- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- 1-862-76/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03052-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Kaltinamasis
- D. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Simėnas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, UAB „Š. t.“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D., būdamas UAB „Š. t.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir sfruktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t. y.
- buhalterinėje apskaitoje tyčia nefiksavo dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų apie 2009-2011 m. gautas iš taksi veiklos pajamas, kurios buvo panaudotos kurui įsigyti, tai yra kelionės lapuose nefiksavo nuvažiuoto atstumo skaitiklio duomenų (kilometrais) laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, automobilio markės ir numerio, dėl ko negalima nustatyti kokia dalis kuro, dokumentuoto kasos aparato čekiais, buvo panaudota UAB „Š. t.“ užfiksuotomis veiklos pajamoms uždirbti 2009 m. už 70 570 Lt, 2010 m. už 69 005 Lt, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 12 d. už 67 380 Lt, viso už 206 955 Lt, kurių dalies tyrimo metu negalima nustatyti dėl kuro apskaitos netvarkymo ir apskaitoje nefiksuodamas pajamoms uždirbti sunaudoto kuro, pagrįsto nuomotų automobilių nuvažiuoto atstumo skaitiklio duomenimis ir nepatvirtindamas direktoriaus įsakymu nustatytų kuro normų,
- be to, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė buhalterinius 2009, 2010, 2011 metų dokumentus su objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t. y. 124 darbo užmokesčio ir 66 atostoginių mokėjimo žiniaraščius, 99 kasos išlaidų orderius, 55 pinigų priėmimo kvitus, išrašytus UAB „Š. t.“ vardu, juose nurodydamas, kad įmonės vairuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, atostoginiai, mokami bei priimami grynieji pinigai, nors realiai darbo užmokestis, atostoginiai ir kiti pinigai mokami nebuvo, dėl ko gavo 105082,97 Lt A klasės pajamų, bei į valstybės biudžetą už 2009-2011 m. nesumokėjo 15762,45 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat neįformino buhalteriniais dokumentais ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo iš taksi veiklos gautų 2009 m. – 4 359,00 Lt, 2010 m. – l 805,00 Lt, ir 2011 m. – 3 195,00 Lt, viso 9 359 Lt pajamų, dėl ko, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Š. t.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 ir 2011 m. sausio 1 d.-gruodžio 12 d. veiklos metus.
Be to D. D., būdamas UAB „Š. t.i“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu – būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, bei sutinkamai su Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsniu (2003-12-18 Įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) – būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „Š. t.“, siekdamas išvengti mokesčių, bendrovės vyr. finansininkei B. G. pateikė tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „Š. t.“ pajamas ir pelną, gautus iš taksi veiklos per 2009 m. ir 2010 m., bei nurodė B. G. elektroniniu būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu Vilniaus g. 265, Šiauliai, pateikti UAB „Š. t.“ pelno mokesčio deklaracijas už 2009 ir 2010 metus, ko pasėkoje ji 2010-11-09 Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009 metus elektroniniu būdu pateiktoje metinėje pelno deklaracijoje neįrašė gautų 4359,00 Lt taksi veiklos pajamų, o 2011-05-31 elektroniniu būdu pateiktoje metinėje pelno deklaracijoje už 2010 m. neįrašė gautų 1805,00 Lt taksi veiklos pajamų, ir taip sumažino mokestinio laikotarpio rezultatą – pelną 2480,00 Lt už 2009 m., ir 953,00 Lt už 2010 m., dėl ko į valstybės biudžetą nesumokėjo pelno mokesčio 372,00 Lt už 2009 m., ir 143,00 Lt už 2010 m. veiklos metus.
