- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- I-490-583/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00279-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- B. S., B. G.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Laimonas Strauka, Laimonas Striauka
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjos B. S. atstovei V. K., B. S. ir B. G. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Agnei Pocevičiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. ir jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. S. ir B. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 33-11397 ir 2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 4-4860-(1.3) dalinio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos skundu kreipėsi į teismą nurodydamos, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija ginčijamais administraciniais aktais trečiajam suinteresuotam asmeniui nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises į 1.90 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaimuose, Gardamo seniūnijoje, Šilutės rajone, dalį. Žemės sklypas 48-1 nebuvo skirtas A.S. asmeniniam ūkiui, o šis žemės sklypas faktiškai buvo naudojamas B.S. ir B.G., V.K. šį žemės sklypą įtraukė ir į deklaruojamų žemės sklypų sąrašą. Po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-150/2004, kuriuo teismas panaikino Klaipėdos AVA 2000 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1775 patvirtinto Šilutės rajono, Ramučių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto dalį, kuria I. B. suprojektuotas žemės sklypas, esantis Šilutės rajono Gardamo seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime ir B. S. suprojektuotas žemės sklypas, esantis Šilutės rajone, Gardamo seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėjos ir toliau naudojosi žemės sklypo dalimis. Tačiau 2008 m. liepos 8 d. Klaipėdos AVA sprendimu Nr. 33-11397 A.S. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaimuose, Gardamo seniūnijoje, Šilutės rajone. Tos pačios dienos Klaipėdos AVA įsakymu A.S. žemės klypo projekto plane Nr. 48-1 atkurta nuosavybės teisė į 1.90 ha žemės sklypą, kuris apima 0.80 ha ir 0.51 ha žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjos B.S. ir B.G. ir tuo administraciniai aktai, kuriais atkurta nuosavybė prieštarauja 2006 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-189-162/2006.
Žemėtvarkos projekte nurodomo 1.90 ha žemės sklypo Nr. 48-1 dalimi, kurioje anksčiau buvo suformuoti du žemės sklypai 0.80 ha ir 0.51 ha ir nuosavybės teisės atkurtos pareiškėjoms, tretysis suinteresuotas asmuo kaip asmeninio ūkio žeme niekada nesinaudojo, todėl ši žemės sklypo dalis negalėjo būti priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės teisė į minimą žemės sklypą turėjo būti atkurta pareiškėjoms, o ne A.S.
Šalies argumentai
Pareiškėjos šiais ir išsamiau skunde išdėstytais argumentais prašo teismą :
1. panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 33-11397 atkurti nuosavybės teisę į A. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3.00 ha žemės dalyje į 1.90 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaimuose Gardamo seniūnijoje, Šilutės rajone.
2. panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 4-4860-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, žemės sklypo įregistravimo ir nuomos Šilutės rajone“ patvirtinto Šilutės rajono, Ramučių kadastro vietovės reformos projekto dalį, kuria A. S. suprojektuota ir atkurta nuosavybės teisė į 1.90 ha ploto žemės sklypą, esantį Šilutės rajono, Gardamo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sklype Nr. 48-1, priedas Nr. 2.
Pareiškėjos B.S. atstovė V.K. palaiko skundą ir prašo jį tenkinti.
