Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei UAB „Print Station“ dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų su darbo santykiais pritesimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 29 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 1 094,76 Eur išeitinę išmoką; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės 547,38 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio pateikimo teismui (iš viso 3171,14 Eur); 6) priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį (po 547,38 Eur į mėnesį) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 7) priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-02-17 ieškovas su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl darbo pardavimų vadybininku. Ieškovas darbo funkcijas vykdė tinkamai, uoliai ir sąžiningai, drausminių nuobaudų neturėjo. 2015 m. kovo mėn. atsakovės direktorius A. G. bei tiesioginis ieškovo vadovas komercijos direktorius V. L. dėl nežinia kokių priežasčių tapo nepatenkinti ieškovo atliekamu darbu. Ieškovo įsitikinimu, tokiu būdu jam buvo daromas spaudimas nutraukti darbo santykius su atsakove savo noru, taip pastarajai išvengiant įstatyme numatyto didesnės apimties atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, kai šis to pats nepageidauja. 2015-04-01 ieškovui atvykus į darbą jam buvo nurodyta, kad jis yra iš darbo atleistas, nors jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų ieškovas iš atsakovės negavo. Lygiai tokia pati situacija pasikartojo ir kitą dieną, 2015-04-02, kai ieškovas, atvykęs į darbą, pakartotinai prašė darbdavio paaiškinti šias aplinkybes ir pagrįsti jas reikiamais dokumentais, tačiau vis tiek jokio įrodymo apie galimą savo darbo santykių pabaigą negavo. 2015-04-09 ieškovas gavo dalinį atsiskaitymą – 708,64 Eur. Ieškovo apskaičiavimu, tai yra tik jam priklausantis darbo užmokestis už 2015 m. kovo mėn. bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovas nurodo, jog su atsakove buvo sutaręs ir dėl papildomos išmokos už darbą mokėjimo – ši jam priklausiusi paskutinė atsakovės iki šiol nesumokėta išmoka yra 29 Eur dydžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Print Station“ ieškovui J. Č. 83,37 Eur darbo užmokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė. 2015-05-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Print Station“ nuosavybės teise priklausančio turto už 4071,14 Eur sumą areštą paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš ieškovo J. Č. atsakovei UAB „Print Station“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovo susirašinėjimų su liudytoja I. M. per „Skype“ programą turinio teismas nustatė, kad ieškovas svarstė galimybę nutraukti darbo sutartį. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino susirašinėjimo su ieškovu turinį. Teismas sprendė, kad ieškovo nuomonė apie darbdavį buvo nepalanki, ieškovas su kita darbuotoja apie atsakovę kalbėjo nepagarbiai, todėl konstatavo, kad ieškovas reiškė valią nutraukti darbo santykius su atsakove. Iš ieškovo susirašinėjimų su atsakovės vadovu A. G. per „Skype“ programą nustatė, kad ieškovas prašė atsakovės vadovo atsiųsti pareiškimo atleisti iš darbo pavyzdį. Rašysenos ekspertas ekspertizės akte padarė išvadą, jog „tikėtina, kad 2015-03-17 datos vadybininko J. Č. prašymo UAB „Print Station“ direktoriui atleisti iš darbo nuo 2015-04-01, apatinėje dalyje, šalia spausdinto įrašo „J. Č.“, pasirašė pats J. Č.“. Neišlikus prašymo atleisti iš darbo darbuotojo pareiškimu originalui, teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas 2015-03-17 rašė prašymą UAB „Print Station“ direktoriui atleisti ieškovą iš darbo nuo 2015-04-01, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu atmetė. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 29 Eur išmokų nustatęs, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog ieškovas ir atsakovė buvo susitarę dėl papildomo darbo ir atlyginimo. Teismui netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atmetė ieškovo prašymus priteisti ieškovui iš atsakovės 1094,76 Eur išeitinę išmoką, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 547,38 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio pateikimo teismui, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas sprendė, kad atsakovė pavėlavo atsiskaityti su ieškovu tris darbo dienas, todėl iš atsakovės ieškovui priteisė 83,37 Eur darbo užmokestį.

