- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-3124-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00770-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 305,83 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 275,24 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovė įvardino atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktos nuomos sutarties, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, specialiosiose sąlygose numatyta, jog „Jeigu šalims nepavykus išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą“. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad nuomotojo, t. y. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi šia sutartimi šalys susitarė pakeisti įstatymo nustatytą teismingumą pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos), tiek UAB „Legal Balance“, kuriai buvo perleistas reikalavimas į atsakovės skolą, buveinės yra Vilniaus mieste, teismas darė išvadą, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2019 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už nuomos mokestį pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausantį virtuvės komplektą J. L., o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o atsakovas laikytinas vartotoju. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas. Pareiga įrodyti, kad CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Taigi, verslininkas, jau teikdamas ieškinį teismui, turėtų nurodyti argumentus, pagrindžiančius, jog teritorinio teismingumo sąlyga buvo ne standartinė, o individualiai aptarta, t. y. vartotojas turėjo galimybę (ar pasinaudojo galimybe) daryti įtaką šios sąlygos turiniui, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz., vartotojo valią patvirtinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017). Minėta nuostata yra standartinė, kas daro išvadą, kad atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Sutarties sąlyga nustatanti teritorinį teismingumą nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikytina. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta taip yra (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Šioje byloje, nagrinėjamoje pagal ieškovės atskirąjį skundą, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimai kildinami iš 2019 m. Nuomos sutarties Nr. BK-019946, kurios dalyje „Kitos sąlygos“, nustatyta, kad bet kokie ginčai, kylantys iš šios Sutarties ar susiję su ja, sprendžiami šalių derybų būdu, o jeigu to nepavyksta padaryti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kadangi pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ buveinės adresas yra Vilniaus mieste, ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ieškovės ieškinio teismingumą, neatsižvelgė į tai, kad nuomos sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis). Sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis: pvz., panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas). To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumo aspektu, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas, ir nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, netaikyti minėtos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-155-916/2017). Šiuo atveju byloje pati ieškovė nurodo, jog nuostata dėl sutartinio teismingumo buvo parengta pradinės kreditorės, ji nebuvo derinta su atsakovu, atsakovas šią nuomos sutartį sudarė prisijungimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei pačiai nurodant, jog su atsakovu ši sutarties nuostata nebuvo derinta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, privalėjo ex officio vertinti vartojimo sutarties Bendrųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ dalį dėl šalių ginčo sprendimo teisme pagal verslininko (pradinės kreditorės) buveinės vietą nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nustatyti, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotojas jai galėjo daryti įtaką, ar ši sąlyga yra palankesnė vartotojui, ar ji atitinka (neatitinka) šiuo metu jo interesus, ir tik po to spręsti, ar sutartimi nustatyta teismingumą nustatanti sąlyga taikytina (netaikytina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017). Tokios praktikos yra laikomasi analogiško pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2036-555/2021).
7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą bei ieškinio priėmimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.