- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- eB2-949-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01547-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- individualiai įmonei V
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei individualiai įmonei V. T. firma, bendraatsakovis V. T., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei individualiai įmonei V. T. firma.
2. Nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyriuje įmonė draudėju įregistruota 1993-06-15. V. T. firmos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė nuo 2007 metų. Pagal preliminarią 2019 m. 3 ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą atsakovės skola yra 2 689, 41 Eur, iš jų 1 434,20 Eur VSD įmokų ir 90,74 Eur delspiniginių, bei 1 104,59 Eur PSD įmokų ir 59,88 Eur delspinigių. Įmonėje samdomų darbuotojų nėra nuo 2005-02-28. VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš V. T. firmos išieškoti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimą, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, taikė įmonei priverstinio poveikio priemones. VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir teikė mokėjimo nurodymus vykdyti kredito įstaigoms, tačiau mokėjimo nurodymai iki šiol neįvykdyti, įsiskolinimas nepadengtas. Nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir perdavė juos vykdyti antstoliui. Antstolis sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka grąžino su išieškojimo negalimumo aktais. Pagal VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra 2019-08-13 duomenis V. T. firmos ir jos savininko vardu registruoto turto nėra. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, bei atsižvelgiant į tai, kad taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, įmonėje nėra darbuotojų, įmonės sąskaitose lėšų nėra, jos uždarytos, darytina prielaida, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. T. firma, bendraatsakovis V. T. nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis V. T. firma įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neturi, o bendraatsakovio V. T. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams 2019 m. spalio 31 d. sudaro 3,58 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalį Įmonė nerengia finansinių ataskaitų rinkinių. Tokiu atveju vertinant Įmonės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai įmonės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis, įmonės skola pagal vykdomuosius dokumentus, išieškomus kitų kreditorių naudai, sudaro 389,20 Eur, o įmonės savininko ir vadovo V. T. skola kitiems kreditoriams sudaro 2495,81 Eur. Prašo patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį ir iškelti V. T. firmai bankroto bylą.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
5. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
6. Nustatyta, kad V. T. firma Juridinių asmenų registre įregistruota 1993-05-11, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Verkių g. 29 korp.8. V. T. firmos savininkas nuo 1993-05-11 yra V. T.. Atsakovai nepateikė teismui atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės finansinės atskaitomybės, bei kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią atsakovės finansinę padėtį, todėl teismas neturi jokių aktualių duomenų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar realiai valdomą turtą. Esant šioms aplinkybėms, klausimas dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos turto vertės santykio, bei bankroto bylos V. T. firmai iškėlimo sprendžiamas pagal byloje esančius šalių pateiktus dokumentus bei teismui viešai prieinamus viešųjų registrų duomenis.
7. Remiantis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2019-11-15 duomenimis V. T. firmos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 2 689,41 Eur, įmonėje nėra apdraustųjų asmenų.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo VMI nurodė, jog V. T. firma V. T. firma įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neturi. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viešuosius duomenis 2019-11-19 įmonė mokestinės nepriemokos neturi.
9. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog atsakovė V. T. firma, bendraatsakovis V. T. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi.
10. VĮ Regitra duomenimis nustatyta, jog atsakovai nuosavybės teise neturi registruotų transporto priemonių.
11. V. T. firma Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centras metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys Juridinių asmenų registro tvarkymą, nenumato individualioms įmonėms pareigos šiuos dokumentus teikti.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad vienas iš bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindų atsiranda tada, kai įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu pagal teismui pateiktus duomenis atsakovės įsiskolinimas pareiškėjui sudaro 2 689,41 Eur. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovė įsiskolinimo valstybės (savivaldybės) biudžetui neturi.
13. Įmonė nėra teikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės mokumą. Atsakovams nepateikus, įrodymų, patvirtinančių individualios įmonės mokumą, teismas vertina, jog V. T. firma atitinka nemokios įmonės sąvoką pagal ĮBĮ.
Motyvuojamoji dalis
14. Teismas vertina, jog pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus pateikti duomenys, bei teismo aukščiau nustatytos aplinkybės, patvirtina V. T. firmos nemokumą ir akivaizdų negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų. Nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius, prieš teismui pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė duomenis, jog pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopiją išsiuntė atsakovei ir jos vadovui.
