- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 1-110-633/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- Z. L.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusios Z. L. atstovei Onai M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
JURGITA KUBILIENĖ, asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1974-09-03 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti 2 išlaikytinius nepilnamečius vaikus, 9 klasių išsilavinimo, gyv. Virbalio miesto laukų km, Virbalio sen., Vilkaviškio r. sav., nedirbanti, neįgali (darbingumas 20 proc.), anksčiau neteista,
REMIGIJUS MEDELIS, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1978-11-19 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, 8 klasių išsilavinimo, gyv. P. C. g. 29, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., bedarbis, neteistas,
ARŪNAS BRIŽINSKAS, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1985-03-06 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, čigonas, nevedęs, išlaikytinių neturintis, nesimokęs, gyv. Baltijos g. 8, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., bedarbis, neteistas,
KAROLIS NAVICKAS, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1989-06-03 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, 4 klasių išsilavinimo, dirb. UAB „Kybartų Darna“, teistas – 2010-07-28 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., 63 str., - 37 paromis arešto ir pripažintas atlikusiu bausmę (teistumas dar neišnykęs ir nepanaikintas),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. K. 2011 m., laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 06 d., pagal 2011-07-15 panaudos sutartį su savininke Z. L. naudodamasi jai laikinai patikėta gyventi namų valda Kapų g. 1, Virbalio m., Vilkaviškio r. sav. ir joje buvusiu turtu, tyčia be savininkės žinios paimdama ir parduodama į metalo laužo supirktuvę, iššvaistė jai patikėtą Z. L. turtą : 150 lt. metalinę krosnį, 100 lt. vertės „U“ formos metalinę krosnį ir 8 vnt. po 2 m. ilgio ir 87,5 lt. vertės metalinių statybinių bėgių, viso turto už 950 lt.
Šiais veiksmais kaltinamoji J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.
Kaltinamieji K. N., A. B. ir R. M. 2011 m. rugsėjo 05 d., Kapų g. 1, Virbalio m., Vilkaviškio r. sav., veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, atidarę vartus tvoroje ir taip įsibrovę į nukentėjusios Z. L. namų valdą, - saugomą teritoriją, iš jos kiemo bendromis pastangomis slapta pagrobė 200 lt. vertės didelį ketinį puodą bei per duris įsibrovę į gyvenamąjį namą, iš jo slapta pagrobė keturias po 100 lt. vertės kiekvieną ketinių šildymo radiatorių baterijas, - viso 600 lt. vertės svetimą Z. L. turtą.
Šiais veiksmais kaltinamieji K. N., A. B. ir R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamoji J. K. kalta teisiamajame posėdyje prisipažino dalinai, apie nusikaltimo įvykius paaiškino, kad maždaug 1 sav. iki sutarties su Z. L. pasirašymo apsigyveno jos sodyboje ir čia nuolat gyveno bei naudojosi ten buvusiu turtu iki 2012-09-05. Metalinius naudotus ir jai nebuvusius reikalingais daiktus į supirktuvę ji vežė ir pardavė per 2 kartus, žinojo, kad tai savininkės, tačiau nei jos pačios, nei vietoje gyvenančių jos artimųjų sutikimo tam neprašė, supranta, kad nusikalto. Pirmąjį kartą į supirktuvę metalą jai nuvežė pažįstamas A. K. iš Kybartų, vežė lygtai vieną krosnį, vamzdžių ir statybinių bėgių, kiek šių buvo, nežino, tačiau mano, kad tikrai mažiau nei 8 vnt. Gavusi apie 50 lt., juos išleido asmeninėms reikmėms. Po kurio laiko atsitiktinai pirkti iš jos naudoto metalo ji pasiūlė pažįstamam M. T.. Jam atvykus su mikroautobusu, pardavė maždaug už 100 lt. metalinius tvoros stulpus, taip pat smulkesnio laužo, ar tarp šių daiktų galėjo būti antrasis pečiukas, neprisimena. Šį kartą gautus pinigus taip pat išleido asmeninėms reikmėms. Ji nepripažįsta pardavusi metalo plokštę bei tvirtina, kad parduotų statybinių bėgių buvę mažiau nei 8 vnt.
