- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2-565/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01135-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria A. O. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas civilinėje byloje Nr. B2-3136-324/2011 pagal M. J. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Airnet“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
M. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Airnet“, bankroto administratoriumi paskirti A. G. ir taikyti UAB „Airnet“ laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti įmonės kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas bei sustabdyti visus išieškojimus iš įmonės turto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Airnet“. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, todėl apie įmonės mokumą spręstina pagal viešųjų registrų ir ieškovo pateiktus duomenis. Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendė, kad 2008 m. įmonė dirbo nuostolingai ir darė išvadą, kad jau 2009 m. atsakovo įmonė buvo nemoki. Teismas nurodė, kad atsakovo įmonė nebeteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovo įmonės finansinė padėtis pagerėjo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad UAB „Airnet“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
A. O., UAB „Airnet“ vardu 2011-10-12 pateikė atskirąjį skundą, teigdamas, kad UAB „Airnet“ nebuvo informuota apie įmonei keliamą bankroto bylą, o teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, priimta remiantis tik viešuosiuose registruose esančiais duomenimis, yra nepagrįsta. Prašė sustabdyti bankroto bylos iškėlimą UAB „Airnet“ ir įpareigoti UAB „Airnet“ pateikti teismui Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis per įstatymo tam skirtą laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė, kad atskirasis skundas nepilnai atitinka CPK 55 straipsnio, 111 straipsnio 5 dalies, 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad nepateikti A. O. paskyrimą UAB „Airnet“ direktoriumi patvirtinantys duomenys, įrodymai apie šių duomenų įregistravimą Juridinių asmenų registre, nepateikti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas bei kalendorinę atsiskaitymų datą pagal sutartis ar įstatymus (pvz.: 2011 m. sausio 1 d.), 2010 m. ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėn. įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, duomenys apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, informacija apie teismuose atsakovui iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka). Teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad trūkumų nepašalinus atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu.
Šalies argumentai
A. O. 2011-11-11 atskirajame skunde nurodė, jog 2011 m. spalio 6 d. VĮ Registrų centrui buvo pateikti duomenys apie A. O. paskyrimą į UAB „Airnet“ direktoriaus pareigas, tačiau VĮ Registrų centras šiuos duomenis įregistruoti atsisako. Pridėtame prie atskirojo skundo aiškinamajame rašte nurodė įmonės kreditorinius įsiskolinimus 2011 m. lapkričio 9 dienai ir paaiškino, kad 2010 m. ir 2011 m. sausio – rugsėjo mėn. įmonės finansinių ataskaitų rinkinių pateikti negali, nes akcininkas, priimdamas A. O. į darbą, dokumentų neperdavė. Taip pat nurodė, kad duomenų apie UAB „Airnet“ įkeistą turtą, kitus įsipareigojimus bei informacijos apie iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka nėra. 2011-11-14 patikslintu aiškinamuoju raštu nurodo, kad įmonės skolininkas yra UAB „Airnet TV“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti A. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties.
Teismas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 11 d. ir 14 d. A. O. padavė patikslintą atskirąjį skundą ir prie jo pridėjo aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė įmonės kreditorius, informaciją, jog įmonė įkeisto turto neturi, nėra teismuose atsakovui iškeltų bylų ir išieškojimų ne ginčo tvarka, tačiau nepateikė kitų reikalautų duomenų. Todėl teismas sprendė, kad atskirojo skundo trūkumų pilnai nepašalinus, 2011 m. spalio 17 d. nutartis laikytina neįvykdyta ir atskirasis skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu A. O. prašo sustabdyti bankroto bylos iškėlimą UAB „Airnet“, įpareigojant UAB „Airnet“ pateikti teismui Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis per įstatymo tam skirtą laiką ir išreikalauti iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro Kauno filialo UAB „Airnet“ pateiktą prašymą įregistruoti duomenis apie bendrovės valdymo organą. Atskirajame skunde nurodo, kad VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė registruoti pateiktus įmonės dokumentus, tokiu būdu sudarant kliūtis A. O. atstovauti įmonės interesams ir pateikti atskirąjį skundą. Kartu su atskiruoju skundu pateikia aiškinamąjį raštą kuriame nurodo įmonės kreditorius, įmonės skolininką, informaciją, jog įmonė įkeisto turto neturi, nėra teismuose atsakovui iškeltų bylų ir išieškojimų ne ginčo tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą M. J. prašo atmesti atsakovo prašymus dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdymo ir įrodymų išreikalavimo iš VĮ Registrų centras. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas vilkina bylos nagrinėjimą, jis galėjo pats pateikti teismui prašomus išreikalauti iš VĮ Registrų centras dokumentus. Atsakovas nepateikė bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui Įmonių bankroto įstatyme numatytų dokumentų. Antstolis, vykdydamas išieškojimą iš UAB „Airnet“ pagal M. J. prašymą, turto pas atsakovą ir trečiuosius asmenis nerado, vykdomasis raštas buvo grąžintas nurodant apie išieškojimo negalimumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria apelianto atskirasis skundas dėl teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumas bei pagrįstumas teisiniu ir faktiniu aspektais, taip pat absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Airnet“. Apeliantas A. O., UAB „Airnet“ vardu padavęs atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, nurodė, kad, jo manymu, teismo nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas sprendė apie įmonės nemokumą, remdamasis vien viešųjų registrų duomenimis. 