Apeliaciniu skundu ieškovas J. Č. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti apelianto naudai jo patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta jo dalis ieškinio. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ne tik tai, ar darbuotojas rašė pareiškimą ir ar yra išreiškęs savo valią dėl atleidimo iš darbo, bet ir tai, ar darbuotojas yra darbdaviui pateikęs jo paties surašytą raštišką prašymą, kuriuo nori būti atleistas iš darbo nuo konkrečios dienos, t. y. nuo 2015-04-01. Apeliantas nurodo, kad 2015-03-23 daryta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas vadybininko J. Č. 2015-03-17 prašymo UAB „Print Station“ direktoriui atleisti jį iš darbo 2015-04-01 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį atvaizdas, negali būti įrodymu, kad apeliantas kada nors rašė tokį prašymą dėl jo atleidimo iš darbo ir yra pateikęs šį prašymą darbdaviui, taip išreikšdamas savo valią dėl jo atleidimo iš darbo. Nurodo, kad informacija apie ieškovo atleidimą Sodrai buvo perduota tik 2015-04-02, nors kaip tvirtina atsakovas, ieškovo tariamai 2015-03-17 rašytą prašymą darbdavys gavo 2015-03-23, o atsiskaityta su ieškovu buvo dar vėliau – tik 2015-04-09. Mano, kad ieškovo parašas ant dokumento fotonuotraukoje buvo uždėtas skaitmeniniu būdu, parašo atvaizdą paėmus iš bet kurio kito darbdavio žinioje esančio ieškovo pasirašyto dokumento. Ieškovo atleidimo dieną pas darbdavį nesant ieškovo prašymo dėl atleidimo iš darbo originalo, darbdavys neturėjo teisės įforminti darbo sutarties nutraukimo bei atsiskaityti su darbuotoju. Teismas turėjo nustatyti, ar darbuotojo valia yra išreikšta raštu, konkrečiai nurodant atleidimo datą, ir ar nesant darbuotojo prašymo atleisti jį nuo 2015-04-01 iš darbo savo noru, darbdavys turėjo teisę įforminti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą. Nesutinka su pirmosios instancijos pozicija dėl atsakovo pateiktos tariamai ieškovo rašyto prašymo ekspertizės išvados priimtinumo ir šio dokumento vertinimo ginčo byloje. 2015-09-10 atsakovui pateikus jo paties užsakymu parengtą 2015-06-25 ekspertizės aktą buvo užkirsta ieškovo teisė užduoti klausimus ekspertui. Nurodo, kad teismo ekspertizės, neturint dokumento originalo, paprastai visai nėra atliekamos. Ekspertizė neatsakė į klausimą, ar atsakovo į bylą pateikta fotonuotrauka su ieškovo parašu yra vientisas dokumentas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Print Station“ prašo ieškovo J. Č. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas UAB „Print Station“ naudai. Teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, susijusias su J. Č. pareikštu ieškiniu, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką. 2015-03-23 J. Č. prašymą išeiti iš darbo pateikė įmonės direktoriui A. G., kuris sutiko jį atleisti iš užimamų pareigų nuo 2015-04-01. Paties prašymo pateikimo momentą matė ir kitas bendrovės darbuotojas V. L. Atsakovė sutiko, kad faktiškai atsiskaityti pavėluota tik 3 dienas, nes ieškovo pateiktų ir buhalterijoje esančių duomenų palyginimas užtruko ir pareikalavo laiko sąnaudų. Apeliantas neįrodė, kad jis buvo priverstas išeiti iš darbo savo noru dėl atsakovės direktoriaus ar kito asmens naudotos psichologinės prievartos ir pan. J. Č., pasirašydamas prašymą atleisti iš darbo, išreiškė savo tikrąją valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir apie tai išviešino darbdaviui.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį dėl išmokų su darbo santykiais pritesimo, ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2014-02-17 ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl ieškovo darbo pardavimų vadybininko pareigose. 2015-04-01 ieškovo ir atsakovės darbo santykiai pasibaigė. 2015-04-01 atsakovė priėmė įsakymą „Dėl J. Č. atleidimo iš darbo“. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė neturi ieškovo prašymo atleisti jį iš darbo originalo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas buvo išreiškęs valią nutraukti darbo santykius su atsakove, todėl atmetė ieškovo reikalavimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad teisme nebuvo nustatyta, ar darbuotojas yra darbdaviui pateikęs jo paties surašytą raštišką prašymą, kuriuo nori būti atleistas iš darbo nuo konkrečios dienos.

