Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracine tvarka nubaustai R. A., jos atstovei advokatei Eligijai Norkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu R. A. nubausta 225 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laiku neįvykdė 2024 m. rugsėjo 17 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto reikalavimo – iki 2024 m. spalio 17 d. iškasti įrengto kelio pagrindą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, iškastas atliekas priduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriui tai įrodančius dokumentus.

Panevėžio apylinkės teisme 2025 m. sausio 9 d. gautas R. A. skundas, kuriame prašoma panaikinti Departamento 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimą. Skunde nurodoma, kad nebuvo nustatyta lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių, nebuvo atsižvelgta į jos paaiškinimus, teiktus įrodymus, buvo iškreiptos ir neteisingai nurodytos esminės faktinės aplinkybės, neapklausti liudytojai ir jai už ANK 317 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą buvo skirta 225 Eur bauda. Jeigu būtų buvę atlikti geologiniai tyrimai, jie būtų patvirtinę, kad keliui panaudota danga nėra statybinės atliekos. Neaišku, kieno ir kada buvo darytos fotonuotraukos, pridėtos prie patikrinimų aktų; neaišku, kokiu prietaisu ir ar teisėtais būdais buvo užfiksuotas jai inkriminuotas administracinis nusižengimas. Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas dar iki jo išdavimo ir jo įvykdymą įrodantys dokumentai buvo pateikti institucijai. Rašytinis privalomasis nurodymas buvo išduotas remiantis 2024 m. liepos 12 d. apžiūros aktu fiksuotais duomenimis, kad kelio pagrindui buvo panaudotas nerūšiuotos statybinės atliekos. R. A., dar 2024 m. rugpjūčio 27–28 d. užsakė darbininkus ir nukasė tuo metu buvusią kelio dangą, kurią buvo įsigijęs jos miręs vyras A. A.. Šią dangą pridavė atliekų tvarkytojams, tačiau Departamento pareigūnai neatvyko ir nepasižiūrėjo, ar viskas buvo atlikta tinkamai. Po to iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta nauja medžiaga ir 2024 m. rugsėjo mėnesį vėl įrengtas kelio pagrindas. Departamentas, remdamasis sena informacija, išdavė privalomąjį nurodymą. Naujai išklotą dangą nufotografavo, nufilmavo, t. y. turi įrodymus, kad ji buvo pakeista. Pareigūnai, viso to neįvertinę, tvirtina, kad privalomasis nurodymas nebuvo laiku įvykdytas. Šis privažiavimas per valstybinę žemę yra vienintelis būdas patekti į jai priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą. Kadangi privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, R. A. buvo be pagrindo nubausta. I. J. jai darė didelį spaudimą, nurodinėjo darbininkams, kokius darbus atlikinėti, grasino, kad juos nubaus, jeigu neklausys.

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. A. parodė, kad 2024 m. liepos mėn. pradėjo įrenginėti keliuką link savo žemės sklypo, darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tam panaudojo mirusio sutuoktinio pirktas medžiagas. Įrengtą kelio pagrindą Departamento žodiniu reikalavimu 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuėmė, atliekas pridavė atliekų tvarkytojams ir 2024 m. rugsėjo 13 d. įrenginėjamą kelią užpylė kitomis sertifikuotomis medžiagomis, kurių įsigijimo dokumentus pateikė. Sąvartyne susitarė, kad įrašytų plytų kodą, jog būtų pigiau, nes būtų turėjusi mokėti kelis kartus brangiau už atvežtas atliekas. Gauto privalomojo nurodymo neskundė, nes jautėsi jį tinkamai įvykdžiusi. 2025 m. sausio mėnesį buvo paimti bandiniai ir atlikti tyrimai patvirtina, kad panaudotos tinkamos medžiagos. O Departamentas, radęs nago ar pusės nago dydžio glazūruotos plytelės gabaliuką, įrodinėja, kad kelias įrengtas iš atliekų, nors taip nėra.