Kaltinamasis D. D. apklausų metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei parodė, kad jis nuo 1998 m. iki šiol dirba UAB „Š. t.“ direktoriumi ir yra atsakingas už bendrovės kasos duomenis, finansinės atskaitomybės sudarymą, jos pateikimą laiku. Dėl jam pareikšto įtarimo paaiškino, kad jam dirbant bendrovės direktoriumi, jo nurodymu, vykdant bendrovės veiklą buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuojamos ir įrašomos į buhalterinę apskaitą iš taksi veiklos gautos pajamos, kurias vairuotojai panaudodavo kurui įsigyti. Kuro apskaita bendrovėje nebuvo tvarkoma, nes pagal jo susitarimą su vairuotojais, jie kurą pildavosi iš taksi veiklos gautų pajamų, kurios į bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo traukiamos. Įdarbinant taksi vairuotoją, jie sutardavo, kad darbuotojas pradėjęs dirbti bendrovėje, kas mėnesį bendrovei mokės fiksuotą mokestį, kuris nuo 2009 m. buvo 225 litai, o už gaunamą atlyginimą vairuotojai pasirašys atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje, nors realiai atlyginimas jiems išmokamas nebus. Bendrovės taksi vairuotojai už atidirbtą mėnesį, kito mėnesio pradžioje, atveždavo kelionės lapą už atidirbtą mėnesį ir bendrovės mokestį. Jo nurodymu, kelionės lapus bei pinigus surinkdavo bendrovės apskaitininke V. B.. Jai buvo nurodęs, kad ji gautų pinigų neskaičiuotų, o į pinigų priėmimo kvitą rašytų tokią pinigų sumą, kuri būdavo nurodyta taksi vairuotojo pateikto kelionės lapo skiltyje „įplaukos“. Surinktus pinigus ji perduodavo jam, kaip bendrovės direktoriui ir kasininkui. Po to jis apskaitos dokumentus perduodavo bendrovės buhalterei B. G., kad apskaičiuotų atlyginimus. Jo nurodymu, bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojamas atlyginimų, atostoginių mokėjimas, nors realiai vairuotojams atlyginimas mokamas nebuvo. Vairuotojų atlyginimas būdavo visi likę pinigai, kuriuos jis uždirbdavo vykdydamas taksi veiklą, sumokėjus bendrovei mokestį ir nusipirkus degalus taksi veiklai vykdyti. Vairuotojo atlyginimai, už kuriuos jie pasirašydavo, buvo naudojami bendrovės administracijos išlaikymui bei veiklai vykdyti. Apie tai, kad UAB „Š. t.“ darbuotojas E. S. dirbdamas bendrovėje buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą ir taksi veiklos nevykdė, jis nežinojo, kadangi jis apie atimtą vairuotojo pažymėjimą jam nieko nesakė, o užpildytus kelionės lapus ir bendrovės mokestį į bendrovę pristatinėjo. Taip pat paaiškino, kad jis, būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, eidamas UAB „Š. t.“ direktoriaus pareigas, nurodė bendrovės buhalterei B. G. pateikti bendrovės pelno mokesčio deklaracijas už 2009 m. ir 2010 m. Ji 2010-11-09 ir 2011-05-31 elektoriniu būdu perdavė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai klaidingas pelno mokesčio deklaracijas atitinkamai už 2009 m. ir 2010 m. Ji tai padarė nežinodama, nes į pelno mokesčio deklaracijas įrašė jo klaidingai jai pateiktus duomenis apie pajamas, t. y. už 2009 m. pateiktoje metinėje pelno deklaracijoje neįrašė gautų 4359 Lt taksi veiklos pajamų, o už 2010 m. pateiktoje metinėje pelno mokesčių deklaracijoje neįrašė gautų 1805 Lt taksi veiklos pajamų ir taip dėl jo kaltės buvo sumažintas mokestinio laikotarpio rezultatas – pelnas 2480 Lt už 2009 m. ir 953 Lt už 2010 m., todėl į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta pelno mokesčio 372 Lt už 2009 m. ir 143 Lt už 2010 m. veiklos metus. Dėl jam pareikšto įtarimo jis prisipažįsta ir gailisi. Valstybei padarytą žalą pasižada atlyginti bei įsipareigoja atlyginti pagal jam nustatytą grafiką. Esant galimybei prašo baudžiamąją byląjo atžvilgiu užbaigti baudžiamuoju įsakymu, o paskirtą bausmę – baudą, išdėstyti per 24 mėnesių laikotrapį (1 t., 186-187, 192 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. D. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis:
