR turtinė žala. Iš prie civilinio ieškinio pridėtos R. M. nuostolių paskaičiavimo lentelės (t. 4, b. l. 102) matyti, kad nukentėjusiosios prašomą priteisti turtinę žalą sudaro S. M. perduoti 100 000 Lt, taip pat UAB „T“ sumokėti mokesčiai už suteiktas kreditorių paieškos ir tarpininkavimo paslaugas, notaro mokesčiai, mokestis brokeriams už įkeisto turto pardavimą ir delspinigiai už laiku negrąžintus kreditus.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad asmens patirta žala pagal įstatymus nepreziumuojama, pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai ją atlyginti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Šiuo atveju iš R. M. skundo matyti, kad ji reikalauja priteisti tiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė dėl kaltinamojo veiksmų, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, ji privalo įrodyti realiai patirtų nuostolių dydį.

Byloje nustatyta, kad R. M. S. M. apgaulės įtakoje perdavė 28 962 EUR (100 000 Lt), tačiau be šio nuostolio ji patyrė ir kitų. Iš byloje esančių įrodymų ir nukentėjusiosios teisme duotų parodymų (t. 9, b. l. 128-138) matyti, kad siekdama kuo greičiau gauti depozitui reikalingus pinigus, R. M. iš D. S. 2014 m. birželio 17 d. pasiskolino 96 000 Lt, skolos grąžinimą užtikrino sutartine hipoteka įkeisdama jai priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 170-171, 172-183, t. 4, b. l. 107). Pagal 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutarties 2 punktą R. M. įsipareigojo skolą grąžinti iki 2014 m. liepos 17 d. ir mokėti 0,1 proc. delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šios sutarties 3.8 punktu paskolos sutarties sudarymo išlaidas įsipareigojo apmokėti R. M.. Pagal notaro įrašus ant 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutarties, už jos tvirtinimą buvo sumokėtas notaro atlyginimas – 280 Lt/4 Lt. Už sutartinės hipotekos sutarties, kuria nukentėjusioji 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutarties užtikrinimui įkeitė jai priklausantį butą, tvirtinimą notarui sumokėtas 350 Lt/58 Lt atlyginimas, kompensacija už patikrą registruose – 14,90 Lt, VĮ Registrų centro darbų kaina – 22,50 Lt, už šio kreditoriaus suradimą nukentėjusioji UAB „T“ sumokėjo 2 000 Lt (579,24 EUR) mokestį (t. 4, b. l. 120), už su D. S. sudarytos paskolos sutarties refinansavimui kreditoriaus suradimą UAB „T“ sumokėjo 2 200 Lt (t. 4, b. l. 120) ir 2014 m. spalio 6 d. sudarė paskolos sutartį su Z. V. bei S. G., kuria pasiskolino 110 000 Lt (31 858,20 EUR) (t. 4, b. l. 108), skolos grąžinimą užtikrino įkeisdama jai priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka (t. 4, b. l. 109-111). Šios sutarties 1 punktu R. M. įsipareigojo skolą grąžinti iki 2014 m. lapkričio 6 d. ir mokėti 0,1 proc. delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 2.9 punktu – sumokėti sutarties sudarymo išlaidas. Pagal notaro įrašus ant 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutarties, už jos tvirtinimą buvo sumokėtas notaro atlyginimas – 330 Lt/4 Lt. Už sutartinės hipotekos sutarties, kuria nukentėjusioji 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutarties užtikrinimui įkeitė jai priklausantį butą, tvirtinimą notarui sumokėtas 390 Lt/60 Lt atlyginimas, kompensacija už patikrą registruose – 7,90 Lt, VĮ Registrų centro darbų kaina – 22,50 Lt. 2014 m. spalio 6 d. notaro patvirtintas D. S. pareiškimas apie skolos grąžinimą (t. 4, b. l. 106) įrodo, kad D. M. 2014 m. spalio 6 d. savo įsipareigojimus D. S. pagal 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutartį visiškai įvykdė, grąžindama visą skolą – 96 000 Lt. Už nurodyto pareiškimo patvirtinimą sumokėtas 3 Lt notaro atlyginimas. Kaip nurodė nukentėjusioji teismo posėdyje, norėdama grąžinti įsiskolinimą kreditoriams, ji buvo priversta parduoti jai priklausantį įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš Notaro patvirtinto 2016 m. vasario 3 d. Z. V., atstovaujančios ir S. G., pareiškimo apie sutikimą, kad R. M. parduotų įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir kad jis dar kartą būtų įkeistas (t. 4, b. l. 112) matyti, kad