Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1136-831/2011 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui L. K., išvadą teikiančiai institucijai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pati teismo posėdyje sutiko su prašoma bendravimo tvarka ir pripažino, kad ne kartą yra leidusi atsakovui pasiimti dukrą. Su prašymu nesutiko tik jos atstovas ir išvadą teikianti institucija;vadovaujantis CPK 376 straipsniu, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. jei ir pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pakenkti maitinimui krūtimi, teismas galėjo nenustatyti maksimalaus, prašyme aprašyto bendravimo su vaiku. Tačiau protingas balansas, nekenkiantis vaiko interesams, turėjo būti ieškomas ir nustatinėjamas;teismas nenustatinėjo kiek kartų per savaitę ar dieną ieškovė maitina vaiką krūtimi. Aplinkybė, kad gydytojų pateiktoje pažymoje teigiama, jog iki šiol kūdikis yra maitinamas motinos pienu, nereiškia, kad vaikas negali išvykti iš namų kelioms valandoms.

ieškovė nurodė teismui, jog nesutinka, kad atsakovas pasiimtų dukrą, kadangi jos yra labai glaudžiai susijusios, vaiko atskyrimas šiai dienai yra negalimas, dukrai šiek tiek paaugus ir nustojus ją maitinti motinos pienu, bei atsakovui, kaip vaiko tėvui tinkamai naudojant savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, jis galės pasiimti dukrą su savimi sutartu laiku;byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų, susijusių su bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu. Atsakovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą;bendravimas su dukra ir dalyvavimas jos auklėjime atsakovui nėra ribojamas, tačiau atsakovas bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje nenori, jis nori vaiką pasiimti;atsakovas atskiruoju skundu prašo , kad jis galėtų dukrą pasiimti 5 valandoms. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi dukra dar yra pakankamai maža, ji maitinama motinos pienu, todėl atitraukimas nuo motinos padarytų žalos ne tik vaikui, bet būtų ir pakenkta jo vystymuisi. Dukra paprastai nuo 11 iki 13 val. ir nuo 15 iki 16.30 val. miega, todėl ieškovė nenori, kad vaiko miegojimo ciklas sutriktų. Ieškovė pažymi, kad atsakovas iki šiol su dukra bendravo mažai, neskyrė jai išlaikymo. Ieškovės nuomone, pas atsakovą nėra susiformavę vaiko priežiūros įgūdžiai, todėl tai gali turėti įtakos vaikui;atsakovas nenori bendrauti su vaiku savaitės eigoje, tačiau prašo nustatyti bendravimą tik savaitgaliais. Tačiau bendravimas kiekvieną savaitgalį nepagrįstai ribotų ieškovės teises su dukra kur nors išvykti, pramogauti kartu su dukra, tuo būtų pažeisti ieškovės ir šalių dukters interesai;atsakovas nesuvokia kas yra maitinimas krūtimi, jis turi būti reguliarus, dukra šiuo metui reguliariai maitinama kas 3-4 valandas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose reglamentuojančias teisės normas, priėmė neteisėtą, todėl naikintiną nutartį (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Byloje keliamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės - nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo - taikymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje pareikštas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, atsakovas neginčija reikalavimo, jog nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau pageidauja, kad bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta jo bendravimo su dukra tvarka. Vadovaujantis CK 3.170 str. 1 d., skyrium gyvenantis tėvas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė, savo procesiniuose dokumentuose pabrėžianti, jog sutinka, kad atsakovas bendrautų su dukra. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl to, ar atsakovas gali 11 mėnesių amžiaus vaiką išsivežti į savo gyvenamąją vietą, ir jeigu gali, tai kokiam laikui. Teismas pažymi, jog net ir laikinas galimybių nepilnamečiam vaikui bendrauti su tėvu apribojimas gali turėti neigiamos įtakos jų tarpusavio santykiams. Ypač tai pasakytina apie mažamečius vaikus, kurie, nesant nuolatinio bendravimo, gali pakankamai greitai prarasti psichologinį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Nurodytos aplinkybės, nesant duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį, kenkiantį nepilnametės dukters interesams, pačios savaime vertintinos kaip pagrindas atsakovo prašomai laikinajai apsaugos priemonei taikyti. Kaip matyti iš byloje esančio 2011-10-19 teismo posėdžio protokolo, ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas yra buvęs pasiėmęs dukrą su savimi, ieškovė tuo atveju įduodavo atsakovui vaiko drabužių, maisto, žaislų. Tai rodo, jog atsakovas yra bendravęs su mergaite atskirai nuo jos motinos, o ieškovė tokius susitikimus toleravo. Kaip jau buvo minėta, byloje duomenų, kad atsakovas netinkamai realizuotų savo, kaip tėvo pareigas, netinkamai elgtųsi su dukra, nėra. Teismo posėdyje neigiamą nuomonę dėl bendravimo su vaiku atskirai nuo motinos išreiškė vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, tačiau teismas pažymi, jog minėto teismo posėdžio metu buvo svarstoma galimybė leisti atsakovui bendrauti su dukra kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 iki 19 val. Teismas pritaria atsakovo nuomonei, jog šalims nesusitarus dėl tokio ilgo bendravimo laiko, teismas galėjo svarstyti kitą bendravimo su vaiku laiko trukmės alternatyvą. Teismas laiko nepagrįstu tai, jog pirmosios instancijos teismas aplamai apribojo atsakovo teisę bendrauti su dukterimi ir nenustatė jokios bendravimo tvarkos. Ieškovė, nesutikdama su tuo, jog tėvas bendrautų su dukra ne jos gyvenamojoje vietoje, nurodo, jog ji ir dukra yra emociškai susijusios, ieškovė vaiką maitina krūtimi. Pažymėtina, jog visuotinai žinoma, beje ir medicinos mokslas patvirtina, jog vaikams nuo 6 mėn. amžiaus yra rekomenduojamas papildomas maitinimas kietu maistu. Taigi, teismas mano, kad 11 mėnesių amžiaus vaiko maisto racionas tikrai yra koreguojamas, keičiant pavienius maitinimus motinos pienu į maitinimą košėmis ar pan., todėl teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai maitinimą krūtimi nurodo kaip pagrindinę priežastį kodėl dukra negalėtų bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Tačiau pripažintina, jog ieškovė visiškai pagrįstai atsiliepime nurodo, jog atsakovo noras išsivežti mergaitę kiekvieną savaitgalį nepagrįstai ribotų ieškovės teises su dukra kur nors išvykti savaitgaliais, pramogauti kartu su dukra, tuo būtų pažeisti ieškovės ir šalių dukters interesai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas dar yra pakankamai mažo amžiaus, į tai, jog atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog jam skirto bendravimo su vaiku laiko atsakovas net neišeikvodavo, neatvykdavo pas dukrą nustatytu laiku, apeliacinės instancijos teismas mano, jog atsakovui nustačius bendravimo su dukra tvarką kas antrą savaitgalį, tai atitiktų ir ieškovės, ir atsakovo, ir vaiko interesus. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog mergaitė per dieną miega du kartus. Atsižvelgus į tai, jog ieškovė nurodė, jog mergaitė miega nuo 11 iki 13 val. ir nuo 15 iki 16.30 val., teismas mano, kad būtų pagrįsta atsakovo bendravimo tvarką nustatyti trumpesnę nei jis prašo atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – iki teismo sprendimo priėmimo taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir E. K. įpareigotina netrukdyti L. K. bendrauti su jų nepilnamete dukra V. K., gim. 2011-01-18, bei dalyvauti jos auklėjime, bei nustatytina ši laikina bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka: L. K. turi teisę du kartus per mėnesį, t.y. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 13.00 iki 17.00 val. pasiimti dukrą V. K., gim. 2011-01-18, iš E. K. gyvenamosios vietos, grąžindamas ją į E. K. gyvenamąją ar kitą jos nurodytą vietą.

