- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-401/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- T. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 22 d.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 266 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo:
- kad S. V., N. T., A. P. ir D. P. 2005 metais, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., T. P. nuo 2005 metų, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šio susivienijimo dalyviu ir iki 2014 metų kartu su tuo laikotarpiu nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais A. P., D. P., N. T., A. R., K. L., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), S. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P., N. P. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelktais nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), D. P., E. R. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje) bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, T. P. su S. V., A. P., D. P., N. T., V. V., A. R., D. Č., K. L., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose,
- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 l pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK (toliau – BMK) kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną,
- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje,
- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 l BMK kiekį, neteisėtai gabenos šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje,
- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje,
- jog neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje,
- jog neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. P. 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Teismui byla su kaltinamuoju aktu perduota 2014 m. liepos 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam T. P. pratęstas dar trims mėnesiams pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Nutartyje nurodoma, kad byloje esantys duomenys, leidžia manyti, kad kaltinamasis T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. T. P. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu, už kurių padarymą įstatymų sankcijose numatytos labai griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas įvertino, kad T. P. yra teistas, nedirbantis, jam inkriminuojamų nuskalstamų veikų pobūdis yra tiesiogiai susijęs su neteisėtų pajamų iš nusikalstamos veikos gavimu. Teismas padarė išvadą, kad siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamojo dalyvavimą procese bei nuosprendžio įvykdymą, švelnesne kardomąją priemone BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamojo T. P. gynėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Gynėjo manymu, skundžiamoje nutartyje išdėstyta argumentacija yra formalizuota, o atsižvelgiant į T. P. taikomo suėmimo terminą ir iš esmės nepakankama tam, kad būtų pagrįstas tolesnio suėmimo taikymo teisėtumas.
Gynėjas nurodo, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose yra pažymima, kad ilgainiui net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu. Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Gynėjo manymu, skundžiamoje nutartyje duodama nuoroda į teismų praktiką dėl gręsiančios bausmės griežtumo priskyrimo „kitų aplinkybių“ sąvokai tik parodo, jog teismas griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendė vien formaliai, nesigilinant į konkrečias aplinkybes. Iš apygardos teismo nutarties motyvų visiškai nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės patvirtina manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kadangi nutartyje be gresiančios bausmės griežtumo jokios kitos aplinkybės nėra nurodomos. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas - manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas tik teismo prielaidomis ir spėjimu. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma negali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Gynėjas pažymi, kad be suėmimo BPK yra numatyta eilė kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam, todėl šiuo atveju kaltinamojo dalyvavimą procese galima užtikrinti ir taikant kaltinamajam T. P. kitas kardomąsias priemones - namų areštą, užstatą ir pan. Taip pat gynėjas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių T. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, turi ilgametę sugyventinę, šeimą, mažametį vaiką, iki suėmimo dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą neatliko jokių veiksmų, kurie leistų pagrįstai spręsti apie kaltinamojo intenciją kokiu nors būdų išvengti proceso ar kitaip jam trukdyti. Skunde gynėjas nurodo, kad vertinant baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, darytina išvada, jog procesas truks dar ilgą laiką, suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam T. P., kuris suėmime jau praleido daugiau kaip 20 mėnesių, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.
Gynėjas nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas. Paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštu ženklų turto dalies netekimą, tai yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Gynėjas nurodo, kad teismui, sprendusiam kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą buvo pateiktas prašymas pakeisti T. P. kardomąją priemonę suėmimą į užstatą, jame nurodoma, kad yra asmuo galintis sumokėti 150 000 Lt dydžio užstatą. Gynėjo manymu, tokio dydžio užstato suma būtų pilnai pakankama tam, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas, tokio dydžio užstatas, taikomas kartu su kita už suėmimą švelnesne padėtų pasiekti visus BPK 119 straipsnyje numatytus uždavinius. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apygardos teismas faktiškai net nesvarstė alternatyvių suėmimui kardomųjų priemonių taikymo galimybės
Taip pat gynėjas nurodo, kad griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam taikoma jau daugiau nei dvidešimt mėnesių, iš šio laikotarpio T. P. ilgiau nei 18 mėnesių buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime antisanitarinėmis, nežmoniškomis ir žiauriomis sąlygomis. Ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog T. P. turi itin rimtų sveikatos sutrikimų (hepatitas ir kitos ligos). Suėmimo taikymo laikotarpiu kaltinamajam nebuvo suteiktas reikalingas ir jo sveikatos būklei adekvatus gydymas, jo būklė visą kalinimo laikotarpį nuosekliai blogėjo. Gynėjas teigia, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose, įskaitant ir Laivės atėmimo vietų ligoninę, nėra tinkamų sąlygų tam, kad būtų galima suteikti reikalingą ir adekvačią medicininę pagalbą ir ilgalaikį gydymą asmeniui, sergančiam tokiomis ligomis kaip T. P..
Gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti, kaltinamąjį T. P. iš suėmimo paleisti ir paskirti jam kardomąją priemonę užstatą bei kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo T. P. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. P. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys yra kratų, daiktų bei įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose ir jų prieduose, specialistų išvadose, liudytojų M. K., E. R. parodymuose, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Ispanijos Karalystės, Jungtinės Karalystės ir Rusijos Federacinės Respublikos teisėsaugos pareigūnų pateiktoje medžiagoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nurodytoje kaltinamajame akte. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nurodė priimto sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, atsižvelgė į tai, kad T. P. yra kaltinamas dalyvavęs ilgamečio šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. galimai daręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus veikdamas pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma. Teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą motyvavo tuo, kad T. P. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu, o baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, jog apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą T. P., neįvertino visų BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių ir teisingai nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, mažametį vaiką, kas leidžia daryti išvadą, jog jis turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius, tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo ir būtinumo pratęsti kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą, jos yra reikšmingos, tačiau negali būti vertinamos kaip prioritetinės, priešinamos viešajam interesui bei būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti. Įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės T. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl skundžiamoje nutartyje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.
Aukštesniojo teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam T. P. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas T. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtų pajamų gavimu neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų, apėmė kelių valstybių teritorijas, buvo jo paties ir kitų kaltinamųjų iš anksto suplanuotos, padarytos veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo sudėtyje. R. P. galimai buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir vadovų. Apygardos teismas įvertino ir tai, kad T. P. praeityje ne kartą teistas. Priešingai, nei teigia kaltinamojo gynėjas, bylos duomenys rodo, kad T. P. iki sulaikymo nedirbo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
Nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas šiuo metu leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti.
Gynėjas skunde prašo kaltinamajam T. P. taikomą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę - užstatą bei kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Šis gynėjo prašymas atmetamas. Prašymas pakeisti T. P. kardomąją priemonę į užstatą buvo pareikštas ir pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Apygardos teismas kaltinamojo gynėjo prašymą atmetė. Kaip jau buvo nurodyta, apygardos teismas kaltinamajam T. P. suėmimo terminą pratęsė pagrįstai. Taip pat buvo padaryta pagrįsta išvada apie tai, kad taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Todėl aukštesnės instancijos teismas, šiuo atveju keisti kardomąją priemonę T. P. neturi pagrindo.
Gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis T. P. turi rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamojo T. P. sveikatos būklė neleistų jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse, esant būtinumui, kvalifikuota medicininė pagalba kaltinamajam gali būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą.
Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog T. P. suėmime laikomas jau ilgą laiką, kad tolimesnis suėmimo termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų pažeidimas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo T. P. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas T. P., kiekį, pobūdį, sunkumą, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo T. P. gynėjo Lino Belevičiaus skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.