Liudytoja I. J. parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį buvo gautas pranešimas dėl galimo želdinių pažeidimo. Nuvykusi į vietą matė tiesiamą kelią ir pastebėjo išpiltas atliekas. Dėl to 2024 m. rugpjūčio mėnesį išsikvietė darbų užsakovę R. A. ir jai pasakė apie pastebėtas atliekas. Sustabdė patikrinimą, nes laukė, kol pateiks dokumentus. Buvo pateikti dokumentai apie atliekų pridavimą, tačiau 2024 m. rugsėjo mėnesį atliko patikrinimą vietoje ir rado plytų, betono, stiklo, šiferio, plastiko, keraminių plytelių duženų. Kai atlikinėjo patikrinimą 2024 m. spalio 17 d., nuo keliuko kraštų jau buvo surinktos atliekos, tačiau atsakus viršutinį sluoksnį, rado stiklo, plytų atliekų. Patikrinimų metu buvo filmuojama ir fotografuojama. Dėl bandinių ėmimo 2025 m. sausio mėnesį gali paaiškinti, kad turėjo imti bandinius bent iš 5 vietų. Be to, atlikti tyrimai vertino tik medžiagų dydį, o ne jų sudėtį. Šiuo atveju svarbus ne rastų atliekų dydis, o ar apskritai jų yra. Pirktos sertifikuotos medžiagos buvo panaudotos įrenginėjant kitą keliuko atkarpą, nes iki upelio yra viena danga, o nuo jo – jau kita.

Liudytojas L. Č. parodė, kad M. A. yra jo draugas, o jis pats yra statybų inžinierius. Kartu su M. A. toje vietoje buvo vasarą ar rudenį, kai keliukas dar nebuvo įrengtas, nes matė krūvas žvyro ir ritinius. Vėliau M. A. jo paprašė filmuoti, kaip bus surenkami keliuko mėginiai tyrimams. Ekskavatoriumi buvo iškasta apie 10 cm 2 vietose ir keli metrai nuo pagrindinio kelio paimti įrengto keliuko mėginiai, kuriuos kartu su M. A. vežė į laboratoriją Šiauliuose. Žino, kad buvo gautas atsakymas, jog tai tinkama danga, nes pirktos sertifikuotos medžiagos.

Liudytojas M. A. parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį įrenginėjant keliuką buvo nuimtas augalinis sluoksnis, išpiltas smėlio sluoksnis, tada pilta dar tėvo pirkta betono skalda (smulkintas statybinis gruzas), kuri užpilta žvyru. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai 2024 m. rugpjūčio 28 d. nukasė įrenginėjamo keliuko pagrindą, t. y. po žvyru buvusią skaldą, ir tą skaldą pridavė į sąvartyną, esantį prie (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu su mama R. A. paskui atliekas vežusį sunkvežimį, matė, kad tarp nukastų medžiagų buvo plytgalių, kitų nesusmulkintų medžiagų. Po to iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko apie 100 t nesurištos smulkintos mūro skaldos, kurią 2024 m. rugsėjo 10–14 d. panaudojo klojant naują kelio dangą, ant nupirktų medžiagų vėl užpylė nukastą žvyro dangą. Po to tame keliuko ruože jokie darbai nebuvo atlikinėjami, o buvo įrenginėjama kita keliuko atkarpa, ant kurios nėra užpilta žvyro, todėl ji vizualiai atrodo kitaip. Kai mama gavo privalomąjį nurodymą, pateikė dokumentus apie pakeistą kelio pagrindą. Patikrinimo metu kastuvu kasinėjo keliuką, rado nago dydžio keramikos gabaliuką ir nusprendė, kad visas kelias įrengtas iš atliekų. 2025 m. sausį iš kelių keliuko vietų paėmė mėginius ir nuvežė juos ištirti į akredituotą laboratoriją.

Liudytojas E. A. parodė, kad M. A. yra jo sūnėnas ir jam padeda, pataria, todėl ne kartą lankėsi toje vietoje, kur yra įrenginėjamas keliukas. Žino, kad rugpjūtį keliukas buvo įrengtas pilant smėlį, visų plačiai naudojamą statybinę maltą skaldą ir po to žvyrą, tačiau aplinkiniams gyventojams tai nepatiko, todėl reikėjo keliuko pagrindą nukasti ir kažkur po mėnesio rugsėjo pabaigoje buvo atvežtos naujos medžiagos. Vieną kartą buvo patikrinime, kuriame dalyvavo daug žmonių, ir kasinėjant rado glazūruotos plytelės gabalėlį.