kreditoriai tokį sutikimą davė, į pareiškimą įtraukdami sąlygą, jog iš už buto pardavimą mokamos pinigų sumos ne mažiau kaip 36 000 EUR: Z. V. negrąžintos sumos dalis ir delspinigiai –15 300 EUR ir S. G. negrąžintos sumos dalis ir delspinigiai – 20 700 EUR, būtų pervesti į Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M. depozito sąskaitą, R. M. skolos bei kitų mokėtinų sumų pagal 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutartį su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais grąžinimui. Už 2016 m. vasario 3 d. Z. V. pareiškimo patvirtinimą notarui sumokėtas 5,79 EUR/1,16 EUR atlyginimas, kompensacija už patikrą registruose – 0,84 EUR. Pagal 2016 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį R. M. pardavė jai priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios pirkimo-pardavimo sutarties 2.2.3. ir 2.2.4. punktais pirkėjas įsipareigojo 8000 EUR ir 28 000 EUR pervesti į notarės depozitinę sąskaitą, nurodant paskirtį „R. M. skolos bei kitų mokėtinų sumų pagal 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutartį , reg. Nr. VM9-3332, su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais grąžinimui“. Šalys taip pat susitarė dėl į notarės depozitinę sąskaitą pervedamų pinigų išmokėjimo, t. y. kad 36 000 EUR yra pervedami į pirminio kreditoriaus (Z. V.) sąskaitą (2016 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.3.1 punktas). Pagal šios sutarties 8.6 punktą, jos sudarymo išlaidas šalys įsipareigojo apmokėti pusiau. Iš notaro įrašo matyti, kad notarui buvo sumokėtas 243 EUR+8,69 EUR+28,96 EUR notaro atlyginimas, 14,71 EUR kompensacija už patikrą registruose, 3,62 EUR valstybės registrų darbų kaina, viso – 298,98 EUR. Pusė šios sumos atitinka 149,49 EUR. 2016 m. kovo 1 d. pareiškimu apie skolos grąžinimą Z. V. patvirtino, kad R. M. jai grąžino visą 31 858,20 EUR skolą, atitinkančią paskolos sutartyje nurodytą 110 000 Lt sumą ir pagal 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutartį visiškai atsiskaitė (t. 4, b. l. 118). Už šio pareiškimo patvirtinimą sumokėtas 0,87 EUR/0,58 EUR notaro atlyginimas. Pagal byloje esančius mokėjimo nurodymus, už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą už tarpininkavimo paslaugas R. M. sumokėjo 1 000 EUR (t. 4, b. l. 121). Teismo vertinimu nurodytos išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su nusikalstamais S. M. veiksmais, kadangi tik jo įkalbėta ir skubinama nukentėjusioji R. M. patyrė aukščiau nurodytas išlaidas – sudarė paskolos sutartį su D. S. ir perdavė kaltinamajam 100 000 Lt, vėliau, negalėdama laiku grąžinti paskolos, buvo priversta pakartotinai skolintis. Visais atvejais šių sandorių užtikrinimui buvo sudaroma sutartinė hipoteka, įstatymų nustatyta tvarka paskolos sutartys ir jų pakeitimai bei atžymos apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą, taip pat vėlesnė buto pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinami notaro. Kreditorių suradimui ir vėlesniam buto pardavimui, nekilnojamojo turto agentūros paslaugos taip pat buvo objektyviai reikalingos. Jeigu S. M. nebūtų apgaulės būdu įtikinęs nukentėjusiosios perduoti jam 100 000 Lt, ji nebūtų patyrusi išlaidų, susijusių su aukščiau nurodytais faktais. Minėtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, todėl įrodytu ir pagrįstu laikytinas bei iš kaltinamojo priteistinas 31 785,12 EUR (2 000 Lt + 2200 Lt +280 Lt + 4 Lt + 350 Lt + 58 Lt + 14,90 Lt + 22,50 Lt + 330 Lt +4 Lt + 390 Lt + 60 Lt + 7,90 Lt + 22,50 Lt + 3 LT ? 5746,80 Lt (tai atitinka 1 664,39 EUR). 1664,39 EUR+1 000 EUR + 5,79 EUR + 1,16 EUR + 0,84 EUR + 149,49 EUR + 0,87 EUR + 0,58 EUR + 28 962 EUR ? 31 785,12 EUR) turtinės žalos dydis.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 2 252,09 EUR (7 776 Lt) delspinigius pagal 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutartį su D. S. už 81 pradelstą mokėti dieną iki 2014 m. spalio 5 d. ir 15 260,08 EUR (52 690 Lt) delspinigių pagal 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutartį su Z. V. už 479 pradelstą mokėti dieną iki 2016 m. vasario 28 d. (t. 4, b. l. 102).