DK 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008; 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). Tai yra minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Kartu pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia būti atleistas. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju.

Svarstant dėl darbuotojo tinkamo valios išreiškimo nutraukti darbo sutartį, lemiamą reikšmę turi darbuotojo, o ne darbdavio valia. Ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Vadovaudamasi nurodytomis proceso teisės normomis, atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat remdamasi nagrinėjamos bylos duomenimis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, jog ieškovas buvo išreiškęs valią dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu. Iš ieškovo susirašinėjimų su liudytoja I. M. per „Skype“ programą turinio galima konstatuoti, kad ieškovas svarstė galimybę nutraukti darbo sutartį. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino susirašinėjimo su ieškovu turinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2015-03-17 parašė pareiškimą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Minėtas pareiškimas buvo nukopijuotas. Šiam savo teiginiui pagrįsti atsakovė pateikė atsakovės vadovo telefono Galaxy S5 2015-03-23 14:04 duomenis (JPEG paveikslas). Iš ieškovo susirašinėjimų su atsakovės vadovu A. G. per „Skype“ programą matyti, kad ieškovas prašė atsakovės vadovo atsiųsti pareiškimo atleisti iš darbo pavyzdį. Atsakovės vadovas atsakė ieškovui: „http //rekvizitai.vz.lt/ dokumentu-pavyzdžiai/ prašymas atleisti iš darbo“ (2015.03.16 18:26:46). Atsakovė pateikė vadybininko J. Č. prašymo atleisti iš darbo kopiją, kurios lapo apatinėje dalyje nurodyta „REKVIZITAI. LT“. Rašysenos ekspertas ekspertizės akte padarė išvadą, jog „tikėtina, kad 2015-03-17 datos vadybininko J. Č. prašymo UAB „Print Station“ direktoriui atleisti iš darbo nuo 2015-04-01, apatinėje dalyje, šalia spausdinto įrašo „J. Č.“, pasirašė pats J. Č.“. Esant nurodytų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas darė pagrįstai išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovas 2015-03-17 rašė prašymą UAB „Print Station“ direktoriui atleisti ieškovą iš darbo nuo 2015-04-01. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ne tik tai, ar darbuotojas rašė pareiškimą, ir ar yra išreiškęs savo valią dėl atleidimo iš darbo, bet ir tai, ar darbuotojas yra darbdaviui pateikęs jo paties surašytą raštišką prašymą, kuriuo nori būti atleistas iš darbo nuo konkrečios dienos, t. y. nuo 2015-04-01. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodyta aplinkybė buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teismo vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis. 2015-03-23 daryta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas vadybininko J. Č. 2015-03-17 prašymo UAB „Print Station“ direktoriui atleisti jį iš darbo 2015-04-01 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį atvaizdas ir eksperto išvada, kad prašymas tikėtina yra pasirašytas ieškovo, sudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas prašymą dėl jo atleidimo iš darbo buvo parašęs ir yra šį prašymą pateikęs darbdaviui. Nors apeliantas abejoja pateiktos fotonuotraukos autentiškumu ir dokumento vientisumu, tačiau nepateikia teismui įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ieškovo parašas ant dokumento fotonuotraukoje buvo uždėtas skaitmeniniu būdu ir dokumentas nėra vientisas.

Iš byloje esančių aplinkybių yra pagrindas išvadai, kad egzistavo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius. Darbuotojo J. Č. valia dėl darbo santykių atsisakymo buvo susiformavusi laisvai, be neteisėtos įtakos. Darbuotojas neįrodė fakto, kad jo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos tikrosios valios (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 2, 8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. Č. atsakovei UAB „Print Station“ 250 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.