- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- 2-1538-206/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl priteistos išlaikymo formos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu buvo nutraukta A. M. ir R. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimi ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Kreipėsi į teismą dėl priteistos išlaikymo formos pakeitimo. Šalys sutartimi buvo susitarusios, kad jų nepilnamečių vaikų A. M., gim. 2006-04-17, ir N. M., gim. 2009-06-26, gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina R. M.. Šalys susitarė, kad nepilnamečiai vaikai bus išlaikomi ir materialiai aprūpinami abiejų tėvų. Motina betarpiškai rūpinsis vaikų kasdiene buitimi, sudarys jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą. Tėvas prisidės prie šių procesų lankydamas ir materialiai remdamas vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymui iki vaikų pilnametystės tėvas A. M. įsipareigojo skirti nekilnojamąjį turtą: ½ žemės sklypo Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (20.000 Lt vertės), ir ½ žemės sklypo su nebaigtu statyti namu Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (120.000 Lt vertės), atitinkamai: A. M. - 4/9 turto dalys (62.200 Lt) ir N. M. - 5/9 turto dalys (77.700 Lt). Po išlaikymo vaikams turtu priteisimo ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo ir ji nebegali skirti tinkamo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė pageidauja, kad turtas būtų grąžintas atsakovui, o iš jo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui mokant po 300 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė su abiem jos ir atsakovo vaikais gyvena Airijoje, be to turi dar vieną vaiką nuo kito vyro. Dirba parduotuvėje „Eurospar" konditerinių gaminių kepėja. Ieškovės savaitinis atlyginimas yra 262,35 Eur. Ieškovė per mėnesį apytikriais skaičiavimais išleidžia: būsto nuomai 650 Eur, automobilio kurui 160 Eur, maistui 600 Eur, išlaidos mokyklai 50 Eur, drabužiams 100 Eur, dukra lanko irklavimo pamokos ir dalyvauja varžybose 217 Eur, mokesčiai už elektrą 70 Eur, namo šildymas 120 Eur, sąskaitos papildymas dukrai 20 Eur, automobilio draudimo įmokos 65 Eur. Paaiškina, kad ieškovė pati vežioja savo vaikus (į mokyklą, treniruotes ir pan.), o kada dėl darbo grafiko ar kitų nenumatytų aplinkybių pati negali nuvežti vaikų, samdo taksi bendrovę, taksi paslaugos 32 Eur. Per mėnesį ieškovė vidutiniškai išleidžia apie 2000-2100 Eur. Ieškovė savo reikalavimą pakeisti išlaikymo formą - vietoje išlaikymo turtu priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, grindžia tuo, kad po teismo sprendimo jos ir vaikų turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes ieškovė šiuo metu gyvena ir dirba Airijoje. Likusį Lietuvoje turtą dėl didelio atstumo ieškovei yra sudėtinga prižiūrėti ir tinkamai jį administruoti, ji neturi jokių žinių ir patirties šioje srityje. Dėl jos nepilnamečiams vaikams priklausančio turto ieškovė patiria tik nuostolius. Praktiškai be priežiūros paliktas turtas neatneša ieškovės nepilnamečiams vaikams taip reikalingų pajamų. Ieškovė kaip įstatyminė savo vaikų atstovė dėl šio nekilnojamojo turto patiria tik nuostolius, kuriuos ji turi padengti iš savo minimalių pajamų. Ieškovė turi pareigą mokėti būtiniausius mokesčius, organizuoti neatidėliotinus nekilnojamo turto priežiūros darbus. Visa tai susiję vien tik su išlaidomis. Taigi ieškovė iš savo gaunamų nedidelių pajamų turi išgyventi pati ir išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, kurie auga ir su amžiumi jų poreikiai tik didėja, taip pat mokėti mokesčius už vaikų vardu registruotą turtą, dėl to konstatuoja, kad jos turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo žymiai pablogėjo. Kadangi ieškovė šiuo metu negauna pakankamai realių pajamų, kurias galėtų skirti vaikų išlaikymui ir jų būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl vaikams priteistas išlaikymas turtu pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas būdamas rūpestingas ir sąžiningas asmuo, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir, būdamas darbingo amžiaus, ieškovės žiniomis, dirbantis ūkyje, turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikams išlaikyti. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams. Be to, pažymi, kad pakeitus išlaikymo formą ir grąžinus atsakovui turtą - nebaigto statyti namo dalį, žemės sklypą atsakovas, gyvendamas Lietuvoje, priešingai nei ieškovė, galės jį išnuomoti ar kitaip realizuoti, ir iš to gauti papildomų pajamų, kurias galės skirti vaikų išlaikymui. Pažymi, kad abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertinos nepilnamečių vaikų interesų naudai. Ieškovės prašo iš atsakovo priteisti300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui ir tai atitinka vaikų būtiniausių poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą. Nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos) iki pat šiol atsakovas piniginių lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo ir nemoka, nes išlaikymas vaikams buvo priteistas turtu. Atsakovė dėl savo teisinio neišprusimo ir norėdama kuo greičiau užbaigti skyrybų procesą, spaudžiama atsakovo tuo metu sutiko su tokiomis atsakovo pasiūlytomis sąlygomis dėl išlaikymo vaikams turtu ir iki galo nesuprasdama šio susitarimo pasekmių. Atsižvelgdama aptartas aplinkybes, ieškovė prašo grąžinti atsakovui turtą ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis. Siekdama užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgiant į tai, kad vaikai netektų jų vardu registruoto nekilnojamojo turto ir tai, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki šiol (daugiau nei penkerius metus) atsakovas piniginėmis lėšomis prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, atsakovui grąžinant turtą iš jo prašo priteisti 10000 Eur kompensacija vaikų naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nutraukiant santuoką Arvydas ir R. M. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, tačiau teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, patikrina, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Jie abu buvo susitarę dėl iš atsakovo A. M. jų nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo dydžio bei formos, ši jų sutartis buvo patvirtinta teismo sprendimu, kurio nė viena iš šalių neginčijo. Atkreipia dėmesį, jog sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengė bei patarimus šalims dėl sutarties sąlygų teikė profesionalus teisininkas - advokatas, kuris civilinėje byloje Nr. 2-1293-666/2012 atstovavo abiejų sutuoktinių, o ne tik atsakovo interesus, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad susitariant dėl sutarties sąlygų ieškovė galėjo būti apgauta, suklaidinta ar nesuprato dėl sutarties sudarymo kilsiančių teisinių pasekmių, nes neturėjo teisinio išprusimo, kurio, beje, neturi ir atsakovas. Priešingai, atsakovas pažymi, sutuoktiniams tariantis dėl santuokos nutraukimo sąlygų, R. M. pati pasiūlė ir buvo suinteresuota ir norėjo, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo A. M. būtų priteistas turtu, o ne piniginėmis lėšomis, kadangi tokiu būdu paprasčiau išsisprendė ir klausimas dėl santuokoje įgyto šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto pasidalijimo, buvo išvengta situacijos, kuomet po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir ieškovei sudarytos sąlygos paprasčiau šį turtą valdyti. Be to, R. M. nepaaiškino ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog jai pasiūlius ir šalims susitarus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skyrimo turtu, ieškovė neturėjusi galimybių efektyviai panaudoti šio turto siekiant užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą - t.y. negalėjusi vaikams nuosavybės teisėmis perleisto atsakovo turto parduoti, išnuomoti ar kitaip juo disponuoti, kad būtų užtikrinti vaikų interesai, gautos pajamos, iš kurių galėtų būti tenkinami kasdieniai vaikų poreikiai. Tuo tarpu vien tai, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas turtu, o ne piniginėmis lėšomis, priešingai, nei vertina ieškovė, savaime nereiškia vaikų teisių pažeidimo, kadangi įstatymas numato įvairias galimas vaikams skirtino išlaikymo formas bei galimybę tėvams šiuo klausimu susitarti. Pažymi, jog nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką nepilnamečiams vaikams atsakovas perleido pakankamai didelės vertės visą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu pats likdamas be gyvenamosios vietos. Jokia papildoma vaikų materialinio išlaikymo prievolė atsakovui teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nustatyta. Po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina, ieškove R. M., todėl ji uzufrukto teisė privalėjo ir privalo tvarkyti vaikų turtą ir jį naudoti vaikų interesais. Vertinant, ar yra atsiradęs teisinis pagrindas peržiūrėti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą, ieškovė R. M. turėtų pateikti duomenis apie vaikams nuosavybės teisėmis perleisto turto panaudojimą nepilnamečių vaikų naudai, ar duomenis, jog nekilnojamasis turtas objektyviai negali būti panaudotas vaikų poreikių patenkinimui. Vertina, kad aplinkybė, kad ieškovė išvyko gyventi į Airiją, neturi žinių, kaip reiktų administruoti turtą nelaikytinos objektyviomis bei svarbiomis sprendžiant klausimą, ar nustatyta išlaikymo forma atitinka vaikų interesus. Ieškovė savo reikalavimą motyvuoja ir tuo, kad pablogėjo jos ir vaikų turtinė padėtis, tačiau ji nepateikė tokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos pablogėjusią finansinę padėtį. R. M. akivaizdžiai nuslėpė duomenis apie tikrąsias savo bei vaikų gyvenimo sąlygas, išvykimo į Airiją priežastis bei gaunamas pajamas. R. M. nurodžiusi, kad pajamos yra apie 1000 Eur, toliau nurodo, kad išlaidos yra apie 2000 Eur, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog ieškovės gaunamų mėnesinių pajamų suma yra mažiausiai dvigubai didesnė, nei ji deklaruoja arba pateikiami duomenys apie išlaidas daugiau nei dvigubai mažesni. Taip pat, ieškovė nurodo Airijoje susilaukusi dar vieno vaiko, tačiau nepateikia jokių duomenų apie šio vaiko tėvą, ar veda su juo bendrą ūkį, ar vaiko tėvas vykdo savo nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą, kokios jo gaunamos pajamos bei kt., kas yra reikšminga vertinant tikrąją ieškovės turtinę padėtį. Be to, svarbu tai, jog, atsakovo žiniomis, emigrantai Airijoje, turintys nepilnamečių vaikų ir/ar uždirbantys nedideles pajamas gauna didžiules socialines išmokas - iš viešai prieinamos informacijos internete galima sužinoti, jog vien už tris nepilnamečius vaikus ieškovė, gyvendama Airijoje, turi teisę gauti nemažiau kaip 420 Eur dydžio išmoką per mėnesį, nepriklausomai nuo jos ar vaiko tėvo pajamų. Taipogi, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, šeiminį statusą, yra nustatyta teisė kreiptis dėl įvairių kitokių socialinių išmokų suteikimo, iš kurių, atsakovo žiniomis, daugybė lietuvių emigrantų Airijoje puikiai gyvena ir būtent dosni šios užsienio valstybės socialinės apsaugos politika yra pagrindinė lietuvių ir galimai pačios ieškovės, emigracijos į Airiją priežastis. Atsakovui kelia abejonę teiginys apie pablogėjusią finansinę būklę ir duomenis apie gana brangių sporto užsiėmimų lankymą, negrįžimą gyventi į Kretingos miestą Lietuvoje, kur turi gyvenamąjį namą ir kur taipogi galėtų dirbti nekvalifikuotus darbus, kaip tai daro Airijoje, tačiau nepatirdama didelių išlaidų būsto nuomai, kurui bei kt., kur gyvendama galėtų paprasčiau administruoti vaikų