2012 m. kovo 26 d. specialisto išvada Nr. 5-4/24, kurioje nurodyti UAB „Š. t.“ padaryti pažeidimai, ir kad atsakingas asmuo – direktorius D. D. (1 t., 135-173 b. l.);
liudytojų V. R., A. D., V. R., A. S., Ž. J., A. J., V. M., A. M., A. J., Š. A., A. R., P. S., A. J., E. T., A. S., A. B., K. B., P. L., L. B., A. A., A. J., R. J., A. S., V. N., V. R., S. S., S. T., M. V., V. R. parodymais, kad 2009-2011 m. laikotarpiu dirbo UAB „Š. t.“ taksi vairuotojais. Įsidarbindami jie bendravo su bendrovės direktoriumi D. D.. Pokalbio metu jis jiems paaiškino, kad turės dirbti savo nuosavais automobiliais, savo lėšomis turės įsigyti taksometrą bei ant automobilio klijuojamą bendrovės atributiką. Direktorius D. D. paaiškino, kad dirbdami bendrovėje kas mėnesį, iki kito mėnesio 9 dienos, turės mokėti bendrovei sutartą mokestį bei pasakė, kad darbo užmokestis jiems nebus mokamas, bet turės pasirašyti už jį darbo užmokesčio žiniaraštyje. Pagal susitarimą, jų atlyginimas turėjo būti visi likę jų uždirbti pinigai vežiojant keleivius, o pinigai, už kuriuos jie pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje, jiems išmokami nebus. Dirbdami 2009-2011 m. laikotarpiu, jie kas mėnesį, iki sekančio mėnesio 9 dienos, nuveždavo sutartus pinigus sumoje 225 litų, kuriuos paduodavo bendrovės apskaitininkei V. B.. Minėtai darbuotojai padavus pinigus, taip pat priduodavo kelionės lapus už praėjusį mėnesį. Tada ji jiems duodavo pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraštyje už paskaičiuotą atlyginimą, kuris jiems nebuvo išmokamas. Taip pat jie pasirašydavo pinigų priėmimo kvitą, tačiau kokia pinigų suma pinigų priėmimo kvite būdavo nurodyta, jie nežino ir pasirašydavo nežiūrėdami, nes mokėdavo tik sutartus pinigus. Pinigų už atostogas jie taip pat negaudavo, o tik už juos pasirašydavo mokamų pinigų žiniaraštyje. Jie uždirbdavo bei pasilikdavo sau tik tuos pinigus, kurie jiems likdavo vežant keleivius, sumokėjus sutartus 225 litus. Per visą dirbtą laikotarpį jokio darbo užmokesčio ar užmokesčio už atostogas iš UAB „Š. t.“ nėra gavę. Degalus darbui į automobilį pildavo patys už savo pinigus, o kvitus priduodavo minėtai darbuotojai (1 t., 44-101 b. l.);
liudytojai L. G., A. P., V. J., V. J., V. Š. apklausų metu parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir aukščiau išvardinti liudytojai, tik jie nurodė, kad kaltinamajam D. D. kas mėnesį mokėdavo po 215 Lt (1 t., 102-111 b. l.);
liudytojas E. L. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir aukščiau išvardinti liudytojai, tik jis nurodė, kad kaltinamajam D. D. kas mėnesį mokėdavo po 200 Lt (1 t., 112-113 b. l.);
liudytojas V. P. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir aukščiau išvardinti liudytojai, tik jis nurodė, kad kaltinamajam D. D. pradžioje kas mėnesį mokėdavo po 160-180 litų mokestį, o nuo 2009 m. sausio, jis kas mėnesį mokėdavo bendrovei 260 litų mokestį (1 t., 114-115 b. l.);