Radiatorių iš gyvenamojo namo vagystę pastebėjo ji pati. Iš vakaro išvykdama ji duris užrakino, radiatoriai buvo savo vietose. Ant rytojaus rado sugadintas duris, viduje nuo sienų ir vamzdžių buvo nulaužti ir nulupti ketiniai radiatoriai, viso 4 baterijos, - iš virtuvės ir dviejų kambarių, viename buvo 2 baterijos, po kurio laiko sutiktas K. N. nesigynė, kad radiatorius ir kieme buvusį didelį puodą išvežė ir pardavė supirktuvėje jis su draugais, nors teigė, kad jau radęs lauke, tačiau taip būti negalėję, nes ji namus palikusi iš vakaro tvarkingus, užrakintomis durimis. Z. L. namų valda pagal visą perimetrą yra aptverta tvora, ant įvažiavimo yra įrengti vartai, kurie buvo laikomi uždaryti.
2. Kaltinamasis R. M. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino dalinai, neigdamas aplinkybę, kad radiatorius pagrobė įsibrovę į namo vidų. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad pasivogti ir parduoti į supirktuvę metalo sugalvojo ir jį pakalbino K. N. su A. B., jis pats šioje sodyboje niekada nebuvo buvęs, kas ten gyvena ir kieno joje turtas, jam nebuvo žinoma, pats to ir nebandė susižinoti. Su minėtais draugais ir jų pasamdytu vairuotoju D. Š. atvažiavo prie sodybos Virbalyje, atsidarė tvoros vartus, įvažiavo vidun į kiemą, čia bendromis pastangomis į priekabą pakrovė didelį ir sunkų ketinį puodą, po to už priebučio pastebėjo ant žemės sukrautus nulaužtais vamzdžių galais ketinius radiatorius, buvo 4 baterijos, jas taip pat susikrovė, namo durų netikrino, jos buvo uždarytos. Supirktuvėje metalą pridavė vairuotojo vardu, kažkiek jam sumokėjo, likusius bendrai pragėrė. Iki teismo 1/3 žalos pagal susitarimą su nukentėjusiąja jis jai atlygino, ją atsiprašė. Kodėl ikiteisminio tyrimo pradžioje jis teigė, jog radiatorius paėmė iš namo vidaus, negalįs teismui paaiškinti.
3. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes teisme paaiškino ir kaltinamasis A. B., papildomai pareikšdamas, jog vogti ir parduoti metalą sugalvojo K. N., vairuotoją pasamdė jis, A. B., sodyboje namo durys buvę užrakintos, - jis patikrinęs. Iki teismo 1/3 žalos pagal susitarimą su nukentėjusiąja jis jai atlygino, atsiprašė. Kodėl ikiteisminio tyrimo pradžioje jis irgi (kaip ir R. M.) teigė, jog radiatorius paėmė iš namo vidaus, teismui paaiškinti taip pat negalintis.
4. Tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes teisme nurodė ir kaltinamasis K. N., papildomai pareikšdamas, jog jam buvo žinoma, kad sodyboje gyvena J. K., žinojęs, kad pastatai ir turtas priklauso kažkam kitam, jau iš anksto jis buvo nusižiūrėjęs pavogti iš kiemo didelį ketinį puodą, buvo matęs ir ketinius radiatorius name ant sienų, tačiau jų vogti iš anksto teigia neplanavęs, juos visi nutarė paimti tik atsitiktinai radę sudėtus už priebučio lauke. Gautus supirktuvėje pinigus bendrai pragėrė, dar pirko vaistų. Iki teismo ir jis buvo susitikęs su nukentėjusia, su ja sudarė susitarimą, kad jam tenkančią 1/3 žalos (200 lt.) jis atlygins artimiausiu metu iš dirbamo atlyginimo.
5. Apklausta liudytoju nukentėjusios atstovė Ona M. M. paaiškino, jog apvogta sodyba yra jos dukros, jai žinoma, kad 2011 m. vasarą sodybą dukra perdavė naudotis kaltinamajai J. K. su įsipareigojimu saugoti ir tausoti visa joje buvusį turtą. Apie vagystę sužinojo atsitiktinai iš kaimynų, abu su sūnumi detaliai apžiūrėjo, patikrino sodybą, namo durys neatsidarė. Viduje nuo sienų ir vamzdžių buvo nuplėštos ir pavogtos viso 4 ketinių radiatorių baterijos, lauke buvo dingę du naudoti metaliniai pečiukai, iš kiemo didelis ketinis puodas, nuo buvusios plytų krūvos, - metalo plokštė, išrauti ir pavogti 8 stambaus metalo tvoros stulpai, - suskaičiavo pagal skyles žemėje. Visa sodyba pagal perimetrą yra aptverta tvora, ant įvažiavimo įrengti vartai. Ji patvirtinanti, kad kaltinamieji A. B. ir R. M. dukrai atlygino po 1/3 (po 200 lt.) padarytos žalos, o su trečiuoju K. N. dukra susitarė, kad šis savąją dalį (200 lt.) žalos atlygins artimiausiu metu, kai gaus dabar dirbamą algą, - jie su tuo patys sutikę.