Atsižvelgiant į tai, kad po 2014 m. birželio 18 d. partnerystės sutarties pasirašymo tarp S. M. ir nukentėjusiosios iki pat 2014 m. spalio 16 d. vyko gan aktyvus elektroninis susirašinėjimas, kurio metu R. M. buvo žadama, kad pinigai netrukus bus (t. 1, b. l. 85, 87-93, 96-97, 99-101, 103, 148-156, 169, 184, t. 8, b. l. 72-74), o 2015 m. vasario 23 d. nukentėjusioji pateikė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos S. M. iškėlimo (t. 1, b. l. 1), taigi, iki pat 2015 m. vasario 23 d. nukentėjusioji objektyviai tikėjosi atgauti kaltinamajam perduotus pinigus ir jo įtakota pradelsė atsiskaitymo pagal paskolos sutartį laikotarpius, todėl delspinigių kaupimasis iki pat 2015 m. vasario 23 d. laikytinas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su S. M. veiksmais. Kita vertus, civilinė ieškovė teismui nepateikė jokių 2 252,09 EUR delspinigių sumokėjimą D. S. patvirtinančių įrodymų. 2014 m. spalio 6 d. notaro patvirtintas D. S. pareiškimas apie skolos grąžinimą (t. 4, b. l. 106) patvirtina tik 96 000 Lt grąžinimą, tačiau apie delspinigių sumokėjimą įrodymų nėra. Nukentėjusiajai nepagrindus šios prašomų priteisti nuostolių dalies, teismas neturi pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dalyje dėl 2 252,09 EUR (7 776 Lt) delspinigių pagal 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutartį su D. S. priteisimo.

R. M. taip pat visa apimtimi nepagrindė ir 15 260,08 EUR delspinigių pagal 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutartį su Z. V. sumokėjimo, be to, šių delspinigių paskaičiavimo laikotarpis yra didesnis, nei Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas maksimalus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji turėtų teisę reikalauti delspinigių tik už 182 dienas nuo pareigos įvykdyti prievolę pagal 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutartį atsiradimo. Kita vertus, iš R. M. priklausančio buto 2016 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.2.3. ir 2.2.4. punktų, Z. V. 2016 m. kovo 1 d. pareiškimo apie sutikimą parduoti įkeistą butą, kuriuo pastaroji įsipareigojo po 36 000 EUR pervedimo į jos sąskaitą pabaigti R. M. buto pirminę hipoteką, VĮ Centrinės hipotekos įstaigos pranešimo apie kreditorių Z. V. ir S. G. sutartinės hipotekos pabaigą – 2016 m. vasario 29 d. (t. 4, b. l. 112, 114-117, 119), galima daryti išvadą, jog R. M. Z. V. pagal 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutartį grąžino 36 000 EUR, t. y. 4 141,80 EUR daugiau, nei buvo pasiskolinusi. Nurodytas paskolos sumos viršijimas laikytinas R. M. faktiškai sumokėtais delspinigiais. Įvertinus tai, kad 0,1 delspinigių nuo 31 858,20 EUR atitinka 31,86 EUR, tai 4 141,80 EUR delspinigių paskaičiavimas atitinka 130 dienų pradelsimo laikotarpį (4 141,80/31,86). Šis laikotarpis neviršija CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto termino, todėl laikytinas protingu ir pagrįstu. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, R. M. iš S. M. priteistinos 4 141,80 EUR išlaidos, susijusios su delspinigių pagal 2014 m. spalio 6 d. paskolos sutartį, sumokėjimu. Viso iš kaltinamojo S. M. nukentėjusiosios naudai priteistinas byloje esančiais įrodymais pagrįstas turtinės žalos dydis 35 926,92 EUR (31 785,12 + 4 141,80) (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 8, b. l. 147-148) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, S. M. įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) per 1 metus atlyginti nukentėjusiajai R. M. padarytą žalą; 2) per 3 mėnesius sumokėti 15 MGL (564,90 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią S. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš S. M. civilinės ieškovės R. M. naudai priteisti 35 926,92 EUR turtinę žalą, likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Giedrė TelksnienėNuorašas tikrasTeisėja Giedrė Telksnienė