Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-811-345/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-02
Bylos Nr.
2A-811-345/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Tatajana Žukauskienė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centras, ŽŪB „Medininkai“, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus rajono savivaldybei
Advokatai
Saulius Aviža
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-811-345/2008Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;30.8.;121.20.;
(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 02 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Tatajanos Žukauskienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant pareiškėjai J. S. ir jos atstovui advokatui Sauliui Avižai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centras, ŽŪB „Medininkai“, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus rajono savivaldybei, dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. S. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo, pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nurodė, kad nuo 1978 m. iki 1991 m. dirbo Vilniaus rajono kolūkyje (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis LR Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 str. ji įgijo teisę dalyvauti kolūkio turto privatizavime. Vykdant kolūkio turto privatizavimą pareiškėja už 25 999 rublių įsigijo kolūkiui priklausantį pradėtą statyti namą (duomenys neskelbtini) ir žemę. 1992 m. kovo mėn. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuri neišliko, tačiau turto įsigijimo faktą patvirtina 1992-02-20 kolūkio pažyma bei pareiškėjos atlikti mokėjimai už įsigyjamą turtą. Kadangi turto valdymas prasidėjo sutarties pagrindu, valdymas turi būti vertinamas kaip teisėtas ir sąžiningas. Pareiškėja visą laikotarpį nuo 1992 m. kovo mėn. turtą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, tai patvirtina turto atsiradimo aplinkybės, jog turtas perduotas privatizavimo metu, taip pat sudaryta sutartis, todėl turtą valdė atvirai, nesislėpdama ir nepertraukiamai, buvo įsitikinusi, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į šį turtą nei ji, rūpinosi juo, prižiūrėjo. Pareiškėja turtą faktiškai valdė nuo 1992 m., todėl 10 metų terminas suėjo 2002 m., atitinkamai Civilinio Kodekso nuostatos dėl privalomos valdymo teisinės registracijos neturėtų būti taikomos, nes įsigaliojo 2003-07-01. Laikotarpiu 1991-07-30 – 1993-04-07 nuosavybės teisių į privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą įgijimas buvo siejamas su rajono privatizavimo komisijos išduodamu nuosavybės teisės liudijimu. Pareiškėjai toks liudijimas neišduotas, todėl ji nuosavybės teisių neįgijo. Nurodomas turtas nėra registruotas kitų asmenų vardu. Prašė nustatyti faktą, kad pareiškėja, sutarties pagrindu pradėjusi valdyti turtą bei valdžiusi jį ilgiau nei dešimt metų, įgijo nuosavybės teisę į šį turtą įgyjamosios senaties būdu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo ŽŪB „Medininkai“ dėl pareiškimo neprieštaravo. Nurodė, jog į pradėtą statyti statinį – pamatus, esančius (duomenys neskelbtini)., pretenzijų neturi, nes likvidavus (duomenys neskelbtini) kolūkį minėtas statinys nebuvo perduotas į bendrovės balansą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą (b.l. 29) nurodė, jog duomenų apie pamatus, esančius (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto registre nėra, minėti pamatai nesuformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, neįregistruoti, todėl jie nelaikytini nekilnojamojo turto objektais.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija dėl pareiškėjos pareiškimo neprieštaravo (b.l. 30-31).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškimu nesutiko (b.l. 34-35). Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 1992-02-25 sumokėjo 11 000 rublių už pamatus ir iš jos sąskaitos nurašyta 14 000 investicinių čekių, tačiau kam tie pinigai buvo sumokėti, nėra žinoma. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šis pradėtas statyti namas buvo jai perduotas ir sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdomas pareiškėjos ne mažiau kaip dešimt metų. Be to, pareiškėja nepateikė teismui jokių statinio statybos teisėtumo priežiūrą vykdančios institucijos dokumentų, todėl šis daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu pagal įgyjamąją senatį.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą (b.l.43) nurodė, jog nurodytas pastatas savivaldybei nepriklauso, savivaldybė nereiškia į jį jokių pretenzijų, todėl neprieštarauja, kad šio pastato įgijimas pagal įgyjamąją senatį būtų nustatytas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Konstatavo, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant visoms sąlygoms, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, valdymas tęsėsi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Remiantis byloje pateiktais dokumentais teismas negali konstatuoti šių aplinkybių visumos. Be to, byloje nėra jokių pastato statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra LR CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas atmesdamas pareiškimą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, kurioje buvo skirtingos faktinės aplinkybės. Pareiškėja pateikdama pareikimą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi, siekė ne įteisinti turto statybą, o nustatyti savo teisę į turtą, t.y., nustatyti turto priklausomybę, juolab, kad nekilnojamojo turto, pastatyto iki 1991-07-25, registracijos (įteisinimo) tvarką nustato 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 278, kuris numato administracinę nekilnojamojo turto, pastatyto iki 1991-07-25 registracijos (įtiesinimo) procedūrą.