Be to, byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, jeigu tokio prašymo nėra pareiškusi ieškinyje ieškovė, o atsakovas priešieškinio byloje nėra pateikęs. Šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei. Šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju remiasi CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta galimybė viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tokį prašymą turėjo teisę svarstyti. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog nesant teismui pateikto materialinio prašymo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, teismas neturi pareigos tokio klausimo svarstyti ex officio ir priimti dėl to vienokį ar kitokį sprendimą. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismui patenkinus jo atskirąjį skundą iš dalies ir nustačius bendravimo su dukra tvarką, ši tvarka galios tik iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovui nepareiškus teismui su tuo susijusių reikalavimų šiame procese ir esant šalių nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas privalėtų pakartotinai kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo.

Pripažinęs atsakovo teisę į bendravimo su dukra tvarkos nustatymą teismine tvarka, teismas panaikina Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia iš esmės - iki teismo sprendimo priėmimo taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir E. K. įpareigotina netrukdyti L. K. bendrauti su jų nepilnamete dukra V. K., gim. 2011-01-18, bei dalyvauti jos auklėjime, bei nustatytina ši laikina bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka: L. K. turi teisę du kartus per mėnesį, t.y. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 13.00 iki 17.00 val. pasiimti dukrą V. K., gim. 2011-01-18, iš E. K. gyvenamosios vietos, grąžindamas ją į E. K. gyvenamąją ar kitą jos nurodytą vietą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės - iki teismo sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti E. K. netrukdyti L. K. bendrauti su jų nepilnamete dukra V. K., gim. 2011-01-18, bei dalyvauti jos auklėjime, bei nustatyti šią laikiną bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką: L. K. turi teisę du kartus per mėnesį, t.y. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 13.00 iki 17.00 val. pasiimti dukrą V. K., gim. 2011-01-18, iš E. K. gyvenamosios vietos, grąžindamas ją į E. K. gyvenamąją ar kitą jos nurodytą vietą.

Nutartis neskundžiama.