Pareiškėjų atstovas advokatas R.Kairys palaiko skundą ir prašo jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad Žemės reformos įstatymo 10 str. numato asmenų, įsigijusių žemės sklypus, eilę. A.S. yra įsigijęs jam nustatyta nuosavybės teisę pagal šio Įstatymo 10 str. 7 p., tai yra pripažįstamas, kaip asmeninio žemės sklypo naudotojas. Asmeninio ūkio naudotojo sąvoką apibrėžia minėto įstatymo 15 str. 1 d., o kitos šio straipsnio dalys apibendrina arba papildo kas yra asmeninio ūkio žemė. Liudytojai bei pateikti rašytiniai įrodymais įrodo, kad nuo 1991 metų A. S. nebuvo ginčijamo asmeninio žemės sklypo naudotojas, todėl pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą eiliškumą, jam buvo atstatyta nuosavybė į žemę. Tuo pagrindu ir prašo pripažinti atsakovo priimtus administracinius aktus negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.. Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004-06-25 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-150/2004 panaikino neteisingai pareiškėjoms suformuotus žemės sklypus Ramučių kadastro vietovėje tiek, kiek jie buvo įsiterpę į A.S. skirtą ir naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą. Taip pat, 2006-03-14 minėtas teismas sprendimu Nr.I-189-162/2006 įpareigojo atsakovą suprojektuoti, pamatuoti ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms į 0,80 ha ir 0,51 ha dydžio sklypus Šilutės rajono, Ramučių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaimų ribose iki 2006-11-30. Minimi sprendimai yra įsiteisėję. Nurodo, kad pareiškėjos ginčo objektu naudojasi neteisėtai, o B.S. atstovei V.K. net buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaip savavališkai užėmusiai žemės sklypą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad V.K. jau 2009-06-29 buvo žinoma, kad ji savavališkai užėmusi A.S. priklausančią žemės sklypo dalį, todėl terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo to momento. Be to, nepagrįstai teigiama, jog ginčijama sklypo dalis turėjo būti atkurta pareiškėjoms pagal 2006-03-14 sprendimą. Minima byla buvo iškelta dėl vilkinimo atkurti nuosavybę ir teismo sprendimu nuspręsta įpareigoti atkurti pareiškėjoms nuosavybę (duomenys neskelbtini) kaimų ribose, nenurodant kokiame konkrečiai sklype. Tokiu atveju pareiškėjos yra netinkami subjektai ginčyti nuosavybės teisių atkūrimą A.S., nes nėra pažeidžiami jokie jų interesai. Pareiškėjos nurodo, kad sklypo Nr. I-48 ribos yra suformuotos ir patvirtintos nepagrįstai 2007-11-05 atsakovo įsakymu, tačiau neprašo jo panaikinti ir nenurodo, kodėl šis įsakymas yra neteisėtas. Tai daro sąmoningai, nes pačios ignoravo kvietimus atvykti dalyvauti Ramučių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto papildyme ir tokiu būdu atsakovams tapo neįmanoma vykdyti 2006-03-14 teismo sprendimo.
Atsakovo atstovė Agnė Pocevičiūtė palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo skundo netenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, kad jokių pagrindų panaikinti pareiškėjų ginčijamą atsakovo sprendimą ir įsakymą nėra, nes priešingu atveju tai prieštarautų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-06-25 sprendimui, kuris yra įsiteisėjas ir privalomas visiems. Pareiškėjų reikalavimas pamatuoti žemę faktiškai naudojamame ir suprojektuotame A.S. asmeninio ūkio žemės sklype bei atkurti toje vietoje pareiškėjoms nuosavybę negali būti pagrindas naikinti ginčijamus administracinius aktus.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime išdėstytais argumentais prašo skundo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas Laimonas Striauka teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2004-06-25 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-150/2004 buvo apklaustas liudytojas K., kuris nurodė, jog tiek B.S., tiek I.B. nuosavybės teisės dalyje sklypo, kuris pateko į A.S. faktiškai naudojamą sklypą, atkurtos ne natūra. Sklypas Nr. 415 suformuotas perkeliant žemę iš kitos vietovės, o I. B. atkuriama nuosavybė natūra, bet realiai nebuvo natūrinis atkūrimas, nes pagal istorines ribas, šis sklypas buvo kitoje vietoje. Šiais liudytojo teiginiais patvirtinamos A.S. nurodytos aplinkybės, kad I.B. tas sklypas atkurtas ne natūra, o į V. Š. iki nacionalizacijos priklausiusio sklypo Nr. 31 dalį. Šios aplinkybės patvirtintos 2004-06-02 Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus Gardamo seniūnijos išduota pažyma Nr. 136 su 1934 m. plano fragmentu. Ši teismo sprendimo dalis atsako į visus šioje byloje iškilusius klausimus ir paneigia pareiškėjų atstovo išsakytus argumentus, apie tai, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui neva tai neteisėtai buvo atkurta nuosavybės teisė ir tai, kad pareiškėjos į žemę pretendavo natūra.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje pareiškėjos ginčija trečiojo suinteresuotojo asmens A. S. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą, esantį Šilutės rajone, Gardamo seniūnijos Ramučių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, plane žymimą Nr. 48-1, kurio plotas 1.90 ha. Minimas žemės sklypas suformuotas Ramučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektu, kuris patvirtintas 2007 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.4-6301-(1.3) (b.l.57-95). Šiuo įsakymu patvirtinus žemėtvarkos projekto papildymo projektą, trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisių atkūrimui suformuoti žemės sklypai 48;48-1;48-2 ir 2008 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko pasirašytu sprendimu Nr. 33-11397 nuspręsta A. S. perduoti neatlygintinai nuosavybėn suformuotus sklypus - asmeniniam ūkiui 2.59 ha žemės sklypą, 0.41 ha kitai paskirčiai (namų valdai), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Gardamo seniūnijoje, Šilutės rajone (b.l.44). 2008 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-4860-(1.3) (b.l.53) atkurtos piliečiams nuosavybės teisės į žemę, esančią Šilutės rajone, (2 priedas). Įsakymo 2 ajame priede „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę Šilutės rajone, sąraše“ (b.l.55) 4 eilės numeriu nurodoma, kad A.S. atkuriama nuosavybė į 1.90 ha žemės sklypą, sklypo numeris 48-1.