6. Tokius pačius paaiškinimus apie vagystės pastebėjimo aplinkybes teisme davė ir liudytojas V. M. (nukentėjusios brolis), papildomai pareikšdamas, kad pavogti stambaus metalo tvoros stulpai tikrai buvo 8 vnt., - jis buvo neseniai juos skaičiavęs ir po vagystės dar kartą perskaičiavo likusias skyles žemėje, šių stulpų ilgiai galėjo siekti 2-2,5 m., policijai radus supirktuvėje, jis atgal į sodybą parvežė 4 radiatorių baterijas, nuluptas nuo vamzdžių ir sienų namo viduje, ir didelį ketinį puodą iš kiemo. Dingusių iš sodybos daiktų kainą nustatė kartu su savininke seserimi pagal vidutines kainas rinkoje bei atmetę nusidėvėjimo laipsnį.
7. Liudytojas D. Š. paaiškino, jog jį visi 3 kaltinamieji paprašė nuvežti į sodybą Virbalyje, iš ten paimti ir nuvežti į supirktuvę metalo. Jis sodyboje buvo buvęs, ten vežęs tuos pačius asmenis. Privažiavus, kaltinamieji atidarė vartus, jis automobiliu su priekaba įvažiavo į sodybos kiemą, čia pirmiausiai visi bendromis jėgomis pakrovė kieme buvusį sunkų didelį ketinį puodą, po to lauke už priebučio rastas 4 baterijas ketinių radiatorių. Jis tvirtina anksčiau byloje nesakęs, jog radiatorius kaltinamieji atnešė iš namo vidaus, nors protokole yra pats užrašęs, jog jį perskaitė ir patvirtino, kad jis surašytas teisingai. Jis anksčiau taip pat yra teistas už vagystes.
8. Liudytojas M. T. paaiškino, kad jam kažkas parodė, jog kaltinamoji J. K. nori parduoti seno naudoto metalo, o jam kaip tik reikėjo vamzdžių šuns voljerui. Jis nupirko apie 4 vnt., gal 30 mm diametro skersmens ir apytiksliai po 3 m. ilgio, vamzdžių, kurie jam pasirodė ilgokai gulėję nenaudoti, kaltinamosios prašymu kartu paėmė ir daugiau smulkių metalinių daiktų, - kibirų, vielos, tačiau krosnių, metalo lakštų kiek pamena ten nebuvę, šiuos kitus daiktus jis pardavė į supirktuvę.
9. 2011-09-06 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikaltimo įvykio vieta yra sodyboje Kapų g. 1, Virbalio m., Vilkaviškio r. sav., namų valda pagal perimetrą aptverta metalinio tinklo tvora, prie namų yra 2 kiemeliai, ant įvažiavimo yra vartai. Namo lauko durų įleidžiamos spynos velkė užrakintoje padėtyje, tačiau pačios durys rastos praviros, užrakto fiksavimosi staktoje vieta ištrupinta, namo viduje rastos 2 kambarių ir virtuvės patalpos, jose pasieniais išvedžioti 25 mm skersmens metaliniai centrinio šildymo sistemos vamzdžiai, tačiau radiatorių nerasta, vamzdžių galai nulaužti, viso trūksta 4 baterijų, - viename iš kambarių buvę 2 vnt. (b.l. 6-9, 1 tome).
10. 2011-07-15 panaudos sutartyje, sudarytoje tarp namų valdos Kapų g. 1, Virbalio m. savininkės (panaudos davėjos) Z. L. ir J. K. (panaudos gavėjos) pažymėta, kad namai perduodami 1 metams gyventi neatlygintinai su įsipareigojimu juos prižiūrėti ir neniokoti turto (b.l. 17, 18-25, 1 tome).