2011 m. spalio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismas, nurodęs, kad nepateikti A. O. paskyrimą UAB „Airnet“ direktoriumi patvirtinantys duomenys, įrodymai apie šių duomenų įregistravimą Juridinių asmenų registre bei nepateikti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Skundžiama 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismas, konstatavęs, kad trūkumai nustatytu terminu nepašalinti, laikė A. O. atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Atskirajam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai. CPK 111 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas turi būti kiekviename procesiniame dokumente, CPK 306 straipsnis reglamentuoja, kas be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta apeliaciniame skunde, o vadovaujantis CPK 338 straipsniu, analogiški turinio reikalavimai keliami ir atskirajam skundui. CPK 55 straipsnis nurodo, kai bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kiti organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. CPK 111 straipsnio 5 dalis numato, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, be duomenų, nurodytų 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. Minėti reikalavimai yra imperatyvūs ir jie yra privalomi kiekvienam asmeniui, paduodančiam atskirąjį skundą. Be to, taip pat aiškiai bei įsakmiai CPK reglamentuoja ir procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką (CPK 115, 316 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje A. O., veikdamas atsakovo UAB „Airnet“ vardu, pateikė atskirąjį skundą. Teismui nurodžius, kad su atskiruoju skundu nepateikti A. O. paskyrimą įmonės vadovu patvirtinantys dokumentai, apeliantas argumentavo, jog šie dokumentai yra pateikti Juridinių asmenų registrui, kuris neteisėtai ir nepagrįstai atsisako juos įregistruoti ir prašo apeliacinės instancijos teismo juos išreikalauti. Pažymėtina, kad Lietuvoje veikiančių juridinių asmenų duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre (CK 2.62 str.). CK 2.66 straipsnis išvardina juridinio asmens duomenis, kurie turi būti nurodyti Juridinių asmenų registre. Vieni iš juridinį asmenį identifikuojančių duomenų, kurie turi būti įregistruoti šiame registre, yra duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius. Kai šie duomenys yra keičiami, pagal CK 2.66 straipsnio 3 dalį, juridinis asmuo per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos privalo pateikti prašymą Juridinių asmenų registrui dėl pakeitimų įregistravimo. Remiantis CK 2.66 straipsnio 5 dalimi, duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narių pakeitimą įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Byloje esančiame VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad UAB „Airnet“ direktoriumi yra A. R. (b.l. 60-62). Duomenų apie A. O. paskyrimą šios įmonės vadovu nėra. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pašalinti atskirojo skundo trūkumus, o jų nepašalinus per nustatytą terminą - atskirąjį skundą grąžino, nesant duomenų, kad jį pasirašęs A. O. turi teisę atstovauti UAB „Airnet“ interesams teisme. Atskirojo skundo prašymas išreikalauti iš VĮ Registrų centras UAB „Airnet“ pateiktą prašymą įregistruoti duomenis apie bendrovės valdymo organą, netenkintinas. Pirma, apeliantas, manydamas esant reikalinga, galėjo teismui šį dokumentą pateikti pats, nes tai yra paties apelianto VĮ Registrų centrui pateiktas dokumentas ir apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių šio dokumento į bylą negalėjo pateikti pats. Antra, VĮ Registrų centro atsisakymo registruoti UAB „Airnet“ duomenų pakeitimus teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Asmuo, manydamas, kad registro tvarkytojo atsisakymas registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus yra neteisėtas, turi teisę skųsti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.68 str. 3 d.). Kaip minėta, vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 5 dalimi, juridinių asmenų duomenų pakeitimai tol, kol jie nėra registruoti Juridinių asmenų registre, negalioja, todėl teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai vadovaujasi Juridinių asmenų registre esančiais įregistruotais duomenimis. Trečia, pareiga pateikti dokumentą, patvirtinantį atstovo teises ir pareigas, tenka procesinį dokumentą pateikiančiam atstovui; teismas šių duomenų neturi rinkti pats (CPK 111 str. 5 d.).
Dėl atskirojo skundo prašymo sustabdyti bankroto bylos iškėlimą, įpareigojant UAB „Airnet“ pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis per įstatymo tam skirtą laiką, teisėjų kolegija nurodo, kad bankroto byla yra iškelta Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi. Nėra procesinės galimybės sustabdyti klausimo, kuris išspręstas, nagrinėjimą. Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimą sustabdytų tik šios nutarties apskundimas CPK nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju apeliacijos teisė buvo įgyvendinama nesilaikant jau minėtų reikalavimų įrodyti skundą pasirašančio asmens įgalinimus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atskirąjį skundą padavęs asmuo nepateikė savo įgalinimus patvirtinančių įrodymų.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, o apeliantui skundo trūkumų nepašalinus, pagrįstai paduotą atskirąjį skundą grąžino. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.