Pareiškėjos prašydamos panaikinti įvardinamus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo 48-1 dalį, nurodo, kad šis žemės sklypas buvo suteiktas pareiškėjoms, tretysis suinteresuotas asmuo šiuo žemės sklypu kaip asmeninio ūkio žeme nesinaudojo, todėl jis ir negalėjo pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą šiame sklype.
2004 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-150/2004 (administracinės bylos Nr. I-150/2004 b.l.172-176) ir teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl pareiškėjų ir trečiojo suinteresuotojo asmens teisų į žemės sklypą Nr. 48-1. Teismas šiame sprendime nurodė, kad „A.S. žemės sklypas skirtas asmeniniam ūkiui ir suteiktas 1993 03 03 Šilutės rajono Gardamo apylinkės tarybos sprendimu ir Klaipėdos AVA pažeidimų skiriant ar naudojantis A.S. asmeninio ūkio žeme, nenustatė, todėl konstatuojama, kad asmeninio ūkio žemė skirta ir ja naudojamasi teisėtai, nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų“. Šiame teismo sprendime teismas taip pat nurodė, „kad Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. nuostatą, žemė grąžinama turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskiriamą valstybės išperkamai žemei ir žemė, kuri šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Byloje nustatyta, kad į tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims grąžintas žemės sklypo ribas pateko asmeninio ūkio žemė, kuri pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 7 p. - valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Iš to seka, kad atsakovas, nustatęs kad minimas žemės plotas skirtas asmeninam ūkiui privalėjo šioje žemės sklypo dalyje neformuoti sklypų nuosavybės teisių atkūrimui, juolab atkuriant nuosavybę šioje sklypo dalyje net ne natūra. Todėl teismas konstatuoja, kad 2003 07 25 Klaipėdos AVA sprendimas Nr. 33-7528, 2003 07 25 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr.13.6-2378 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo B.S. į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, į 6.90 ha plotą (sklypas Nr. 415), toje dalyje, kurioje nuosavybės teisės atkurtos į A.S. suteiktos asmeninio ūkio žemės sklypo dalį (0.80 ha) ir 2003 07 25 Klaipėdos apskrities sprendimas Nr. 33-7526, 2003 07 25 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr.13.6-2378 dalyje, dėl nuosavybės teisių atkūrimo I.B. į 0.51 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (sklypo Nr. 325), yra neteisėti, nepagrįsti ir naikintini“. Cituojamas teismo sprendimas vadovaujantis ABTĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra įsiteisėjęs. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Iš to seka, kad dėl pareiškėjų, o taip pat trečiojo suinteresuoto asmens teisių į nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklype Nr. 48-1 jau yra pasisakyta ir teismas iš naujo šių aplinkybių vertinti neturi teisinio pagrindo, juolab pareiškėjos savo reikalavimą grindžia tais pačiais faktiniais duomenimis, kurie teismo įvertinti nagrinėjant minimą administracinę bylą.
