Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant I. Ž., nukentėjusiajai A. P., vertėjai Valentinai Jalovajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje I. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai 198408-26, lietuvei, LR pilietei, aukštojo išsilavinimo, nedirbančiai, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turinčiai galiojančių administracinių nuobaudų, neteistai, surašytas protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d.

nustatė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro (toliau-Institucija) įgaliotas pareigūnas 2013 m. rugsėjo 25 d. surašė I. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2013 m. rugsėjo 25 d., 11:14 val., Kretingos m., Savanorių g. 45, vairavo transporto priemonę „Mazda CX-7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, kurią apgadino, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 106, 231 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ir ATPK) 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei teisme I. Ž. paaiškino, jog sutinka, kad vairuodama automobilį galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau teigė, kad ji kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl net nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, todėl iš kiemo, esančio Kretingos m. išvažiavo. Nurodė, kad Kretingos miesto nepažįsta ir į jį atvyko naudojantis navigacija, kuri klaidingai nurodė kelią, dėl ko ji įvažiavusi į gyvenamųjų namų kiemą, turėjo apsisukti ir išvažiuoti. Nurodė, kad išvažiuojant iš kiemo ji važiavo atbuline eiga, kuomet ir galėjo atsitrenkti į kitą automobilį, tačiau to ji nejuto. Nurodė, kad jos vairuojamas automobilis apgadintas ypač nežymiai, t.y. įlenktas galinis kairės pusės buferis. Kitas automobilis taip pat nežymiai apgadintas. Paaiškino, kad galėjo nepastebėti eismo įvykio, nes automobilyje kartu su ja važiavo trijų metų vaikas, kuris tuo metu garsiai verkė. Apie tai, kad jos vairuojamo automobilio galinis buferis buvo įlenktas, pastebėjo tą pačią dieną atvykusi į Tauragės m. Grįžus į Klaipėdos m., nuvežė automobilio buferį pataisyti, nes automobilis priklausė jos tėvui, kurio nenorėjo jaudinti dėl automobilio sugadinimo. Paaiškino, kad vairuodama automobilį yra ypač atsargi ir gailisi dėl įvykio.Nukentėjusioji A. P. apklausta liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-09-25 automobilis A. R., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo jos gyvenamojo namo kieme adresu Savanorių g. 45, Kretinga. Apie tai, kad įvyko eismo įvykis jai pranešė kiemo kaimynas E. M., kuris pasak jo, būdamas savo namuose balkone matė, kaip automobilis Mazda, vairuojamas moters, važiuodamas, atbuline eiga atsitrenkė į automobilį A. R. bei padidinus greitį išvažiavo iš kiemo. Apžiūrėjus automobilį pastebėjo kad automobiliui yra apgadintas dešinysis priekinis sparnas ir buferis.L. V. Č. būdamas Kretingos r. PK vyriausiasis patrulis nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2013-09-25 tarnybiniame pranešime bei paaiškino, kad 2013-09-25, 18.49 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad 2013-09-25, 11.14 val. Kretingoje, Savanorių g. 45, įvyko eismo įvykis iš kurio pasišalino automobilis MAZDA CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis gali stovėti (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) buvo rastas minėtas automobilis, kuris stovėjo be galinio buferio. Nustatyta, kad automobilio savininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjus minėtu adresu duris atidarė I. Ž., kurios paklausus kur yra automobilio MAZDA galinis buferis, pastaroji paaiškino, kad jis yra servise. Taip pat I. Ž. paaiškino, kad minėtu automobiliu buvo išvykusi į Kretingą ir Tauragę. Tauragėje pastebėjo, kad yra apgadintas galinis automobilio buferis, o kur jis buvo apgadintas ir kas jį apgadino, paaiškinti negalėjo. L Ž.teigė, kad visą dieną minėtą automobilį vairavo pati. Paklausus dėl apgadinto automobilio ALFA ROMEO, nieko pasakyti negalėjo.L. S. S. (S. S.) paaiškino analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir I. Ž., bei papildomai nurodė, kad jis kartu su I. Ž. ir 3-ijų metų vaiku važiavo į įvairias vietas Kretingos, Tauragės miestuose, kur lankėsi automobilių pardavimo aikštelėse. Kur galėjo įvykti eismo įvykis jis nežino, nes nepajuto tą dieną jokio susidūrimo. Kadangi apie tai, kad automobilis Mazda CX 7 apgadintas pastebėjo tik Tauragėje, todėl jie ir pamanė, kad į juos kas buvo šiame mieste atsitrenkęs. Grįžę į Klaipėdos m., paliko autoservise automobilio buferį taisymui, o atvykus policijos pareigūnams, nurodė, kad buferis yra autoservise.I. Ž. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo yra įrodinėjama 2013-09-25 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-2981745-13, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, autoavarijos vietos schema, E. M., A. P. rašytiniu paaiškinimu.