Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Heinzmann“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovui UAB „Heinzmann“,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui M. U. iš atsakovo UAB „Heinzmann“ 907 Lt patirtų išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007-07-13 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti, atvežti ir sumontuoti užsakyme-sąmatoje Nr. V1114 išvardytas prekes (plastikinius langus). 2007-10-26 ieškovas ir atsakovas pasirašė darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuris kartu yra ir dokumentas, suteikiantis teisę į garantinį aptarnavimą pagamintai produkcijai – langams. Garantiniame rašte nustatyta, kad langams suteikiamas penkerių metų garantinis terminas. 2009-07-19 įskilo vieno iš langų stiklo paketas. Ieškovas 2009-07-20 kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas pašalinti prekės trūkumą, nesulaukęs atsakymo iš atsakovo, ieškovas kreipėsi į UAB „Meranti“, kuri pakeitė įskilusį stiklo paketą, už stiklo paketo pakeitimą ieškovas sumokėjo UAB „Meranti“ 907 Lt. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad nors šalys sudarytą sutartį pavadino pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, kadangi atsakovas yra įmonė, užsiimanti plastikinių langų ir durų gamyba bei jų montavimu, o ieškovas užsakė atsakovui pagaminti ir sumontuoti langus bei duris gyvenamajame name, t. y. užsakė darbus, kurie skirti jo ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Teismas pripažino, kad ieškovas 2009-07-20, t. y. dar nepasibaigus garantiniam terminui, galėjo kreiptis į atsakovą (CK 6.666 str. 3 d.) ir prašyti pašalinti prekės trūkumą, tačiau atsakymo į prašymą iš atsakovo negavo, nes atsakovas juridinių asmenų registre nurodytu adresu nebuvo rastas. Kadangi ieškovui nepavyko susisiekti su atsakovu, trūkumus pašalino kitas rangovas UAB „Meranti“. Teismas kritiškai vertino atsakovo atstovo argumentus, kad stiklas įskilti galėjo dėl kelių priežasčių, t. y. dėl temperatūros svyravimo, montuojant lauko palanges, arba, sumontavus palanges, į atsiradusius plyšius buvo pripūsta per daug putų, nurodė, kad tai yra tik prielaidos. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog lango eksploatacijos metu ieškovas atliko kokius nors 2007-10-26 garantiniame rašte uždraustus veiksmus, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo 2009-10-23 akte nurodytos lango skilimo priežasties. Teismas, vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.678 str. 1 d., ieškinį tenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, tenkino ieškovo M. U. ieškinį ir ieškovui iš atsakovo UAB „Heinzmann“ priteisė 907 Lt patirtų išlaidų (CPK 176-185, 263, 265, 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2007-07-13 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti, atvežti ir sumontuoti užsakyme-sąmatoje Nr. V1114 išvardytas prekes (plastikinius langus) (b. l. 16). Sutarties 2.10 p. buvo numatyta, kad tiekėjas suteikia penkerių metų garantiją langams ir įsipareigoja savo sąskaita per 40 dienų nuo užsakovo pranešimo pašalinti visus prekės trūkumus, kurių priežastys yra medžiagos ar montažo defektai, be papildomo apmokėjimo. 2007-10-26 ieškovas ir atsakovas pasirašė darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuris kartu yra ir dokumentas, suteikiantis teisę į garantinį aptarnavimą pagamintai produkcijai – langams. Garantiniame rašte nustatyta, kad langams suteikiamas penkerių metų garantinis terminas, nurodyta, kad šiuo terminu atsakovas įsipareigoja neatlygintinai pašalinti visus defektus, atsiradusius dėl firmos gamintojo kaltės, nurodyta, kokie veiksmai yra draudžiami langų eksploatacijos metu (b. l. 6). 2009-07-19 įskilo vieno iš langų stiklo paketas. Ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją, prašydamas pašalinti prekės trūkumą, tačiau pretenzija atsakovui nebuvo įteikta, nes pašto darbuotojas nurodė, kad atsakovas persikraustė (b. l. 5). Atsakovas kreipėsi į UAB „Meranti“, kuri pakeitė įskilusį stiklo paketą, už stiklo paketo pakeitimą ieškovas sumokėjo UAB „Meranti“ 907 Lt (b. l. 8). Ieškovas byloje pateikė aktą, kurį surašė, apžiūrėjęs išimtą langą kartu su UAB „Meranti“ atstovais (b. l. 13). Ieškovas ieškinį grindė šiuo aktu, teigdamas, kad išėmus stiklo paketą matėsi, jog apatinis lango rėmas per vidurį iškilęs, ant šio iškilimo gulėjo stiklo paketas, iš šonų po stiklo paketu padėtos minkštos kaladėlės, tačiau jos nepakankamai pakėlė stiklą, kad šis nesiliestų su rėmu, todėl galimai neatlaikęs spaudimo stiklo paketas įskilo. Ieškovas, teigdamas, kad tai yra akivaizdus lango montavimo defektas, toks atsakovo darbų rezultatas neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų visą garantinį terminą, kaip to reikalauja CK 6.664 str. nuostatos, atsakovas per garantinį terminą nepašalino defekto, prašė priteisti jo patirtas išlaidas už stiklo paketo pakeitimą, t. y. 907 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo vienašališkai surašytas aktas nėra įrodymas, kad stiklo paketas įskilo dėl atsakovo blogai atliktų darbų, langas galėjo įskilti ir dėl kitų faktorių (b. l. 31), jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, atsakovas nepateikė. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai, kai nepavyko susisiekti su atsakovu, trūkumus pašalino, kad nėra įrodymų, jog lango eksploatacijos metu ieškovas atliko kokius nors 2007-10-26 garantiniame rašte uždraustus veiksmus, nepaneigta ieškovo 2009-10-23 akte nurodyta lango skilimo priežastis, ir tenkino ieškinį. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina pagrįsta, nes ją patvirtina byloje esantys įrodymai, jos nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės. Vien tai, kad ieškovas nepateikė specialistų ar ekspertų išvados dėl lango įskilimo priežasties, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad langas įskilo dėl atsakovo teismo posėdyje nurodytų priežasčių, t. y. dėl termošoko, dėl netinkamo lauko palangių montavo, dėl panaudotų montavimo putų.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas, pagaminęs ir sumontavęs pagal tarp šalių sudarytą sutartį langus, išdavė ieškovui garantinį raštą, kuriame nurodė garantinį terminą, nurodė, kokius veiksmus draudžiama atlikti, garantiniame rašte buvo nurodytas atsakovo adresas. Kai įskilo atsakovo sumontuotas langas, atsakovas apie tai pranešė atsakovui, nes pranešimas išsiųstas paštu atsakovo nurodytu adresu. Šis atsakovo adresas buvo nurodytas ir juridinių asmenų registre. Juridinis asmuo turi pareigą tinkamai vykdyti CK 2.49 str. reikalavimus ir informuoti subjektus, kurie su juo susiję darbo, privatiniais ir kitais teisiniais santykiais, taip pat viešąjį registrą apie savo buveinės adreso pakeitimus, o neįvykdęs šios pareigos prisiima su tuo susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). CK 2.49 str. 3 d. numatyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui buvo nurodęs pretenzijas, pareiškimus apie langų defektus suteiktos garantijos laikotarpiu siųsti jam kitu adresu. Dėl to laikytina, kad ieškovo pranešimas, išsiųstas per suteiktos garantijos laikotarpį apie defekto pašalinimą, laikomas atsakovui įteiktu. Atsakovas neatvyko pas ieškovą, neapžiūrėjo lango, nenurodė priežasčių, dėl kurių langas įskilo, nenurodė, kad nebus pašalintas defektas neatlygintinai. CK 6.200 str. numato, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 1, 2 d.). Atsakovas yra profesionalas, stipresnioji sutarties šalis, kuri pagal vartojimo rangos sutartį turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, todėl jis privalėjo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 str. 3 d.). Pagal bylos duomenis atsakovas nesiėmė jokių pastangų, kad būtų įvykdyta sutartis, prisiimti įsipareigojimai garantiniu raštu. Ieškovo paaiškinimai apie lango įskilimą ir šio įskilimo priežastis yra taip pat įrodymas, nes ieškovas langą apžiūrėjo, langas įskilo garantinio laikotarpio metu, todėl atsakovo argumentai, kad negalima remtis ieškovo paaiškinimais, kurie užfiksuoti jo surašytame akte, yra nepagrįsti. Atsakovas, būdamas profesionalas, turėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, tačiau visiškai jokių įrodymų nepateikė, nesutiko, kad būtų paskirta ekspertizė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, atsakovas išdavė garantinį raštą langams, todėl akivaizdu, kad jis garantavo daikto kokybę, todėl darytina išvada, kad jis atsako už daikto trūkumą, nes neįrodė, kad trūkumas atsirado po daiktų sumontavimo ir perdavimo ieškovui dėl to, kad ieškovas pažeidė daikto naudojimo taisykles. Be to, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai nepripažinti pagrįstais ir jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Heinzmann“ 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.