liudytojas E. S. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir aukščiau išvardinti liudytojai, tik jis nurodė, kad kaltinamajam D. D. nuo 2006 m. iki 2009 m. kas mėnesį mokėdavo po 180 litų, o nuo 2009 m. sausio mėn. po 225 litus. 2010 m. spalio mėnesį įvykus avarijai, jam buvo nustatytas lengvas girtumas, todėl jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau nenorėdamas prarasti darbo ir socialinių garantijų, jis toliau mokėjo bendrovei 225 litų mokestį ir kas mėnesį pasirašinėdavo už gaunamą atlyginimą. Apie įvykusią avariją ir prarastą teisę vairuoti, jis bendrovės neinformavo (1 t., 116-117 b. l.);
liudytojas V. Ž. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį tikslios datos neprisimena, jis, ieškodamas darbo nuvyko UAB „Š. t.“, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į bendrovės patalpas kabinete sėdėjo moteriškė, kuri kaip vėliau sužinojo yra bendrovės vyr. finansininkė B. G.. Pasiteiravus dėl galimybės įsidarbinti, ji pasakė, kad V. Ž. bus įdarbintas 0,5 etato, tačiau dirbti galės kada norės, savo nuožiūra. Ji paaiškino, kad dirbant bendrovėje reikės kas mėnesį bendrovei mokėti 225 litų mokestį, reikės dirbti nuosavu automobiliu. Jam sutikus, jis parašė prašymą bei pasirašė jos pateiktus dokumentus, tačiau kokius jis nežiūrėjo. Susitvarkius visus įdarbinimo formalumus nuo 2011-08-01 buvo įdarbintas UAB „Š. t.“, tačiau iki rugpjūčio vidurio nedirbo, kadangi buvo sugedęs jo automobilis. 2011 m. rugpjūčio viduryje, tikslios datos neprisimena, jam pradėjus dirbti, jis taksi sustojime Joniškio mieste, atsistojo taksi automobilių eilėje, laukdamas klientų. Tuo metu buvo užblokuotas seniau dirbusių taksi vairuotojų dėl ko negalėjo dirbti. Po ko jis išvyko ir paskambino bendrovės direktoriui D. D. bei papasakojo apie įvykusį incidentą. Jis pažadėjo viską išsiaiškinti ir paskambinti, tačiau nepaskambino ir nieko nepaaiškino. Dėl minėtos priežasties, jis rugpjūčio mėnesį nedirbo ir klientų nevežiojo. 2011-09-01 jis nuvyko į bendrovės patalpas, kur kairėje pusėje prie durų sėdėjo kita bendrovės darbuotoja vardu Viktorija. Jai jis padavė tuščią kelionės lapą už rugpjūčio mėnesį, kadangi tą mėnesį nedirbo. Tada ji davė jam pasirašyti užpildytą kelionės lapą už rugpjūčio mėnesį ir darbo užmokesčio žiniaraštį, kuriuos jis pasirašė. Juos pasirašė nenorėdamas prarasti darbo. Tuo metu priėjo vyr. finansininkė B. G., kuri paprašė susimokėti 225 litų mokestį už praėjusį mėnesį. Jai padavus 225 litus, ji jam davė pasirašyti neužpildytą pinigų priėmimo kvitą, kurį jis pasirašė. Sumokėjus mokestį ir pasirašius pateiktus dokumentus jis išvyko. Po kelių dienų paštu gavo pranešimą, kad atleidžiamas iš bendrovės bei 2011-09-09 turi atvykti atsiskaitymui. Nuvykus į bendrovę jau minėta darbuotoja Viktorija jam pasakė, kad atleidžiamas ir padavė pasirašyti užpildytą kelionės lapą už 2011 m. rugsėjo mėnesį, kurį jis pasirašyti atsisakė, nes buvo atleidžiamas ir rugsėjo mėnesį nedirbo. Įvykus žodiniam konfliktui, jis pasirašyti atleidimo iš darbo ir atsiskaitymo dokumentus atsisakė ir išėjo. Įsidarbinus UAB „Š. t.“ neišdirbo nei vienos dienos, tačiau sumokėjo už 2011 m. rugpjūčio mėnesį 225 litus, bei norėdamas dirbti pasirašinėjo bendrovės darbuotojų jam pateiktus dokumentus (1 t., 118-119 b. l.);
