Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-687-887/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
2-687-887/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13580-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
N. G.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Dana Žvingilienė
Civilinė byla Nr. 2-687-887/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13580-2012-2;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 78.2.1; 99.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei E. G., jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, nedalyvaujant atsakovui N. G., išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui N. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2012 m. spalio 11 d. ieškovė E. G. (toliau ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu (3-5 b. l.) teismo prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimo Nr. 2-1644-615/2006 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir padidinti išlaikymą sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1 MGL iki 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu N. G. (toliau atsakovas) turi du vaikus: E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu dėl atsakovo kaltės. Nutraukiant santuoką vaikams priteistas išlaikymas kiekvienam po 1 MGL iki jų pilnametystės. Nutraukiant santuoką vienam vaikui buvo 3, kitam 2 metai, vaikai lankė darželį. Po priimto teismo sprendimo atsirado naujos aplinkybės – vaikų poreikiai padidėjo, jiems akivaizdžiai nepakanka išlaikymo iš tėvo po 125 Lt. Dabar vienam vaikui 10, kitam 9 metai, abu lanko mokyklą, padidėjo išlaidos maistui, rūbams, avalynei ir kt. Sūnus turi sveikatos problemų, jam nustatytas neįgalumas iki pilnametystės, vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje, lankosi pas logopedus, išrašyti stiprūs akiniai, vaikui gresia apakimas. Dukra E. specialių poreikių neturi, lanko pradinę mokyklą, lanko vokiečių kalbos ir dailės būrelius. Vaikų būreliai papildomai per mėnesį kainuoja 160 Lt. Kiek tiksliai išleidžia vaikų poreikių patenkinimui nežino, bet vaikams reikia ne mažiau kaip 1000 Lt. Neįgaliam sūnui reikėtų gal ir 2000 Lt, nes sūnus dažnai guli ligoninėje, didelės išlaidos skiriamos vaistams. Atsakovas vaikais visiškai nesirūpina jau apie 8-9 metus, reikėtų, kad atsakovas prie kiekvieno vaiko išlaikymo prisidėtų bent 500 Lt. Jos padėtis sunki, turtinė padėtis po 2006 m. nepagerėjo, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįsigijo, gyvena mamai priklausančiame bute, jame gyvena 4 asmenys. Dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas apie 600-700 Lt. Ji iš savo algos sumoka už butą, moka apie 600 Lt, o vaikus padeda išlaikyti mama, taip pat paramą suteikia labdaros paramos fondas. Jis kas mėnesį jai teikia įvairią paramą, šį mėnesį ligoninei skyrė 1000 Lt. Ieškovė su vaikais iš šių pajamų pragyvena, daugiau niekas nepadeda. Jei atsakovas vaikams mokėtų po 500 Lt, vaikams būtų geresnės sąlygos, nes ji viena negali patenkinti visų vaikų poreikių. Duktė net prie jūros nėra buvusi. Geresnio darbo ieškosi, anksčiau to negalėjo padaryti dėl vaiko ligos. Ji dirba kas ketvirtą parą, taip daugiau laiko lieka neįgaliam sūnui. Jos žiniomis atsakovas gyvena Vokietijoje. Po priimto nuosprendžio iš Vokietijos jis nebuvo grįžęs, per visą tą laiką vaikais nesidomėjo. Atsakovas yra jai skambinęs prieš 7 mėnesius, minėjo, kad važinėja po keliones, važiavo į Tunisą, keičia transporto priemone. Jos žiniomis atsakovas turi Vokietijoje draugę, apie kitus jo išlaikytinius duomenų neturi. Prašo ieškinį tenkinti (136-137, 138 b. l.).

Ieškovės atstovė advokatė Dana Žvingilienė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (138 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovui ieškinio kopija, pranešimas apie tai, kad pateiktų atsiliepimą į ieškinį bei teismo šaukimas į teismo posėdį, buvo įteikti CPK 130 str. tvarka (48-49, 50, 92 b. l.), išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus atsakovui įteikti tiesiogiai, teismo skelbta paieška rezultatų nedavė. Vaikų interesais byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad T. G. gimė (duomenys neskelbtini), E. G. gimė (duomenys neskelbtini), jų motina E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (9, 10 b. l.). N. G. ir E. G. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (7 b. l.). Tuo pačiu teismo sprendimu iš N. G. jo nepilnamečiams vaikams T. G. ir E. G. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 1 MGL (125 Lt) nuo 2005-12-20 iki jų pilnametystės (7 b. l.). Priteistas išlaikymas nebuvo mokamas, iki 2013 m. spalio mėnesio yra susidaręs beveik 19 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas (8, 123 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovas ne tik neteikė ir neteikia savo vaikams priteisto išlaikymo, tačiau jis yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo. Ieškovės teigimu, atsakovas jai yra skambinęs prieš 7 mėnesius (137 b. l.). T. G. ir E. G. gyvena kartu su savo motina E. G., yra jos pilnai išlaikomi (112 b. l.). Nepilnametis T. G. yra neįgalus, jam pakartotinai iki 2021-06-23 nustatytas sunkus neįgalumo lygis, vaikas dažnai gydomas stacionare (11, 12, 13-19 b. l.). Šiuo metu berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 4a lavinamojoje klasėje (20, 59 b. l.). Ieškovės teigimu, berniukas lanko logopedus, jam išrašyti stiprūs akiniai (137 b. l.). E. G. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 3 D klasėje (62 b. l.). Ieškovė nurodė, kad mergaitė papildomai ugdoma – lanko vokiečių kalbos ir dailės būrelius (136 b. l.). Nutraukiant santuoką šalys dalintino turto neturėjo (7 b. l.). Šiuo metu ieškovė nekilnojamojo turto, automobilių neturi (22, 23, 108, 109 b. l.), gyvena kartu su savo motina jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (114-115 b. l.), byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apie jos turimas išlaidas gyvybės draudimui, išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, komunaliniams ir kitiems mokesčiams (60, 63-74, 116-120 b. l.). E. G. dirba, jos darbo užmokestis apie 600-700 Lt (21, 61, 136-137 b. l.). Ieškovė nurodė, kad dirba kas ketvirtą parą, kad galėtų daugiau laiko skirti neįgaliam sūnui, ieškosi geriau apmokamo darbo, anksčiau geresnio darbo neturėjo galimybės susirasti dėl sūnaus sveikatos būklės. Iš savo darbo užmokesčio sumoka komunalinius ir kitus mokesčius, o vaikus padeda išlaikyti mama, taip pat padeda Parmos ir labdaros fondas (136-137 b. l.). Netikėti šiais ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, kad iš gaunamų pajamų ieškovė su dviem vaikais, iš kurių vienas su sunkia negalia, negalėtų pragyventi, o iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė savo pareigą vaikams atlieka tinkamai. Teismui nekyla abejonių, jog vaikai yra tinkamai prižiūrimi, pagal galimybes užtikrinami visi jų poreikiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje patvirtino, kad skyriuje nėra gauta duomenų dėl vaikų nepriežiūros (29 b. l.). Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma. Tiek ieškovė, tiek teismas dėjo visas įstatyme numatytas pastangas atsakovui įteikti procesinius dokumentus tiesiogiai, tačiau nepavyko, teismo skelbta paieška rezultatų nedavė. Iš ieškovės pateikto (duomenys neskelbtini) miesto pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atsakovas 2004 m. Vokietijoje buvo nuteistas dėl neleistino narkotinių medžiagų laikymo ir vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis, o 2005 m. už ginkluotą plėšimą (124-1258 b. l.). Todėl pagrįstai tikėtina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas gyvena Vokietijoje. Iš ieškovės ir teismo savo iniciatyva išreikalautų įrodymų (CPK 376 str. 1 d.) matyti, kad atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (87, 88, 91 b. l.), santaupų banko sąskaitose neturi (100-106A b. l.), Lietuvoje nedirba, pensijų, kompensacijų ir pašalpų negauna (32, 89 b. l.), tačiau teismo nuomone, tai neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties, kadangi atsakovas užsienyje gali dirbti, turėti turto ar santaupų.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad keičiant nustatytą išlaikymo dydį, turi būti vertinama ne tik atsakovo galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas privalo užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas. Įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes skyrius mano, kad 2006-03-06 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas 125 Lt išlaikymas neatitinka nepilnamečių bendrųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimo, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo dydį (29-30 b. l.).

CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą, nurodo vaikų poreikių išaugimą. Teismas pripažįsta, kad nuo po priimto teismo sprendimo vaikų poreikiai padidėjo, kadangi po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 7 metai, vaikai pradėjo lankyti mokyklas. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto, būsto, paslaugų ir kitų kainų augimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo priteistas išlaikymas po 125 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nebuvo ir nėra mokamas, yra susidaręs beveik 19000 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kas, teismo nuomone, turėjo įtakos ieškovės turtinei padėčiai, kadangi visus tuos metus ji viena turėjo išlaikyti vaikus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1000 Lt. Šiuo metu vaikams išleidžia mažiau, nes daugiau neišgali. Pažymėjo, kad neįgalaus sūnaus išlaikymui reikėtų per mėnesį ir apie 2000 Lt, tačiau iš atsakovo prašo priteisti kiekvienam vaikui po 500 Lt (136-137 b. l.). Teismo nuomone, ieškovės nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra realios, neišdidintos ir atitinka ieškovės išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikams reikalinga apranga ir avalynė, vaikams tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus, juolab kad vienas vaikas turi sunkią negalią, kuri savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiu vaiku, bet ir didesnes išlaidas. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaikų poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu. Teikiant vaikams mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jų poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikams visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaikų interesai. Antra vertus, vaikų poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių T. G. ir E. G. poreikiai išaugo ir jiems reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2006-03-06 Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo kiekvienam vaikui dydis po 125 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikams socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl išlaikymo dydis keistinas. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas jau pirmiau konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis sunki, tačiau ji pagal galimybes tenkina visus vaikų poreikius. Atsakovo turtinės padėties esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau atsakovas yra jaunas 33 metų vyras, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Taip pat formuojama nuostata, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaikų poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaikų išlaikymo naštos perkelti tik vaikų motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Kaip jau konstatuota, nagrinėjamu atveju, atsakovas neprisideda ne tik prie padidėjusių vaikų poreikių, tačiau jis apskritai neteikia jokio išlaikymo, taip pat nevykdo ir kitų tėvo pareigų.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, yra abejingas savo vaikams, jų ugdymui, poreikių tenkinimui ir išlaikymui, atsvelgiant į ieškovės reikalavimus, ieškovės ieškinys tenkinas pilnai: pakeistina 2006-03-06 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-1644-615/2006 dalis dėl išlaikymo dydžio T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistina T. G. ir E. G. kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2012-10-11) iki kiekvieno jų pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė byloje turėjo 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (56, 57 b. l.), todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 1452 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 41,45 Lt bei 270 Lt žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą, iš viso 311,45 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 85 str. l d. 3 p., 88 str. l d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str., 99 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimo Nr. 2-1644-615/2006 dalį dėl išlaikymo priteisimo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-10-11) iki kiekvieno jų pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiams T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 311,45 Lt (tris šimtus vienuolika litų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė