Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties, kuria netenkintas D. T. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. spalio 29 d., 8.50 val., atvykęs į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, adresu Giraitės g. 3, Vilniuje, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, pareigūnei pareikalavus, nenurodė, kas 2013 m. gegužės 3 d., 15.45 val., Vilniuje, Nemenčinės pl., vairavo jam priklausantį automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 32 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 10N-3780065-13 D. T. nubaustas pagal ATPK 133¹ str. 1 d. 500 Lt dydžio bauda.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu D. T. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde D. T. pripažįsta padaręs ATPK 133¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, ginčija tik paskirtą, pažeidėjo manymu, per griežtą baudą.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).

Pažymėtina, kad pažeidėjas sutapatina du skirtingus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos institutus – administracinį nurodymą ir administracinės nuobaudos skyrimą. Administracinė nuobauda yra skiriama išnagrinėjus bylą, t.y. priimant nutarimą, tuo tarpu administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos ar ATPK 260² straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų, administracinis nurodymas yra neskundžiamas, asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama (ATPK 260¹ str. 1 ir 3 dalys). Taigi, į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašius administracinį nurodymą, buvo tik įvykdytas ATPK reikalavimas pasiūlyti asmeniui iki nustatyto termino sumokėti pusę minimalios baudos. Šio proceso metu nei atsakomybę lengvinančios, nei atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatinėjamos. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog D. T. buvo pasiūlyta sumokėti 150 Lt baudą iki 2013 m. lapkričio 13 d., taip pat buvo išaiškinta, jog nesumokėjus administracinio nurodymo, 2013 m. lapkričio 20 d. 9 val. vyks bylos nagrinėjimas Institucijoje. D. T. nepateikė duomenų, patvirtinančių administracinio nurodymo įvykdymą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Institucijoje buvo išnagrinėta pagrįstai.

D. T. nesumokėjus baudos pagal administracinį nurodymą ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjus įprasta tvarka, administracinė nuobauda skiriama laikantis ATPK nustatytų taisyklių.

ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 1 ir 2 dalys). ATPK 133¹ str. 1 d. sankcijoje fiziniam asmeniui numatyta bauda nuo 300 Lt iki 800 Lt. Mažesnė nei 300 Lt dydžio bauda pažeidėjui gali būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliaciniame skunde D. T. prisipažįsta ir gailisi padaręs pažeidimą, kas, pažeidėjo nuomone, turėtų būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau toks prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi nei surašytame paaiškinime dėl padaryto pažeidimo, nei apylinkės teismui paduotame skunde ar bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu D. T. nenurodė besigailįs dėl padaryto pažeidimo, priešingai, iš jo paaiškinimų galima suprasti, jog jis neigė savo kaltę dėl pažeidimo padarymo. Pastarąją aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad pažeidėjas savo noru nesumokėjo administraciniame nurodyme nurodytos 150 Lt dydžio baudos. Taigi, D. T. savo kaltę dėl pažeidimo pripažino tik paduotame apeliaciniame skunde, taip tikėdamasis nepagrįstai sušvelninti jam gresiančią atsakomybę, dėl ko pažeidėjo gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo nelaikytinas nuoširdžiu ir nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. Kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, D. T. ATPK 133¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas vienerių metų laikotarpyje baustas už kitus KET pažeidimus, todėl ši aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 p. Pažeidėjo nurodomos aplinkybės apie darbą, gaunamą minimalų darbo užmokestį ir auginamą vaiką teigiamai charakterizuoja D. T., bet jos nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta D. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertinus pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pripažintina, jog D. T. paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis 500 Lt dydžio bauda atitinka administracinės nuobaudos paskirtį ir neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Taip pat atmestinas D. T. argumentas, kad bylą nagrinėjant Institucijoje neva buvo pažeistos jo ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės (dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, pateikti paaiškinimus). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog D. T. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis bylos nagrinėjimo Institucijoje metu turėjo dalyvauti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos posėdyje, be to, byloje nėra rašytinio D. T. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl Institucijoje administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai buvo išnagrinėta pažeidėjui nedalyvaujant. Nėra pagrindo manyti, jog dalyvaudamas bylos nagrinėjime Institucijoje D. T. būtų prisipažinęs padaręs pažeidimą, priešingai, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nei apylinkės teismui duodamas skundą dėl Institucijos nutarimo, nei dalyvaudamas apylinkės teismo posėdyje D. T. dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą ir D. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.