liudytoja V. B. parodė, kad 2005 m. spalio mėnesį, ji įsidarbino į UAB „Š. t.“ apskaitininkės pareigas. Bendrovei vadovauja direktorius D. D., o buhalterinę apskaitą tvarko vyr. finansininkė B. G.. Dirbdama bendrovėje, ji direktoriaus nurodymu taksi vairuotojams išduodavo ir priimdavo kelionės lapus, išduodavo darbo grafikus, priimdavo prašymus kasmetinėms ir nemokamoms atostogoms, duodavo vairuotojams pasirašyti direktoriaus įsakymus. Pati jokių įsakymų bendrovėje neruošdavo. Pagal jos su bendrovės direktoriumi žodinį susitarimą, ji mėnesio pradžioje atvykus taksi vairuotojui atsiskaityti už praėjusį mėnesį, priimdavo užpildytą kelionės lapą, kurį dažnai perrašydavo, nes vairuotojų užpildyti kelionės lapai būdavo netvarkingai užpildyti. Jai perrašius kelionės lapus, vairuotojai juos pasirašydavo. Pagal kelionės lapo skiltyje „įplaukos Lt“ nurodytą pinigų sumą, ji surašydavo pinigų priėmimo kvitą, kurį pasirašydavo vairuotojai. Vairuotojai jai paduodavo tokią pinigų sumą, kokią būdavo susitarę mokėti bendrovei su bendrovės direktoriumi. Taksi vairuotojų jai paduotų pinigų neskaičiuodavo, kadangi jie mokėdavo bendrovei tokią pinigų sumą, kokią buvo sutarę mokėti su direktoriumi. Tada ji jiems duodavo pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraštyje už jiems paskaičiuotą atlyginimą. Atlyginimus jiems būdavo paskaičiavusi bendrovės buhalterė B. G.. Taksi vairuotojams pasirašius atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje, ji jokio atlyginimo jiems neišmokėdavo. Ar jiems direktorius išmokėdavo atlyginimą ji nežino, nes jo nurodymu vairuotojams duodavo tik pasirašyti atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje, bet pinigų pati nemokėdavo. Vairuotojai pasirašę visus reikiamus dokumentus išvykdavo. Ji nėra mačiusi, kad direktorius jiems išmokėtų atlyginimą. Visus surinktus iš vairuotojų pinigus ir jų pasirašytus buhalterinės apskaitos dokumentus ji perduodavo bendrovės direktoriui, kaip bendrovės vadovui ir kasininkui. Direktoriaus nurodymu, ji iš vairuotojų surinkdavo kuro pirkimo čekius, kuriuos prisegdavo prie kelionės lapų. Dirbdama bendrovėje, ji atlyginimo vairuotojams niekada nemokėjo, o tik direktoriaus nurodymu duodavo vairuotojams pasirašyti atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už gaunamą atlyginimą. Pati atlyginimą gaudavo grynais pinigais pasirašydama atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje. Jokio neoficialaus atlyginimo dirbdama bendrovėje nėra gavusi (1 t., 124-125 b. l.);
liudytoja B. G. parodė, kad 2007 m. vasario 22 d., ji įsidarbino į UAB „Š. t.“ vyr. finansininkės pareigas, ji sudarydavo taksi vairuotojų darbo grafikus, pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos tvirtindavo direktorius. Taip pat skaičiuodavo darbuotojams atlyginimus. Taksi vairuotojams pagal darbo sutartis buvo mokamas fiksuotas minimalus atlyginimas, pagal išdirbtą darbo laiką. Paskaičiavus atlyginimus, atlyginimų mokėjimo žiniaraščius paduodavo bendrovės apskaitininkei V. B., kuri duodavo juos pasirašyti atvykusiems atsiskaityti taksi vairuotojams. Atlyginimus turėdavo išmokėti bendrovės direktorius kaip kasininkas. Ar jis taksi vairuotojams išmokėdavo atlyginimus, ji nežino. Dėl neišmokėtų atlyginimų niekas iš vairuotojų nesiskundė. Dirbdama bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkydavo pagal direktoriaus jai pateiktus faktinius dokumentus, nuo pirminių dokumentų iki finansinės atskaitomybės sudarymo. Direktoriaus nurodymu Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu teikdavo mėnesines bei metines gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas. Deklaracijas užpildydavo ir teikdavo pagal direktoriaus jai pateiktus faktinius dokumentus. Bendrovėje atsakingas už kasą būdavo direktorius, todėl su grynaisiais