Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyvendami vaikų nesusilaukė, bendrų dalytinų daiktų neįgijo. Kilnojamuosius daiktus pasidalino žodiniu susitarimu. Išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja. Ieškovė kreditorių neturi. Apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Po santuokos nutraukimo prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę – Adomaitytė (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu ieškovė savo poziciją palaikė.

Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo ir pavardžių

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena atskirai nuo 2017 metų balandžio mėnesio. Ieškovės ir atsakovo teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso, suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovė prašė santuoką nutrauki dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šeimai skyrė mažai dėmesio, nevengė vartoti alkoholio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog šalių santuoka yra iširusi, kadangi sutuoktiniai neketina išsaugoti šeimą bei vesti bendrą ūkį, tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių vieno sutuoktinio kaltę, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Atsižvelgdamas į bylos rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo, laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tuo pagrindu ir nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina pavardė – A., atsakovui – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

CK 3.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, taip pat sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir kt.

Iš teismui pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog A. M. pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso:1/3 pastato Nr.7295-50004-7016, Nr.7295-50004-7020, Nr.7295-50004-7031, Nr.7295-50004-7042, Nr.7295-50004-7053, Nr.7295-50004-7064, Nr.7295-50004-7075, Nr.7295-50004-7086, 1/3 kitų statinių Nr.7295-5004-7097.Šis turtas yra atsakovo A. M. asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Šalys nurodė, kad nei bendrų, nei asmeninių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi.

Dėl vaikų

Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, todėl vaikų gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nespręstina.

Dėl išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau priteisti neprašė, nes nedarbinga nuo vaikystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2017-11-15 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 17-18). Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Taigi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 100,00 Eur. Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis bei 5,08 Eur pašto išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2018-02-23 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-1284 (b. l. 25) sudaro 182,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 182,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. palikti mergautinę pavardę – „A.“, atsakovui A. M. palikti turimą pavardę – „M.“.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 5,08 Eur (penkis eurus 08 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) ir 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų atlyginimo (įmokos kodas 5630), sumokant VMI prie LR FM sąskaiton.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.