11. 2011-09-05 UAB „Suvalkijos metalai“ juodųjų metalų laužo pirkimo kvite Nr. 1010 pažymėta, jog šią dieną iš D. Š. nupirkta negabaritinis plienas, bendras svoris, - 0,608 t., išmokėta suma, - 299,74 lt. (b.l. 27, 1 tome).
12. Tos pačios bendrovės metalų pirkimų registravimo žurnale pažymėta, kad 2011-09-05 iš D. Š. nupirkta radiatoriai, apvalus katilas (b.l. 28-29, 1 tome).
13. 2011-09-14 daiktinių įrodymų apžiūra nustatyta, jog centrinio šildymo sistemų radiatorių yra 4 baterijos, atitinkamai iš 7, 8, 9 ir 10 sekcijų (b.l. 31-33, 1 tome).
14. 2011-08-30 UAB „Suvalkijos metalai“ juodųjų metalų laužo pirkimo kvite Nr. 988 pažymėta, jog šią dieną iš A. K. nupirkta negabaritinis plienas, bendras svoris, - 0,142 t., išmokėta suma, - 70,01 lt. (b.l. 44, 1 tome).
15. Tos pačios bendrovės metalų pirkimų registravimo žurnale pažymėta, kad 2011-08-30 iš A. K. nupirkta : pečius, kampainis, statybiniai bėgiai (b.l. 41-43, 1 tome).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
II.1. Dėl kaltinamųjų parodymų. Pirma. Kaltinamoji J. K. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme ginčijo jos parduotų stambaus bėginio metalo stulpų kiekį, tvirtindama, kad šių buvo mažiau nei inkriminuoti 8 vnt., tačiau kiek mažiau, - negalėjo pasakyti ir pati. Šia dalimi kaltinamosios parodymų teismas netiki ir ją atmeta kaip neatitinkančią kitais patikimesniais bylos duomenimis nustatytų faktinių bylos aplinkybių, - tiek nukentėjusios atstovė O. M. M., tiek liudytojas V. M. byloje nuosekliai tvirtino, jog aptariamų stulpų tikrai buvę 8 vnt., liudytojas tvirtina neseniai juos skaičiavęs asmeniniais tikslais, be to, po vagystės perskaičiavo likusių duobių skaičių. Metalo supirktuvėje apskaitytas statybinio bėginio metalo pardavimas, nors gaminių (stulpų) kiekis nepažymėtas. Minėti liudytojais apklausti asmenys neturi tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi, jie net nėra pareiškę byloje civilinio ieškinio, todėl, teismo vertinimu, neturi tiesioginio motyvo kaltinamąją apkalbėti, dėl ko jų parodymus teismas vertina patikimesniais, o kaltinamosios, - atvirkščiai, siekiu palengvinti sau atsakomybę. Antra. Kaltinamoji J. K. byloje nuosekliai neigė pardavusi ar kitaip iššvaisčiusi nukentėjusios apytiksliai 0,01x1,5x1,5 metro matmenų metalo plokštę. Iš aukščiau jau minėtų asmenų, nukentėjusios šeimos narių, liudijimų teismas tegali daryti išvadą, jog prieš kaltinamajai apsigyvenant nukentėjusios sodyboje, ginčijama plokštė prie sodyboje sukrautos plytų krūvos buvo. Tačiau daugiau byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie net netiesiogiai galėtų patvirtinti kaltinimą J. K. šį konkretų daiktą iššvaisčius ar pasisavinus, - niekas iš bylos dalyvių daugiau šio lakšto sodyboje nematęs, metalo supirktuvės apskaitoje tokios informacijos policija taip pat nerado, negalima pagrįstai atmesti prielaidos, jog plokštė galėjo būti pagrobta visai kitų asmenų ir dar iki kaltinamosios apsigyvenimo nukentėjusios sodyboje. Todėl teismas sprendžia, jog šita kaltinimo dalis teisme nebuvo įrodyta, nuo jos teisiamajame posėdyje atsisakė ir pats valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, todėl metalo plokštės iššvaistymas iš kaltinimo J. K. pašalintas, sprendimas išteisinti nepriimamas, nes nusikaltimas pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą išlieka dėl kt. daiktų iššvaistymo. Trečia, ikiteisminio tyrimo pabaigoje ir teisme kaltinamieji R. M., A. B. ir K. N. neigė, jog nusikaltimo įvykio metu brovėsi į gyvenamąjį