Liudytojas R. R. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų priėmėjas, dirba (duomenys neskelbtini) esančiame sąvartyne. Konkretaus atvejo nepamena, nes kasdien atveža daug atliekų, tačiau gali bendrai papasakoti, kaip vyksta atliekų priėmimas. Kai privatūs asmenys atveža atliekas, klausia, kokias atvežė, be to, vizualiai per kameras įvertina ar gyvai pasižiūrėję į atvežtas atliekas, kokios tai atliekos, ir pagal tai parenka, kokį atliekų kodą įrašyti, tačiau mato ir įvertinti gali tik atliekų paviršių. Jokie susitarimai, kad atvežus vienokias atliekas būtų įrašomas kitų atliekų kodas, negalimi. Asmenims pasako, kokios atliekų supirkimo kainos. Statybinis grūzas neturi atskiro kodo, todėl renkasi iš esamų kodų pagal tai, kokių medžiagų mato daugiausiai, ar tai būtų plytos, betonas, ar gruntas ir akmenys. Plytų ir betono pridavimo kaina nesiskiria, o už gruntą ir akmenis reikia mokėti šiek tiek mažiau. Pagal parodytas byloje esančias nuotraukas gali pasakyti, kad atvežus tokias atliekas galėjo įrašyti plytų kodą, nes mato nemažai plytų.

Liudytojas P. F. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įrenginėjo ginčijamą keliuką. Gavę užsakymą ir projektą dėl laikino keliuko įrengimo, nukasė juodžemį, pripylė smėlio, malto betono ir užpylė žvyru. Po to užsakovė nurodė pagrindą nukasti ir išvežti, todėl darbuotojai rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio 27–28 d. nustūmė žvyrą, ekskavatoriumi nukasė pagrindą ir jį įmonės sunkvežimiu išvežė į sąvartyną. Po kelių dienų buvo atvežtas ir išpiltas naujas pagrindas, ant kurio užskleistas buvęs žvyras. Taip buvo įrengtas pirmasis keliuko etapas nuo pagrindinio kelio iki griovio, o kita keliuko dalis tęsiasi per griovį. Yra buvęs atvejis, kai į keliuko įrengimo vietą buvo atvykusi policija, nes asmenys blokavo keliuko įrengimo darbus, reikalavo projektų, bet jam esant objekte aplinkosaugininkai nebuvo atvykę.

Departamento atstovas A. K. paaiškino, kad šios bylos esmė, ar laiku buvo įvykdytas privalomasis nurodymas. 2024 m. rugsėjo ir spalio mėn. atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad ant įrenginėjamo kelio viršaus užpilta tinkama medžiaga, tačiau po ja yra randamos atliekos. Tai užfiksuota patikrinimų metu darytose nuotraukose ir vaizdo įraše. Atliekų tvarkytojams pridavė plytas. Liudytojų A.ir P. F. parodymai nėra patikimi, nes jie yra suinteresuoti padėti R. A. išvengti atsakomybės, be to, jie patys neįžvelgia nieko blogo tame, jog yra užkasinėjamos mišrios statybos griovimo atliekos, nors už tai tam tikrais atvejais gresia net baudžiamoji atsakomybė. Pirkta sertifikuota medžiaga panaudota keliui įrengti, tačiau ja buvo užpiltos atliekos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. A. atstovė advokatė Eligija Norkienė paaiškino, kad palaiko ir prašo tenkinti pateiktą skundą, nes privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, o ji nubausta už jo neįvykdymą. Laboratorinių tyrimų rezultatai įrodo kelio dangos tinkamumą. Pernelyg sureikšminamas keleto gabalėlių suradimas, nors pateikti įrodymai, kad pirminė kelio danga buvo priduota atliekų tvarkytojams ir liudytojas patvirtino, kad įrašė tą kodą pagal tai, ko daugiausia buvo. Neaišku, kada, kur, kokiu masteliu darytos Departamento pateiktos nuotraukos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 300 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 580 Eur.