išlaikymui perduotą turtą ir panaudoti jį vaikų interesų labui. Kadangi ieškovė nurodo atsakovo turtinę padėtį, ar galimybes jam gauti didesnes pajamas, jis patvirtina ir pateikė įrodymus, kad jis į Lietuvą grįžo dėl svarbios priežasties - senyvų ir ligotų tėvų nuolatinės priežiūros. Jis vykdo prievolę rūpintis bei slaugyti senyvo amžiaus sunkiai sergančius savo tėvus, todėl pats šiuo metu jokių pajamų negauna ir bent artimiausiu metu nemato galimybės pakeisti susiklosčiusią situaciją. Jo tėvui diagnozuotas progresuojantis kepenų vėžys, motinos judėjimo galimybė yra apribota, todėl jo tėvams reikalinga itin didelė nuolatinė priežiūra, o atsakovas jaučia savo atsakomybę bei pareigą tėvams padėti. Jie su tėvais pragyvena iš tėvų gaunamų pensijų. Perleidęs visą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, atsakovas prarado ir savo gyvenamąją vietą, jokio kito būsto neturi ir neturi galimybių įsigyti, gyvena kartu su tėvais Kretingos rajone, Žeimių kaime. Taip pat mano, kad jog prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma po 300 Eur per mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui - yra neadekvačiai didelė ir visiškai neproporcinga tėvų turtinei padėčiai. Nesutinka su reikalavimu priteisti 10 000 Eur dydžio kompensacija vaikų naudai, kadangi net neaišku kokiu teisiniu pagrindu remiantis ieškovė prašo priteisti šią kompensaciją ir kaip ją suskaičiavo. Pažymėtina, jog 2012-09-27 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo susitarta dėl nepilnamečiams vaikams iš atsakovo skirtino išlaikymo formos bei dydžio, yra įsiteisėjęs bei įvykdytas, todėl R. M. neturi jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė ir kad yra susidaręs koks nors įsiskolinimas už nepilnamečių vaikų išlaikymą. Juolab, kad net ir suvokdamas, jog nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo prievolę visiškai įvykdė perleisdamas jiems nuosavybės teise savo nekilnojamąjį turtą, atsakovas pagal galimybes rėmė savo sūnų bei dukterį, teikdamas jiems pinigines lėšas, pirkdamas vaikams reikalingus daiktus bei visiškai juos išlaikydamas vaikams atostogaujant pas tėvą. Teismo prašo įvertinti ieškovės netinkamą elgesį paskutiniu metu, nes ji nebeleidžia jam bendrauti su vaikais.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė raštą, nurodant, kad neturi galimybės pateikti išvados byloje dėl pareikšto ieškinio, nes vaikai A. M. ir N. M. gyvena Airijoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš abiejų tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės ( CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taikomos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą, papildomų vaiko poreikių atsiradimą ar ypatingų aplinkybių buvimą. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Santuokos nutraukimo metu buvo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas ir atsakovas savo pareigą yra visiškai įvykdęs. Kad spręsti klausimą, ar pasikeitė gyvenimo aplinkybės ir poreikiai, turi būti pateikti įrodymai dėl šių aplinkybių. Ieškovė nurodė, kad nutraukiant santuoką ji nesupratusi savo sutarties pasekmių, nes neturi teisinio išprusimo, tačiau ji, kaip ir atsakovas byloje buvo atstovaujami profesionalaus teisininko advokato G. Žliobos ir teismo sprendimu patvirtina jų sudaryta sutartis nebuvo ginčijama, nes iš tikrųjų nepažeidžia įstatymų reikalavimų ir nepilnamečių vaikų interesų. CK 3.196 str. 1 d. 3 p., numatyta priteistino išlaikymo forma priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Dabar ieškovė teikdama ieškinį teismui taip pat pasinaudojo profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo pagalba, tačiau ieškinys pateiktas iš esmės beveik be įrodymų, nurodant ne tuos proceso dalyvius (instituciją išvadai teikti, kurios teritorijoje vaikai negyvena, nes gyvena Airijoje). Šios kategorijos bylose, teismas