namą ir radiatorius pagrobė iš jo vidaus, patys juos nulupdami nuo šildymo sistemos. Tačiau pirmuosiuose savo parodymuose byloje, kaltinamieji R. M. ir A. B. vienodai ir nuosekliai aiškino, jog iš tiesų sugadindami durų spynos užraktą įsibrovė į namo vidų, čia bendromis pastangomis plėšė radiatorius nuo vamzdžių ir laikiklių sienose, nešė laukan ir tiesiai krovė į liudytojo D. Š. automobilio priekabą, tokius parodymus abu kaltinamieji kardinaliai pakeitė tik suvesti į akistatas su nusikaltimo sumanytoju K. N.. Teismas pažymi, jog būtent pirmieji abiejų kaltinamųjų (R. M. ir A. B.) parodymai atitiko bylos aplinkybes, nustatytas J. K. ir V. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros rezultatus, daiktinių įrodymų apžiūros duomenis, be to, šiuos duomenis byloje pirmaisiais parodymais patvirtinęs ir vienintelis tiesioginis nusikaltimo įvykio liudytojas D. Š.. Teismas sprendžia, jog būtent šie, pirmieji, kaltinamųjų R. M. ir A. B. parodymai yra teisingi, o vėlesni neteisingi dėl atitinkamos kaltinamojo K. N. įtakos, todėl tiek vėlesnius pirmų dviejų kaltinamųjų, tiek kaltinamojo K. N. parodymus dėl aptariamos aplinkybės teismas vertina kaip akivaizdžiai neteisingus, kuriais siekiama pakeisti veikos kvalifikaciją į ženkliai švelnesnę ir tokiu būdu išvengti didesniosios dalies atsakomybės (jeigu nevertinti saugomos teritorijos kvalifikuojančios aplinkybės).
II.2. Dėl liudytojo D. Š. parodymų. Šis liudytojas byloje duodamas pirmuosius parodymus nurodė, jog radiatorių baterijas kaltinamieji išnešė ir pakrovė į priekabą iš gyvenamojo namo vidaus, tačiau vėliau šiuos parodymus pakeitė teigdamas, jog radiatorius krovė iš kiemo, kas juos į šią vietą buvo atnešęs, nežinantis, jis buvo išvykęs atsivaryti priekabos, ar prieš jam išvažiuojant radiatoriai jau buvo lauke, nematęs. Teismas dėl aptariamos aplinkybės tiki pačios policijai apie vagystę pranešusios kaltinamosios J. K. parodymais, kurie patvirtinti ir įvykio vietos apžiūros duomenimis, kad iš vakaro ji radiatorius paliko tvarkingai prijungtus prie šildymo sistemos ant sienų, užrakino duris, o grįžusi jas rado sugadintas, todėl tik kaltinamieji ir galėję juos ne tik išvežti iš namų, ką ir patys pripažįsta, bet ir nulupti nuo sistemos bei išnešti iš namo, prieš tai sugadinę durų spynos užraktą. Dėl aptartų aplinkybių teismas tiki pirmaisiais šio liudytojo parodymais ir netiki vėlesniais, kaip neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.
II.3. Visi aukščiau aprašyti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti bylos duomenys, išskyrus aukščiau jau įvertintą ir atmestą dalį kaltinamųjų ir liudytojo D. Š. parodymų, teismo pripažįstami kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms nusikaltimo įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamieji K. N., A. B. ir R. M., veikdami bendrai ir pasiskirstę vaidmenimis, įveikę apsauginės lauko tvoros kliūtį, įsibrovė į nukentėjusios saugomą namų valdos teritoriją ir bendromis pastangomis slapta pagrobė jos turtą, o dalį jo, - radiatorius, dar ir papildomai įsibrovę per duris į gyvenamąjį namą (patalpą). Be to bylos duomenų visuma pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamoji J. K., pagal panaudos sutartį naudodamasi jai patikėtu visu namų valdoje buvusiu nukentėjusios turtu, dalį jo, kuri teismo yra pripažįstama įrodyta ir aukščiau aprašyta, iššvaistė be savininkės žinios, prieš jos norą ir tikrąją valią, slapčia išveždama iš namų valdos ir parduodama asmeniniams poreikiams tenkinti.
Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu kurį tai iš jų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmai atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 184 str. 1 d., byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog į nukentėjusios namų valdą pro sieto tvorą ir atidarę vartus įsibrovė ir neteisėtai pasisavino jos turtą, - radiatorius ir puodą, būtent kaltinamieji K. N., A. B. bei R. M. ir niekas daugiau. Antra, visų kaltinamųjų, tame tarpe ir J. K., neteisėtai užvaldyti nukentėjusios daiktai buvo jiems visiems be išimties svetimi, šie juos pavertė, kad ir trumpam laikui, savo, o po to kitų asmenų nuosavybe prieš savininkės valią ir norą, galėjo toliau laisvai spręsti dėl jų kiekvieno likimo. Trečia, kaltinamieji K. N., A. B. ir R. M. jiems svetimą turtą objektyviai galėjo ir jį užvaldė tik įsibrovę į nukentėjusios namų valdos teritoriją, kurioje šis turtas ir buvo laikomas bei saugomas, įveikę mechaninę tam kliūtį – apsauginę perimetro tvorą ir vartus, ir nors pastarieji papildomai kokia tai spyna ar pan. priemone apsaugoti nebuvo, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos prasme tai įsibrovimas į saugomą teritoriją. Ketvirta, pagrobtų daiktų suminė vertė kiekvieno nusikaltimo atveju viršijo 3 BBND (390 lt.) sumą, ši vertė nustatyta pagal faktines kainas rinkoje, atsižvelgiant į įsigijimo kaštus ir natūralaus nusidėvėjimo laipsnį, nors šiuo atveju esant kvalifikuotai vagystei, minėto 3 BBND dydžio riba veikos kvalifikacijai tiesioginės reikšmės ir neturėtų. Penkta, kaltinamųjų K. N., A. B. ir R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip bendravykdytojų : bendrai buvo pasiskirstyta vaidmenimis nusikaltimo vietoje ir kiekvienas iš kaltinamųjų aktyviai veikė bendram nusikalstamam sumanymui pasiekti, tam tikra dalimi tiesiogiai prisidėjo prie turto užvaldymo. Tačiau jų kiekvieno faktinis indėlis į nusikaltimo rezultatą nebuvo vienodas, - nusikaltimą sumanė, suplanavo ir kitiems vadovavo K. N., - jis nurodė siekiamo pagrobti turto saugojimo vietą, jis ir nusikaltimo vietoje veikė aktyviau ir daugiau, - į tai atsižvelgtina individualizuojant kaltinamiesiems bausmes. Šešta, kaltinamajai J. K. pagal su nukentėjusia sudarytą panaudos sutartį buvo patikėtas naudotis, saugoti ir tausoti visas namų valdoje buvęs turtas, ne tik gyvenamos patalpos, todėl ir šios parduoti daiktai turi būti laikomi jai patikėtu sutarties laikui (1 metams) svetimu turtu, kurį ji pardavė be nukentėjusios tam sutikimo, prieš šios tikrąją valią ir norus, o tai aiškinamo baudžiamojo įstatymo (BK 184 str. 1 d.) požiūriu yra iššvaistymas, kuomet turtas paverčiamas kitų, trečiųjų, asmenų nuosavybe.
IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėse baudžiamojo įstatymo (BK 178 str. 2 d. ir 184 str. 1 d.) dispozicijose, kadangi : a) vagystės dalykas tiek savo kiekiu, tiek rinkos verte buvo nedidelis ir santykinai labai nedaug viršijo žemutinę atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 – ąją dalį ribą, nesiekiant kurios grobimas be sunkinančių aplinkybių baudžiamojo įstatymo vertinamas tik baudžiamuoju nusižengimu, b) vagystę kvalifikuojantis įsibrovimas savo pobūdžiu bei pavojingumo visuomenei laipsniu dalyje veikos taip pat nesiekia rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens, - pačios teritorijos apsauga buvo minimali ir poveikis į ją (įveikimas) taip pat buvo praktiškai minimalus, tvora pagal byloje fiksuotus jos duomenis šiuo atveju vertintina labiau kaip namų valdos žemės riboženklis, o ne kaip turto apsaugai skirtas įrenginys (dėl puodo vagystės), tačiau dėl radiatorių grobimo įsibrovimas į namo vidų teismo vertinamas rūšinės sudėties lygmens, c) tiek vagystės, tiek iššvaistymo dalykas savo pobūdžiu, išskyrus radiatorių baterijas ir stambų statybinį bėginį metalą (kuolus), buvo santykinai seni, daugokai naudoti ne pirmojo būtinumo namų ūkio daiktai, kurių tolimesnis naudojimas buityje pagal jų tiesioginę paskirtį iš tiesų abejotinas, d) dalį už iššvaistytą turtą gautų pinigų kaltinamojo J. K. tvirtina panaudojusi nukentėjusios namo vidaus apdailos būklei pagerinti, kas tam tikra dalimi atitinka ir nukentėjusios interesą, šie teiginiai byloje nebuvo ginčijami, todėl ir ši aplinkybė teismo vertinimu mažina šios kaltinamosios veikos pavojingumo visuomenei laipsnį. Kaltės forma ir rūšis, taip pat tyčinių veikų stadija, šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veiksmų kvalifikaciją, todėl papildomai bausmių individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2, 3 ir 4 p.p.) tai nevertinama. Subjektyvinėje veikos dalyje vyravo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita paskatos. Kaltinamųjų K. N., A. B. ir R. M. indėlis į bendrą nusikalstamą rezultatą nebuvo vienodas, kaip teismas jau pripažino aukščiau, kaltinamojo K. N. toks indelis buvo didesnis (veiksmų apimtimi bei jų turiniu) ir svarbesnis, antruoju pagal svarbą pripažįstamas A. B. ir mažiausiai prisidėjusiu laikytinas R. M., kuris buvo sulaužyta ranka ir fiziškai padėti tegalėjo minimaliai (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 6 p.). Aptariamu požiūriu faktinės bylos aplinkybės suponuoja teismo sprendimą kaltinamajam K. N. paskirti griežtesnę bausmę nei kaltinamajam A. B., o kaltinamajam R. M., - švelnesnę nei A. B..
Toliau spręsdamas bausmių tinkamo individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, kurias vertina taip – K. N. dar menkai patenkinamai, o J. K., A. B. ir R. M., – iš esmės dar teigiamai. K. N. jau yra teismo teistas, nusikalto būdama recidyvistu, t.y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą vėl tyčia nusikalto, taip pat turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, paskirtas jau po šio nusikaltimo padarymo, kita vertus, jis šiuo metu dirba, gyvenamosios vietos savivaldos institucija skundų dėl jo elgesio nėra gavusi. Kaltinamasis A. B. neteistas, nusikalto pirmą kartą, tačiau turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą jau po nusikaltimo padarymo, jis yra registruotas Darbo biržoje bedarbis, gyvenamosios vietos savivaldos institucija skundų dėl jo elgesio nėra gavusi. Kaltinamasis R. M. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jis registruotas darbo ieškančiu bedarbiu Darbo biržoje, gyvenamosios vietos savivaldos institucija skundų dėl jo elgesio nėra gavusi. Kaltinamoji J. K. anksčiau neteista, tačiau kitose teisėsaugos institucijose jai yra pareikšta įtariamų, kaltinimų dėl kitų, kitokių rūšių, nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamoji taip pat turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą, ji nedirba, - sunkiai neįgali, darbingumo lygis tik 20 proc., viena augina ir išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, tačiau gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojama tik patenkinamai.
Kaltinamųjų K. N., A. B. ir R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja nukentėjusios betarpišką atsiprašymą, savo noru realiai dėtas pastangas nusikaltimu jai padarytai žalai atlyginti, - didesnioji dalis žalos jau atlyginta, dėl likusios atlyginimo taip pat abipusiai susitarta (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.).
Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Kaltinamųjų K. N., A. B. ir R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jų nusikalstamas veikimas bendrininkų grupe, be kurios įvykdyti šį nusikaltimą fiziškai nebūtų buvę įmanoma (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamosios J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Vertindamas kaltinamųjų K. N., A. B. ir R. M. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį (reikšmę) bausmių individualizavimui, teismas sprendžia, jog lengvinanti aplinkybė savo pobūdžiu ir svarba persveria sunkinančią.