Nustatyta, kad Departamento 2024 m. liepos 12 d. apžiūros akte buvo fiksuota, jog ginčijamas kelias rengiamas naudojant smulkintas stiklo, šiferio, plytų ir betono statybines atliekas (b. l. 10–13). Tai patvirtina prie akto pridėtos nuotraukos, akte pasirašė apžiūroje dalyvavęs liudytojas M. A.. 2024 m. rugpjūčio 5 d. R. A. prašė leisti pateikti dokumentus iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. ir tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas stabdyti neplaninį patikrinimą. Tačiau jokių dokumentų R. A. Departamentui nepateikė, nes, jos teigimu, jų tiesiog po vyro mirties nerado. Dėl to 2024 m. rugsėjo 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. buvo įpareigota iki 2024 m. spalio 17 d. iškasti įrengto kelio pagrindą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių sankirta, iškastas atliekas priduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriui tai įrodančius dokumentus, nes nustatyta, kad kelio pagrindo įrengimui buvo panaudotos nerūšiuotos (plytos, stiklas, šiferis ir kt.) smulkintos statybinės atliekos. Šis privalomasis nurodymas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis ir turėjo būti įvykdytas.

R. A. ginčija jos nubaudimą administracine tvarka už šio privalomojo nurodymo neįvykdymą, teigdama, kad jai suformuluotus įpareigojimus įvykdė ir tai padarė laiku, t. y. dar iki rašytinio privalomojo nurodymo davimo iškasė įrengto kelio pagrindą valstybinėje žemėje, iškastas atliekas pridavė atliekų tvarkytojams, tinkamomis medžiagomis iš naujo įrengė kelio pagrindą ir po privalomojo nurodymo davimo pateikė Departamentui tai patvirtinančius įrodymus. Departamentas tvirtina, kad privalomasis nurodymas nebuvo tinkamai įvykdytas, nes po jame nurodytos datos atlikus patikrinimą vietoje ir prakasus kelio pagrindą rasta atliekų, o tai reiškia, kad įrenginėjant kelią panaudotos atliekos nebuvo tinkamai sutvarkytos.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad privalomasis nurodymas iki jame nurodytos datos tinkamai nebuvo įvykdytas ir dėl to už jo neįvykdymą R. A. pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė. R. A. pateikė įrodymus ir apklausti liudytojai patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. atliekų tvarkytojui buvo priduota 4,5 t atliekų iš įrenginėjamo kelio, į PVM sąskaitą faktūrą įrašant plytų kodą. Liudytoju apklaustas atliekų priėmėjas patvirtino, kad galėjo parinkti tokį kodą, nes pagal nuotraukas matosi, kad plytų atliekų jose užfiksuota nemažai. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. A. sūnus M. A. 2024 m. rugsėjo 13 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 100 t betono skaldos, kurią panaudojo kelio pagrindui iš naujo įrengti. Tai, kad kelio pagrindas buvo iškastas ir įrengtas panaudojant dalį kitų medžiagų, patvirtino ir liudytojas P. F., kuris yra darbus atlikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Šis liudytojas ir darbų atlikimu rūpinęsis M. A. parodė, kad buvo nukastas viršutinis žvyro sluoksnis, po juo buvęs skaldos sluoksnis priduotas atliekų tvarkytojams, po to užpilta naujai įsigyta sertifikuota medžiaga ir vėl užpiltas buvęs žvyro sluoksnis. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia to, kad ne visos atliekos, kurios buvo panaudotos kelio pagrindui įrengti, buvo tinkamai sutvarkytos, nes 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 23 d. atliktų patikrinimų metu atliekų buvo rasta.

