Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. atstovei adv. L. Razvickienei

išnagrinėjo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-03-10 V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-03-10 d. apie 14.25 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 45 km, vairavo transporto priemonę Mitsubishi Pajero valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,76 promilių), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros paso, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d.

Pažeidėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Pažeidėjas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., raštu savo kaltę pripažino, dėl šio teisės pažeidimo gailisi. Dėl nepaklusimo policijo spareigūno reiklavimui sustoti, kaltės nepripažino. Nurodė, kad nors matė stovint policijos automobilį, tačiau nematė, kad pareigūnas stabdo būtent jo automobilį, kadangi šalia važiavo krovininis atotomobilis.

Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad V. V. dėl sveikatos būklės (aukšto kraujospūdžio) negali vartoti alkoholio, tačiau 2013-03-10 per verslo susitikimą vartojo alkoholį. Dėl to labai gailisi ir sutinka su protokolu dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. Tačiau nesutinka dėl to, kad nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kadangi nematė, kad pareigūnas stabdo jo automobilį. Tuo metu, kai jis važiavo antrąją eismo eile pro pareigūnų automobilį priešais važiavo vilkikas iki pat posūkio, į kurį įsuko V. V.. Dėl šios priežasties jis galėjo suprasti, kad stabdo vilkiką, o ne jo automobilį. Pareigūnus jis pamatė, tik kai išsuko iš autostrados ir kai jį su švyturėliais pasivijo policijos pareigūnai. Iš autostrados jis išsuko, nes dėl vartoto alkoholio jam pasidarė bloga, jis norėjo sustoti ir išlipti iš automobilio.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas Ž. A. nurodė, kad dirbant su A. K. buvo gautas Vilniaus VPK budėtojo pranešimas, kad keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda važiuoja juodos spalvos džipas, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Išvažiavus į kelią ties Abromiškėm pamatė minėtą transporto priemonę. Jis stabdė V. V. automobilį, tačiau šis nesustojo ir jie pradėjo persekiojimą. Atidus vairuotojas turėjo pamatyti, kad jį vejasi, neatidus galėjo ir nepamatyti. Vejantis automobilį, akivaizdaus V. V. vairuojamo automobilio blaškymosi nebuvo. Ties Elektrėnais automobilis nusuko į kelią, vedantį į Vievį, pavažiavęs apie 200 m. sustojo prie namo. Iš automobilio išlipo vyriškis, nežiūrėjo į pareigūnų pusę, ir sparčiu žingsniu ėjo link namo, tik liepus stoti, jis atsisuko ir pamatė pareigūnus, tuomet jį ir sulaikė. Liudytojas nurodė, kad vyriškis atrodė prastai, buvo paraudęs, prašė vandens, sakė, kad jam bloga, matėsi, kad yra neblaivus, sulaikytasis ir pats su tuo sutiko. Nuo stabdymo vietos V. V. nuvažiavo apie 4-5 km. Liudytojas taip pat nurodė, kad stabdant V. V. automobilį priekyje važiavo vilkikas ir pirma juosta lengvoji mašina ir tuo metu ta lengvoji mašina suko kelkraštį.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta pareigūnė A. K. davė analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad ji sėdėjo mašinoje, tačiau matė, kaip Ž. A. stabdė automobilį.

Iš papildomai pateiktų duomenų matyti, kad V. V. diagnozuotas kraujotakos sutrikimas, padidintas kraujospūdis.

Kad V. V. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą grindžiama policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tačiau teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigūnai, surašę protokolą, negalėjo tvirtai teigti, kad V. V. tikrai matė ir suprato, kad yra stabdomas. Kaip nurodė liudytojas Ž. A., stabdymo metu šalia V. V. automobilio važiavo vilkikas ir pirma juosta lengvoji mašina, kuri stabdymo metu dar suko ir į kelkraštį. Taip pat nurodė, kad besivejamas V. V. nesiblaškė, nedidino greičio. Liudytojas pripažino, kad būdamas neatidus V. V. pareigūnų galėjo ir nepastebėti bei nesuprasti, kad yra persekiojamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir įvertinus visus byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, jog V. V., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 str.)

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N63-781/2010).

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų teisės pažeidimo padarymo faktą ir pašalintų kilusias abejones, byloje nėra, todėl nesant pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad V. V. suvokė, jog daro teisės pažeidimą ir tyčia nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti siekdamas išvengti atsakomybės, byla dalyje dėl ATPK 130 str.. 1 d. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.)

Pažeidėjo padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., patvirtina šių įrodymų visuma: 2013-03-10 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-2396492-13; policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai; asmens blaivumo testo parodymai; pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; kiti byloje esantys duomenys; teismo posėdžio metu pateikti/rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo pažeidėjo paaiškinimai.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už padarytą pažeidimą pažeidėjui skiriama įstatyme numatyta nuobauda – bauda su teisės vairuoti atėmimu.

Pažeidėjo atstovė prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Pažeidėjas pateikė 2013-04-08 pažymą apie sūnaus studijų kainą, 2013-05-08 pažymą apie savo bei sutuoktinės darbo užmokestį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų ( ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo šeimai, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodas ATPK 30¹ straipsnio taikymo taisykles, yra konstatavęs, kad nustačius byloje pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ATPK 30¹ straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas (Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13), p. 352). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30¹, 30², 32, 126 str. 4 d., 250, 286, 302², 302⁴ str., teismas

nutarė:

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir skirti jam 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams.

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.