Teismas sprendžia, jog iš esmės mažesnis nei rūšinės sudėties lygmens nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo visuomenei laipsnis kartu su teigiamu kaltinamųjų K. N., A. B. ir R. M. atžvilgiu jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės santykiu prieš sunkinančią, kartu su aukščiau pažymėtais teigiamais jų asmenybių aspektais (su K. N. recidyvo išimtimi) kaltinamųjų atsakomybę byloje ženkliai švelnina, ir kur kas labiau, nei ją sunkina pažymėti aukščiau kai kurie neigiami jų asmenybių aspektai (faktai) ir K. N. recidyvas. Nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, kaltinamajam K. N., kaip recidyvistui pagal bendrąją Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. taisyklę paskirtina terminuoto laisvės atėmimo rūšies bausmė, o kitiems kaltinamiesiems pagal bendrąją Lietuvos Respublikos BK 55 str. taisyklę, - su jų laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, - laisvės apribojimas. Teismas sprendžia, kad šioje byloje pagal konkrečiai nustatytas nusikaltimų įvykių aplinkybes teisingumo principas lemia tokių proporcijų bausmių paskyrimą : K. N., - 1 m. 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., kadangi pagal aukščiau analizuotas aplinkybes, susijusias tiek su nusikaltimo pobūdžiu, tiek su šio kaltinamojo asmenybe bei elgesiu po nusikaltimo padarymu galima pagrįstai spręsti, jog bausmės jam tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.), A. B. ir J. K., - po 9 mėn. laisvės apribojimo, R. M., - 6 mėn. laisvės apribojimo. Atidedant bausmės vykdymą K. N., jam per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nustatytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5, 7 ir 8 p.p. numatytos pareigos, - toliau dirbti ar registruotis Darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Laisvės apribojimu nuteisiamiems A. B., J. K. ir R. M. per visą skiriamų bausmių laiką nustatytini įpareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1, 3 ir 5 p.p. (negalinčiai dirbti J. K., - tik 1 p.), t.y., - nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti ar toliau registruotis Darbo biržoje (tik A. B. ir R. M.), neatlygintinai išdirbti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (tik A. B. ir R. M.).
Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Kaltinamiesiems K. N., A. B. ir R. M. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinio pagrindo, - jų 299,74 lt. neteisėtas praturtėjimas iš nusikaltimo jau yra išieškotas, jiems faktiškai atlyginus didesnės piniginės išraiškos materialinę žalą nukentėjusiajai.
Kaltinamajai J. K. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, - byloje tinkamai įrodytų iš nusikaltimo gautų pajamų, - 70,01 lt., konfiskavimas (Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 ir 5 d.d.).
Kaltinamiesiems ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės, atitinkamai J. K., - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o K. N., A. B. ir R. M., - įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o jam įsiteisėjus panaikintinos.
Reikšmingi bylai spręsti daiktai, laikinai saugomi pas savininkę Z. L., - 4 baterijos šildymo radiatorių ir ketaus puodas, įsiteisėjus nuosprendžiui sugrąžintini (paliktini) visam laikui savininkei Z. L. (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
JURGITĄ KUBILIENĘ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. ir ją nuteisti 9 (devyniems) mėn. laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimą, - per visą bausmės laiką kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.
J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, - konfiskuoti ir išieškoti valstybės nuosavybėn iš nusikaltimo gautas neteisėtas pajamas, - septyniasdešimt litų 1 ct. (70,01 lt.).
Kardomąją priemonę, - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
KAROLĮ NAVICKĄ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nuostatas ir K. N. skiriamos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) m. 6 (šešiems) mėn.
Nustatyti K. N. per visą bausmės jam vykdymo atidėjimo laiką tokias pareigas: a) toliau dirbti ar registruotis Darbo biržoje, b) kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, kiek tai nebus susiję su darbu, c) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
ARŪNĄ BRIŽINSKĄ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėn. laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimus per visą bausmės laiką : a) kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su darbu, b) pradėti dirbti ar toliau registruotis Darbo biržoje, c) per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
REMIGIJŲ MEDELĮ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėn. laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimus per visą bausmės laiką : a) kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su darbu, b) pradėti dirbti ar toliau registruotis Darbo biržoje, c) per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Reikšmingus bylai spręsti daiktus, laikinai saugomus pas Z. L., gyv. Kapų g. 1, Virbalio m., Vilkaviškio r. sav., - 4 baterijas centrinio šildymo radiatorių ir ketaus puodą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti) visam laikui savininkei Z. L..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų – nuo jo nuorašų įteikimo jiems kiekvienam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.