Nors R. A. ir liudytojai P. F. bei M. A. tvirtina, kad po rugsėjo vidurio, kai buvo paklotas naujas kelio pagrindas, darbai nebebuvo atliekami, tačiau prie 2024 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akto pridėtose nuotraukose matyti, kad kelio kraštuose yra likę gana stambių atliekų gabalų, kurių 2024 m. spalio 23 d. patikrinimo metu jau nebebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ne tik vaizdinė medžiaga iš patikrinimų, bet tai patvirtino ir abiejuose patikrinimuose dalyvavusi liudytoja I. J.. Be to, abiejų patikrinimų metu buvo vertinamas ne tik matomas kelio paviršius, bet ir keliose atsitiktinai pasirinktose vietose prakastas įrengto kelio viršutinis sluoksnis, kurį prakasus abiem atvejais rasta plytų, šiferio, stiklo, keramikos gabalai. Tai užfiksuota patikrinimų aktuose ir jų prieduose (nuotraukose, filmuotoje medžiagoje). Nors R. A. atstovė abejoja, kokia įranga, kurioje vietoje, kada, kas, kokiu masteliu padarė byloje esančias nuotraukas, tačiau teismui nekyla abejonių dėl šių įrodymų patikimumo ir leistinumo. Apie tai, kad buvo darytos nuotraukos, filmuota, pažymėta aktuose, o detalesnių duomenų apie fotografavimo koordinates, laiką, nuotraukų kiekį ir kt. nenurodymas nėra kliūtis šiuos duomenis laikyti tinkamais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. A. Departamentui ir teismui teikta vaizdinė medžiaga nepaneigia patikrinimų metu nustatytų aplinkybių, nes fiksuotas kelio paviršius, o kaip jau minėta, atliekos rastos prakasus kelio paviršių, t. y. jos yra užkastos po tinkamu kelio sluoksniu, todėl vizualiai apžiūrint kelią šiuo metu nėra matomos. Liudytojų parodymai ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2025 m. sausio 14 d. dalyvaujant antstoliui, liudytojai I. J. ir kitiems asmenims prakasus kelią buvo paimti kelio grunto mėginiai, jie užplombuoti ir nuvežti į laboratoriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos bandymo protokolas patvirtina, kad bandymo tikslas – pristatytos medžiagos granuliometrinės sudėties nustatymas, naudotas plovimo ir sijojimo metodas. Granuliometrinė sudėtis – dalelių pasiskirstymas pagal stambumą, išreikštas išbirų pro nustatytą sietų rinkinį masės procentais (Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19, patvirtinto Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V-191 1 punktu, 6.3 papunktis). Taigi granuliometrinė analizė parodo, kokio dydžio (stambumo) dalelės sudaro iš įrenginėjamo kelio iškastą ir tirti pateiktą medžiagą, tačiau šie tyrimai neatskleidžia, kokios būtent tai medžiagos (atliekos ar ne), o tai šioje byloje ir yra reikšminga.

R. A., jos atstovė ir kelio įrengimu rūpinęsis liudytojas M. A. atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimų metu buvo rasti maži netinkamų medžiagų gabalėliai, tačiau šiuo atveju būtent tai, jog atliekos vis dar randamos keliuke, nepaisant jų dydžio, patvirtina faktą, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas taip, kaip jis turėjo būti įvykdytas, nes turėjo būti pašalintos visos atliekos. Dalinis privalomojo nurodymo įvykdymas, iš keliuko pašalinant stambesnes ar tik dalį atliekų, nelaikytinas tinkamu jo įvykdymu. Dėl to R. A. pagrįstai nubausta administracine tvarka, tačiau aplinkybė dėl privalomojo nurodymo vykdymo svarbi individualizuojant R. A. skirtą nuobaudą. Šiuo atveju teismas, įvertinęs tai, kad dalis atliekų buvo iškasta, priduota atliekų tvarkytojams ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai, be to, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra neigiamai R. A. charakterizuojančių duomenų, sprendžia, jog minimalaus dydžio baudos skyrimas yra pakankama poveikio priemonė už ne visišką privalomojo nurodymo įvykdymą. Dėl to skundžiamas nutarimas keistinas ir R. A. skirta bauda sumažintina nuo 225 Eur iki 150 Eur. Kadangi R. A. pagrįstai nubausta, jos patirtos atstovavimo išlaidos jai neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

R. A. skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimą pakeisti ir R. A. skirtą baudą sumažinti nuo 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų).

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.