Pareiškėjos taip pat kelia klausimą dėl skirtingu laiku sudarytų abrisų ir juose nurodomų sklypų priskyrimo konkretiems asmenims, nurodydamos, kad jų teikiamais abrisais patvirtinama, kad žemės sklypas 48-1 buvo priskirtas joms. Dėl šių aplinkybių ginčo ir nekyla, nes pareiškėjų teikiami abrisai buvo parengti dar iki ginčijamų administracinių aktų, kuriais joms buvo atkurtos nuosavybės teisės panaikinimo, todėl abrisuose ginčo žemės sklypo dalis priskiriama prie pareiškėjoms formuojamų žemės sklypų. Teismas dar 2004 m. birželio 16 d. vykusiame teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. I-150/2004 (šios bylos 164-170 lapai) apklausė šiuos abrisus sudariusius asmenis P.J. ir V.K. Būtent šios bylos nagrinėjimo metu ir buvo nustatyta, kad projekto autorius rengdamas Valstybės išperkamų ir neprivatizuotinų žemių planą, nesilaikė žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo tvarkos ir asmeninio ūkio žemę žemėtvarkiniame projekte pažymėjo kaip laisvo fondo žemę. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje surinktoji medžiaga (administracinės bylos Nr. I-150/2004 b.l.25-28).
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais P.J., S.Š., A.E. nurodė, kad minimu žemės sklypu naudojosi pareiškėja B.S. Tačiau šios aplinkybės dėl aukščiau nurodomų aplinkybių ir nėra ginčijamos, kadangi tam tikru laikotarpiu šiuo žemės sklypu naudojosi pareiškėjos ir joms buvo atkurta nuosavybė. Šias aplinkybes patvirtina ir Šilutės rajono apylinkės teismo administracinės bylos Nr. A2-2-862-635/2009 faktinė medžiaga, bei 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimas (šios bylos 32-33 lapai), kuriame nurodoma, kad V.K. (pareiškėjos dukra (b.l.11) įgaliojimo duomenys)) šiuo sklypu naudojasi ne vienerius metus ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino savavališką žemės naudojimo faktą ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Minimas nutarimas įsiteisėjęs.
Iš šių aplinkybių visumos seka, kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija šalindama padarytus pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, konstatuotus 2004 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-150/2004, 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr.4-6301-(1.3) (b.l.57-95) patvirtino Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą ir A.S. nuosavybės teisių atkūrimui jo asmeniniam ūkiui skirto sklypo ribose suformavo vieną iš sklypų, t.y. Nr. 48-1, kurį 2008 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko pasirašytu sprendimu Nr. 33-11397 perdavė neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui (b.l.44). Taip pat 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 4-4860-(1.3) (b.l.53) ir jo priedu „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę Šilutės rajone, sąrašas“ (b.l.55) 4 eilės numeriu nurodė, kad A.S. atkuriama nuosavybė į 1.90 ha žemės sklypą, sklypo numeris 48-1. Todėl nėra teisinių pagrindų naikinti įvardintuosius administracinius aktus, kuriais trečiajam suinteresuotam asmeniui A.S. atkurta nuosavybės teisė į 1.90 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Gardamo seniūnijoje, Šilutės rajone.
Nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad ginčijamais administraciniais aktais atkūrus nuosavybę A.S. į minimą sklypą Nr. 48-1, nesilaikyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-189-162/2006. Šiuo teismo sprendimu (administracinės bylos Nr. I-189-162/2006 b.l.49-52) konstatuota, kad pareiškėjos turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą atitinkamai 0.80 ir 0.51 ha žemės sklypus Šilutės rajono Ramučių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaimų ribose, tačiau nebuvo nurodyta konkreti sklypų formavimo vieta ir konkretūs sklypai. Teismo sprendime būtent ir buvo akcentuojama, kad šie sklypai turi būti formuojami rengiamu žemėtvarkos projekto patikslinimo projektu, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas pareiškėjoms formuodamas žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui privalėjo trūkstamų žemės sklypų dalis suformuoti žemės sklypo Nr. 48-1 sąskaita. Dėl teisės į šio žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą teismas jau yra pasisakęs ir pagal ABTĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatas šis teismo sprendimas nebegali būti kvestionuojamas. Esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.
ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtą žyminį mokestį, skundo (prašymo) surašymo ir padavimo išlaidas, transporto išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šioje byloje teismas konstatuoja, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį tretysis suinteresuotas asmuo turi reikalavimo teisę iš kitos šalies reikalauti savo išlaidų atlyginimo.
CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2007 m. gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1368, nuo 2008 m. sausio 01 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 litų, todėl išlaidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iš koeficiento.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tretysis suinteresuotas asmuo 2009 m. spalio 18 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos (b.l.40), kuria advokatui L.Straukai pavedama atstovauti A.S. ir 2009 m. spalio 23 d. pagal pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 481235 advokatui L.Straukai sumokėjo 1000 litų. Teikiamame prašyme nurodoma, kad tretysis suinteresuotas asmuo teisminio proceso metu patyrė išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu – advokatui teikiant konsultacijas dėl bylinėjimosi perspektyvų ir atsiliepimo parengimo, advokatui susipažįstant su byla ir darant bylos dokumentų kopijas, advokatui rengiant atsiliepimą į skundą ir rengiant atsiliepimo į skundą priedus, advokatui atstovaujant tretįjį suinteresuotą asmenį bylos nagrinėjimo teisme metu.
Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens vardu byloje pateikti šie procesiniai dokumentai ir atlikti procesiniai veiksmai pirmosios instancijos teisme :
- 2009 m.spalio 22 d. advokatas susipažino su byla (b.l. 41);
- 2009 m. spalio 28 d. teismui pateiktas atsiliepimas į skundą (b.l.99-130)
- advokatas L.Strauka tretįjį suinteresuotą asmenį atstovavo teisminio nagrinėjimo metu 2009 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje, teismo posėdžio trukmė 30 min. (b.l. 145-147);
- advokatas L.Strauka tretįjį suinteresuotą asmenį atstovavo teisminio nagrinėjimo metu 2009 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje, teismo posėdžio trukmė 1 val. 15 min.
Dėl procesinių dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už advokato parengtą ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas maksimalus priteistinas išlaidų atlyginimo dydis yra skaičiuojamas MMA dauginant iš koeficiento - 3. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti atsiliepimo į skundą parengimo išlaidų atlyginimo suma 300 litų (susipažinimas su bylos medžiaga, kopijų darymas ir atsiliepimo į skundą parengimas) neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus koeficiento dydžio, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo į skundą ir su juo susijusių veiksmų atlikimą priteistinas 300 Lt patirtų išlaidų atlyginimas.
Taip pat prašoma priteisti 200 litų patirtų išlaidų atlyginimą už konsultacijas teisiniais klausimais dėl atsiliepimo administracinėje byloje parengimo, administracinės bylos nagrinėjimo ir bylinėjimosi perspektyvų. Rekomendacijos už konsultacijas dėl bylinėjimosi perspektyvų numatymą, konsultacijas dėl procesinio dokumento parengimo, patirtų išlaidų atlyginimo nenumato, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo dalies priteisimo netenkintinas. Išlaidų atlyginimas, jeigu yra rengiamas procesinis dokumentas, numatomas būtent už procesinio dokumento rengimą, o ne konsultavimą dėl jo rengimo.
Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Iš teismo posėdžio protokolų analizės nustatyta, kad advokatas tretįjį suinteresuotą asmenį atstovavo 2009 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje, teismo posėdžio trukmė 30 minučių (b.l.145-147) ir 2009 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje, teismo posėdžio trukmė 1 val. 15 min. Pagal Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktus, suapvalinus atstovavimo laiką iki 2 valandų, galima priteisti maksimali atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra 240 litų (800 x 0.15 x 2 = 240). Pagal teikiamo prašymo turinį nurodoma, kad advokatui už atstovavimą teisme apmokėta 500 litų. Kadangi minima advokato teikiamos teisinės pagalbos užmokesčio suma viršija Rekomendacijų 8.18 punkte numatytąjį maksimalų dydį, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 240 litų išlaidų atlyginimo suma už advokato atstovavimą teisme, o kitoje dalyje pareikštas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjų B. S. ir B. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Iš pareiškėjos B. S. trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. priteisti 270 litų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš pareiškėjos B. G. trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. priteisti 270 litų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje trečiojo suinteresuotojo asmens A. S. prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.