būdamas aktyvus, tačiau neturėdamas galimybės pats gauti duomenų iš valstybinių institucijų, nes ieškovė gyvena užsienyje, įpareigojo ieškovę teikti papildomus įrodymus jos ieškiniui pagrįsti, tačiau ieškovė jų nepateikė (ar pateikė neesminėms aplinkybėms iš dalies pagrįsti neleistinus įrodomus nevalstybine kalba, nors jai buvo išaiškinta, kad dokumentus byloje būtina teikti valstybine kalba). Ieškovė neprašė teismo išreikalauti įrodymų iš institucijų, iš kurių pati negali gauti, nurodant tas institucijas. Ieškovė nenurodė, kad jau ir 2012 metais, nutraukiant santuoką jų šeima gyveno Airijoje, apie ką paaiškino atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Ieškovė neatvyko į teismo posėdžius, teisme nebuvo atstovaujama, teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti, kaip ir kiek realiai ji nuo 2012 metų uzufrukto teise valdo nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą, kokius veiksmus su juo atliko, atlieka ir pan., kaip yra išspręstas jos trečiojo vaiko išlaikymas. Teismas vertina, kad ieškovė nepateikė visos informacijos apie šeimos sudėtį, savo pajamas ir savo visos šeimos pajamas (išmokas, pašalpas ir kt.), t. y. jų gavimą/negavimą, pajamų kitimą nuo 2012 metų. Atsakovas šioje byloje pateikė įrodymus, kad šiuo metu nedirba, pajamų neturi iš viso, prižiūri senyvus pensijinio amžiaus ir ligotus tėvus, pas kuriuos ir gyvena. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, duomenis apie 2012-09-27 teismo sprendimu patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečiams vaikams buvo priteistas tikrai nemažos vertės turtas, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinumo CK 3.201 str. pagrindais keisti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą ir tenkinti kaip išvestinį reikalavimą - panaikinti vaikų nuosavybės teises į nurodytą jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas vaikams priteisiant atsakovo turtą ir jokių kitokių susitarimų dėl dar kitokio papildomo išlaikymo nebuvo, todėl negalima teigti, kad atsakovas nevykdė kokios nors sutartinės, ar įstatyminės prievolės savo vaikams, todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Galėtų būti svarstomas klausimas dėl ieškovės kompensacijos ar žalos atlyginimo dėl netinkamo vaikų turto valdymo, tačiau tokio priešpriešinio reikalavimo, ar valstybinių institucijų reikalavimų byloje negauta. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iškėlė klausimą, kad teismas išeidamas už ieškinio reikalavimų ribų, išspręstų skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo klausimą, tačiau byloje atsakovo atstovas iškėlė tik teiginius apie ieškovės trukdymą bendrauti su vaikais, tačiau iš viso nepateikė jokių įrodymų, todėl teismas šiuo klausimų jokių sprendimų nepriima.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas, nors ir buvo atstovaujamas advokato, atsisakė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovei 2018-03-15 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė buvo pateikusi įrodymus, kad buvo sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas priteisia iš ieškovės likusią nesumokėto žyminio mokesčio dalį (reikalavimas keisti išlaikymo formą ir panaikinti vaikų A. M. ir N. M. nuosavybės teise laikytini kaip reikalavimas ir išvestiniai reikalavimai dėl išlaikymo, todėl neapmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), tačiau reikalavimas priteisti 10000 Eur kompensaciją apmokėtinas 3 procentų dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), ir iš ieškovės priteistina 250 Eur nesumokėto žyminio mokesčio bei teismo pašto išlaidos, kurias sudaro 3,40 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. M., a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 253,40 Eur (žyminio mokesčio dalį ir teismo pašto išlaidas) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.