Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00643-14 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1996 m. sausio 16 d. Kelmėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti 11 klasių išsilavinimą, Radviliškio profesinio rengimo centro moksleivė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Kelmės rajono savivaldybė, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. P. 2014 m. rugsėjo 7 d., (duomenys neskelbtini), pateikė protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), namuose, B. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, grasino nužudyti ją ir jos dukterį A. B., t. y. melagingai įskundė B. B. kaip padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, dėl ko 2014 m. rugsėjo 7 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaltinamoji V. P., kai jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir nurodė (56 b. l.), kad anksčiau ji kartu su sugyventiniu E. B., šio mama B. B., jos sugyventiniu S. S., dviem jų vaikais ir savo dukra A. B. gyveno (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugsėjo 7 d. namuose buvo su E. B. ir S. S.. Birutė su dukra Egle buvo išėjusios pas kaimynus. Apie 14 val. 00 min. į namus grįžo neblaivi Birutė. Grįžusi į namus, Birutė pradėjo triukšmauti, šūkauti. Saulius, nenorėdamas konfliktuoti su Birute, nuėjo į kieme esančią virtuvėlę ir ten užsirakino. Birutė atėjusi prie virtuvėlės, prašė ją įsileisti į vidų ir duoti išgerti alaus. S. B. neįsileido. Nuėjusi prie lango Birutė pradėjo belsti, kad Saulius įsileistų. Kai Saulius atidarė duris, į virtuvėlę nuėjo ir ji su Eugenijumi. Būdama virtuvėlėje, Birutė vėl pradėjo triukšmauti. Saulius paskambino policijai, kad atvažiavę policijos pareigūnai nuramintų Birutę. Baigęs pokalbį telefonu, Saulius jai ir Eugenijui pasakė, kad atvažiavus policijos pareigūnams jie pakalbėtų, nes Saulius yra girtas ir nenori rodytis policijai. Saulius liepė pareigūnams apie Birutę pasakyti visą teisybę. Neliepė sakyti, kad Birutė jai ar jos dukrai Austėjai grasino. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, Birutė lauke skalbė rūbus. Birutė suprato, kad policiją iškvietė Saulius ir Eugenijaus paprašė, kad šis Saulių pakviestų. Sauliui išėjus į lauką, tarp jo ir Birutės vėl kilo konfliktas. Birutė apipylė Saulių vandeniu. Policijos pareigūnai nuvedė Birutę į tarnybinį automobilį, patikrinti jos girtumą. Pareigūnai paklausė, ar ji rašys pareiškimą. Pareigūnams pasakė, kad pareiškimą rašys. Taip pasakė, nes bijojo, kad po to S. S. nepriekaištautų, kad ji nuolat nusileidžia Birutei. Pareiškime pamelavo, kad Birutė grasino paskandinti jos dukrą A. B. bei kad grasino naktį ją ir jos dukrą nudurti. Pameluoti niekas nevertė, taip pasielgė, nes norėjo, kad pareigūnai Birutę išvežtų ir kad į namus grįžusi Birutė nekeltų triukšmo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. P. kaltė įrodyta.

V. P. 2014 m. rugsėjo 7 d. protokolu-pareiškimu (8 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama nubausti jos sugyventinio E. B. motiną B. B., kuri 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 14 val. 40 min., būdama neblaivi, (duomenys neskelbtini), namuose, grasino ją ir jos dukrą A. B. nužudyti ir tas grasinimas yra realus. Dėl šio pareiškimo Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.2014 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (9-11 b. l.) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kiemo, kuriame B. B. grasino V. P. nužudyti, apžiūra.Asmens blaivumo testas (25 b. l.) patvirtina, kad B. B. 2014 m. rugsėjo 7 d. 15 val. 29 min. buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas.Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-369/2014 (68 b. l.) nurodyta, jog V. P. buvo nustatyta diagnozė lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). Skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, teismo psichiatrijos ekspertizę V. P. netikslinga.Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu (48-50 b. l.) nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 67-1-000643-14, nesant B. B. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių; ikiteisminį tyrimą tęsiant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamoji V. P. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūnui, būdama pasirašytinai įspėta už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, protokolu-pareiškimu melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, jog B. B. grasino nužudyti ją ir jos dukterį A. B., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamosios V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji V. P. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai (56 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (76 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą bauda skirtina už nesunkų nusikaltimą yra iki 500 MGL dydžio. Skiriant baudą kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu bei į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, kad ji niekur nedirba (71-72 b. l.), neteista (59-60 b. l.), nebausta administracine tvarka (69-70 b. l.), gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kražių seniūnija nusiskundimų dėl jos gyvenimo būdo ir elgesio neturi, be to, nurodoma, kad V. P. turi neįgalumą, mokosi Radviliškio profesinio rengimo centre, gyvena su sugyventiniu E. B., augina dukrą A. B., gimusią 2014 m. rugpjūčio 18 d. (74-75 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorė siūlo skirti ženkliai mažesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį baudos dydį – 10 MGL dydžio baudą, tačiau kaltinamajai V. P. skirtina šiek tiek didesnio dydžio nei siūlo prokurorė, t. y. 12 MGL dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius. Kadangi V. P. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajai bauda sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 54 straipsnis, 61 straipsnis, 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimu (57-58 b. l.), kaltinamajai V. P. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 12 MGL dydžio – 1560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų), t. y. 451 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 MGL dydžio – 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų), t. y. 301 Eur (trijų šimtų vieno euro) baudą.

Kardomąją priemonę V. P. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nustatyti, kad V. P. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti V. P., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.