Civilinio proceso kodeksas nustato papildomus reikalavimus bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimui, taip pat ir pasirengimui nagrinėti tokio pobūdžio bylas. Pagal LR CPK 532 str. teismas ne vėliau kaip 30 dienų iki teismo posėdžio apie bylos nagrinėjimą viešai paskelbia viename iš pareiškėjo gyvenamosios ar verslo vietos laikraščių, bei viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Viešu paskelbimu siekiama užtikrinti visų su pageidaujamu įgyti turtu susijusių asmenų teises. Teismas apie teismo posėdį viešai nepaskelbė. Tokie Teismo veiksmai turėtų būti vertintini kaip teisės normų, reglamentuojančių bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą, pažeidimas.

LR CPK 443 str. 8 d. nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, t. y. būti aktyvus. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatęs, jog nagrinėjant bylą yra tikslinga ištirti ir įvertinti turto statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus ar kitus dokumentus, privalėjo pasiūlyti pareiškėjai pateikti šiuos dokumentus. Tačiau teismas, neįpareigojo pateikti papildomų dokumentų, tokiu būdu nevykdydamas savo pareigos būti aktyviu, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias bylų, nagrinėjimų ypatingąja teisena, nagrinėjimo ypatumus. Dėl pažeidimų nebuvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, įgyjamosios senaties sąlygos iš viso nebuvo nagrinėjamos ir tuo buvo užkirstas kelias pareiškėjai realizuoti savo subjektines teises.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

LR CK 4.68 -4.71 str. nurodytos sąlygos yra būtinos, kad būtų galima įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, todėl asmuo, norintis įgyti nuosavybę šiuo būdu, privalo įrodyti visų šiuose straipsniuose išvardytų sąlygų buvimą. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, kai jų statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normose įteisintų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Apeliantė nepateikė dokumentų, patvirtinančių pradėto statyti gyvenamojo namo sukūrimo teisėtumą, t. y., neįrodė visų LR CK 4.68-4.71 str. nustatytų sąlygų buvimo, todėl teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad negalima pripažinti, jog pareiškėja įgijo teisę į šį turtą įgyjamosios senaties pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. įteisinta nuostata, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti tada, kai nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nesant duomenų apie nekilnojamojo daikto suformavimą, negali būti ir tokio objekto teisėto valdymo, todėl ir nuosavybės teisė į tokį objektą negali būti įgyjama LR CK 4.47 str. 11 p. numatytu pagrindu.

Apeliantės pateikta Vilniaus rajono kolūkio (duomenys neskelbtini) 1992-02-20 pažyma Nr. 41 1992-02-20 pažyma Nr. 41 patvirtina tik ketinimą pirkti pamatus už 25 999 rublius, tačiau ji neįrodo teisėto turto valdymo atsiradimo. Be to, kai statinys pastatytas neteisėtai, tai nuosavybės teisė (neatsižvelgiant į pagrindą) į jį apskritai negali atsirasti. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Skirtingai nei privati nuosavybė, valstybės nuosavybė gali būti perleista ne bet kokios sutarties, o tik įstatymo numatytos sutarties ar kitokio įstatymo numatyto sandorio pagrindu. Taigi, ginčo objektas yra valstybės nuosavybė ir nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja J. S. šį turtą įgijo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Įstatymai nenumato galimybės valstybės turtą perleisti privačion nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. S. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nurodė, kad nuo 1978 m. iki 1991 m. dirbo Vilniaus rajono kolūkyje (duomenys neskelbtini). Vykdant kolūkio turto privatizavimą pareiškėja už 25 999 rublių įsigijo kolūkiui priklausantį pradėtą statyti namą (duomenys neskelbtini) ir žemę. 1992 m. kovo mėn. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, neišliko. Nuosavybės teisės liudijimas rajono privatizavimo komisijos pareiškėjai nebuvo išduotas. Nurodomas turtas nėra registruotas kitų asmenų vardu. 1992-02-20 turto įsigijimo faktą pareiškėja grindžia (duomenys neskelbtini) 1992-02-20 pažyma, bei atliktais mokėjimais už įsigyjamą turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, galiojusia ginčijamų teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu, visi gyvenamieji namai, pastatai ir statiniai turėjo būti teisiškai registruojami. Juos privalėjo įregistruoti visi savininkai priėmę pastatą naudoti ar pasikeitus savininkui. Registruodami pastatus, statinius savininkai registro įstaigai turėjo pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Minėtoje instrukcijoje nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais buvo pripažįstami vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, turto privatizavimo dokumentai taip pat ir bendrovių ir bendrijų turto padalijimo aktai (Instrukcijos 8.9 ir 8.12 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo reikalavimus grindžia (duomenys neskelbtini) 1992-02-20 pažyma, kuri patvirtina, jog pareiškėja Vilniaus rajono kolūkis (duomenys neskelbtini) perka pamatus Nr.43 už 25 999 rublius, bei atliktais mokėjimais už įsigyjamą turtą (b.l. 13-16).