15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. T. firmai iškeltų ir nagrinėjamų bylų Lietuvos teismuose nėra.
16. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Vertintina, jog minėtos aplinkybės pagrindžia tai, jog V. T. firma veiklos nevykdo, neturi darbuotojų, yra nemoki ir negali atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl atsakovei keliama bankroto byla, skiriamas įmonės administratorius (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai, 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
17. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮRBIS). Bankroto administratorių atrankos sistema bankroto administratore atrinko UAB „Reniva“ (sąrašo eilės Nr. B-JA213), kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi, todėl atsakovės administratore skiriama UAB „Reniva“ (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).
18. Išaiškintina, jog teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).
19. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostatas, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos.
20. Įvertinus bankroto bylos iškėlimo metu turimus duomenis, teismas sprendžia, kad įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos administravimo ir teismo išlaidos, todėl taiko V. T. firmai supaprastintą bankroto procesą.
21. Pažymėtina, jog nagrinėjama situacija atitinka ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatytą būtiną sąlygą: įmonės kreditorius/pareiškėjas yra valstybės institucija, įpareigota surinkti mokesčius; teismo paskiriamas pateikęs sutikimą-deklaraciją administratorius, atrinktas bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa kaip prisiimantis riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (programos lange pažymėtas proceso ypatumas „BP-4 grupė“).
22. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nustatytus rekomendacinius dydžius, duomenis apie įmonės dydį, sprendžia, jog šiuo atveju visam bankroto procesui nustatytina 2 200 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų suma, iš jų 1 200 Eur administratoriaus atlyginimą ir 1 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms.
23. Administratoriui išaiškinama, jog jeigu faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė negu šioje dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administratoriaus išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40 MMA (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktas).
24. Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą, priėmus nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privaloma patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus pagal administratoriaus pateiktą sąrašą, sudarytą pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Šiuo metu nustatyti įsiskolinimai tik dviem kreditoriams: VMI – 3,58 Eur ir VSDFV Vilniaus skyriui – 2 689,41 Eur, todėl teismas įtraukia juos į antros eilės kreditorių sąrašą ir patvirtina nurodytų sumų finansinius reikalavimus. Kitiems kreditoriams finansiniams reikalavimams pareikšti nustatomas 14 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
25. Teismas pažymi, kad ĮBĮ 13¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą procesą įsiteisėjimo dienos teismas administratoriaus prašymu pripažįsta įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto ir patvirtina supaprastinto proceso trukmę.
26. Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuotinas visas bankrutuojančios V. T. firmos nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
27. Nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsniu, 13¹ straipsniu, 26, 35 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
iškelti V. T. firmai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Verkių g. 29 korp. 8) bankroto bylą.
Taikyti V. T. firmai supaprastintą bankroto procesą.
V. T. firmos bankroto administratore paskirti UAB „Reniva“ (sąrašo eilės Nr. B-JA213).
Pavesti paskirtai bankroto administratorei atlikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus veiksmus.
Visam bankroto procesui nustatyti 2 200 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti; tame tarpe 1200 Eur administratorės atlyginimui ir 1000 Eur kitoms administravimo išlaidoms.
Eilės Nr. Kreditorius Kreditorinis reikalavimas, EUR 1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyrius 2 689,41 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3,58 Iš viso 2 692,99
Nustatyti 14 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti.
Nustatyti bankroto administratorei 7 dienų terminą nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, sudaryti šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti.
Įpareigoti paskirtą bankroto administratorę, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 7 dienas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.
Išaiškinti, kad ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos teismas bankroto administratoriaus prašymu pripažįsta įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto ir patvirtina supaprastinto bankroto proceso trukmę.
Areštuoti visą bankrutuojančios V. T. firmos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Verkių g. 29 korp. 8) nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Nutarties dalį dėl bankrutuojančios įmonės nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.
Nutarties patvirtintą kopiją nedelsiant siųsti Turto arešto aktų registrui, Juridinių asmenų registrui, taip pat išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas pareiškėjui, atsakovams ir bankroto administratorei.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.