pinigais ji nedirbdavo, o buhalterinę bendrovės apskaitą vesdavo tik pagal direktoriaus jai pateikiamus dokumentus. Jai dirbant bendrovėje buhalterinėje apskaitoje pajamos panaudotos kurui įsigyti nebuvo traukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą, nes taip buvo nurodęs direktorius. Pagal taksi vairuotojų ir direktoriaus susitarimą, taksi vairuotojai kurą pildavosi už savo pinigus. Kuro įsigijimo čekių jai nei vairuotojai, nei direktorius nepateikdavo, todėl jų į bendrovės buhalterinę apskaitą ji neįtraukdavo. Vairuotojų iš taksi veiklos gautus pinigus surinkdavo bendrovės apskaitininke V. B., kuriuos kartu su vairuotojų pasirašytais pinigų priėmimo kvitais ir kitais dokumentais perduodavo direktoriui. Vėliau iš direktoriaus gavusi pinigų priėmimo kvitus, įtraukdavo juos į kasą ir skaičiuodavo bendrovės pajamas. Apie bendrovės taksi vairuotojams neišmokamą atlyginimą ji nieko nežinojo ir nieko apie tai paaiškinti negali (l t., 126-127 b. l.);
2011-12-14 kratos protokolu (1 t., 39-41 b. l.), ir 2012-01-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (1 t., 43 b. l.) paimti UAB „Š. t.“ buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje.
Kaltinamasis D. D. atlygino 1277,45 Lt žalos valstybės biudžetui (1 t., 193-194 b. l.), likusią dalį žalos – 15 000 Lt, kaltinamasis D. D. įsipareigojo atlyginti iki 2013-10-01, pagal 2012 m. liepos 3 d. įsipareigojimą (t. 1, b.l. 195).
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo D. D. priteisti 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) žalos valstybės biudžetui (1 t., 204-205 b. l.).
Teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. D. D. veikos atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti valstybei padarytą 15 000 Lt žalą iki 2013 m. spalio 1 d., teismas pripažino, jog D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką siūlo skirti 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį siūlo skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą. Kaltinamasis sutiko mokėti 75 MGL (9750 Lt.) dydžio baudą ir prašė nustatyti 2 metų baudos sumokėjimo terminą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam D. D. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryta vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas apysunkis nusikaltimas, padarytų nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
D. D. praeityje nėra teistas (1 t., 197 b. l.), dirbantis. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus D. D. baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – 2011-12-14 kratos protokolu (1 t., 39-41 b. l.), ir 2012-01-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (1 t., 43 b. l.) paimtus UAB „Š. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus gražinti UAB „Š. T.“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą.
D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per 24 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Tenkinti Šiaulių apskirties valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš D. D. valstybės naudai priteisti 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) turtinės žalos.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – 2011-12-14 kratos protokolu (1 t., 39-41 b. l.), ir 2012-01-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (1 t., 43 b. l.) paimtus UAB „Š. t.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus gražinti UAB „Š. t.“.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.