Pagal Medininkų žemės ūkio bendrovės 2008-01-30, 2008-03-05 pažymas 1992 m. liepos mėnesį likvidavus (duomenys neskelbtini) kolūkį, buvo įsteigtos trys žemės ūkio bendrovės – Pociūnų ŽŪB, „Medininkai“ ŽŪB, ir Padvarionių Ū. K. turtas pagal likutinę vertę buvo padalintas minėtoms bendrovėms. Pradėto statyti statinio pamatus (duomenys neskelbtini), pardavė (duomenys neskelbtini) kolūkis 1992-02-25 pinigai įnešti į (duomenys neskelbtini) kasą. Pareiškėjos nurodytas statinys į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės balansą nebuvo perduotas (b.l.28).

Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių pastato statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų, o statinys gali tapti nuosavybės teise ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. LR CPK 443 str. 8 d. nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, t. y. būti aktyvus. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatęs, jog byloje nėra pateikta turto statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentus, privalėjo pasiūlyti pareiškėjai pateikti arba išsireikalauti šiuos dokumentus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatęs, jog pateiktų įrodymų byloje nepakanka, nepasiūlė ir neišsireikalavo trūkstamų dokumentų. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apskrities archyvo pažyma, kurioje nurodyta, jog Vilniaus žemės ūkio valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos, (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio dokumentuose, nerasta. Pagal LR žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įst. 7 str. žemės ūkio įmonių turto privatizavimo organų sistemą sudaro apylinkių agrarinės reformos tarnybos, rajonų privatizavimo komisijos, rajonų valdybos, Agrarinės reformos komisija prie LR Vyriausybės ir Centrinė privatizavimo komisija (Žin., 1991 m. Nr. 24-637). Taigi pirmos instancijos teismas nustatęs, jog byloje pateikta nepakankamai rašytinių įrodymų, privalėjo išsireikalauti bei įvertinti minėtų institucijų dokumentus apie (duomenys neskelbtini) valdytą bei privatizuotą turtą (nebaigtą statyti namą, žemę), tačiau minėtų institucijų dokumentai nebuvo išreikalauti ir įvertinti, todėl pirmos instancijos priimtas sprendimas pripažintinas nepagrįstu.

LR CPK 532 str. įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog teismas ne vėliau kaip 30 dienų iki teismo posėdžio apie bylos nagrinėjimą viešai paskelbtų viename iš pareiškėjo gyvenamosios ar verslo vietos laikraščių bei viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Viešu paskelbimu siekiama užtikrinti visų su pageidaujamu įgyti turtu susijusių asmenų teises. Teismas apie teismo posėdį (pareiškėjo lėšomis) viešai nepaskelbė. Tokiu būdu buvo pažeistos LR CPK 532 str. nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK 532 str. nuostatas, byloje pateikti ne visi įrodymai ir nustatytos ne visos faktinės aplinkybės, kolegija konstatuoja, jog neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi ir naujais aspektais, reiškia, jog tinkamo proceso pirmos instancijos teisme nebuvo ir yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 179 str., 185 str., 329 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina atsižvelgti į LR CPK nuostatas, reglamentuojančias pasirengimo šios kategorijos bylų nagrinėjimą teisme ypatumus, bei įvertinti (duomenys neskelbtini) valdytą bei privatizuotą turtą, bei šio turto teisinius dokumentus, atsižvelgiant į LR žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įst. 7 str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p.

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėTatjana Žukauskienė