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad I. Ž. 2013-09-25 vairavo automobilį ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Šias aplinkybes patvirtina pati I. Ž., nurodydama, kad galėjo apgadinti automobilį, nes tuo metu galėjo būti įvykio vietoje ir išvažinėjo iš kiemo (adreso nurodyti negali, nes nežino), jos parodymus patvirtina autoįvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys, bei A. P., nurodydama, kad automobilis A. R. stovėjo adresu savanorių g. 45, Kretingos m. namo kieme, kai apie apgadinimą jai pranešė kiemo kaimynas E. M.. Autoįvykio vietos schemoje pažymėta, automobilio A. R. apgadinimo vieta. Kad buvo apgadinti abu automobiliai patvirtino policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Policijos pareigūnas V. Č. apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilio Mazdos CX-7 apgadinimo nematė, tačiau matė, kad šis automobilis buvo be galinio buferio bei paaiškino, kad jam I. Ž. nurodė, kad automobilio buferis yra autoservise, tačiau jis nesidomėjo kokiam ir nebuvo nuvykęs jo apžiūrėti. Tačiau, byloje Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesurinko įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad I. Ž. pasišalino iš įvykio vietos tyčia, supratusi, kad padarė autoįvykį. Surinktoje medžiagoje yra minimas tiesioginis įvykio liudytojas, kuris matė patį autoįvykį, tačiau jis į teismo posėdį kviečiamas neatvyko, o iš nukentėjusiosios paaiškinimų nustatyta, kad jis yra vairuotojas ekspeditorius, šiuo metu išvykęs ir kuomet grįš nėra žinoma. Iš šio liudytojo E. M. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis matė eismo įvykį ir tai kaip po jo nesustojęs automobilis Mazda CX-7 padidinęs greitį nuvažiavo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.). Išnagrinėjus surinktą medžiagą, apklausus I. Ž. ir liudytojus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, nenustatyta, kad I. Ž. tyčia, siekdama išvengti atsakomybės pasišalino iš autoįvykio. Pažymėtina, kad I. Ž., nuo pat pirmo pranešimo jai, apie autoįvykį, nurodė, kad vairuodama automobilį nejuto, kad būtų atsitrenkusi į kitą automobilį. Šiuos jos parodymus patvirtino policijos pareigūnas apklaustas teismo posėdžio metu, bei liudytojas S. S., kad I. Ž. teigė nesupratusi, jog buvo atsitrenkusį į kitą automobilį bei pats liudytojas S. S., kartu su ja važiavęs automobilyje visą dieną, nejuto, kad I. Ž. vairuodama automobilį būtų kur tai atsitrenkusi. Abiejų automobilių padaryti sugadinimai remiantis visų proceso dalyvių paaiškinimais yra ypač nežymus, įrodymų apie automobilio Mazdos CX-7 sugadinimo laipsnį ir pobūdį, Institucija, surašiusi protokolą nerinko, o teismas nagrinėdamas bylą to padaryti negali, nes nuo eismo įvykio praėjo nemažai laiko ir remiantis I. Ž. paaiškinimu, automobilis, priklausęs jos tėvui yra parduotas. Institucija surašiusi protokolą, pateikė autoavarijos vietos schemą, kuri nėra pakankamai informatyvi, t.y. nėra aišku, kiek buvo aikštelėje pastatytų automobilių, koks jų išsidėstymas, automobilio A. R. apgadinimai nurodyti neinformatyvūs (nėra nurodytas sugadinimo dydis, pobūdis, intensyvumas), iš prie bylos pateiktos foto lentelės, kurioje užfiksuotas automobilio A. R. sužalojimas, negalima nustatyti, ar dešinio sparno įlenkimas padarytas dėl susidūrimo su automobiliu Mazda CX-7). Dėl įbrėžimų, matomų foto lentelėje darytina išvada, kad tai galėjo būti po atsitrenkimo juodos spalvos Mazdos CX-7, nes iš nuotraukos yra matomi likę tamsios spalvos pėdsakai ant automobilio sparno. Institucijos, surašiusios 2013-09-24 įvykio vietos schema, ne tik, kad neinformatyvi, tačiau ir negalima nustatyti, kokiu laiku ji surašyta, nes nėra nurodytas jos surašymo ir įvykio vietos plano nubraižymo laikas.Byloje esantys duomenys – policijos pareigūnų tarnybinis pranešimai, policijos pareigūno V. Č. parodymai teisme, E. M. rašytinis paaiškinimas, A. P., S. S. ir I. Ž. paaiškinimai tiek renkant medžiagą, tiek teismo posėdžio metu apklausus nesudaro pagrindo vertinti I. Ž. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, jog iš I. Ž. paaiškinimų policijos pareigūnui bei teismo posėdžio metu, matyti, kad ji nesuvokė, jog padarė eismo įvykį ir atsitrenkė į kitą automobilį. Tą patvirtina ir liudytojo S. S. parodymai, jog automobilis išvažiavo iš aikštelės kaip įprastai net nesustojęs. Liudytojo E. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad automobilis Mazda CX-7 po smūgio staiga padidino greitį ir išvažiavo, nesudaro pagrindo teigti, kad I. Ž. tyčia, žinodama apie eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie Mazda CX-7 valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų mastą, išskyrus patį apgadinimo faktą patvirtinančius duomenis, nurodytus protokole (b. l. 2) bei tarnybiniame pranešime. Ištyrus visą bylos medžiagą, nustatyta, kad I. Ž. veikoje, nėra veikos tyčios, kas yra reikšminga konstatuojant ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą. Įrodymų, abejonių nekeliančių, t. y. tiesioginių įrodymų, patvirtinančių I. Ž. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nėra, o surinktų netiesioginių įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog I. Ž. veika atitinka jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog I. Ž. kaltė, padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta.Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Tad, atsižvelgiant į tai, jog byloje kilę prieštaravimai dėl I. Ž. pasišalinimo iš įvykio vietos nepranešus policijos pareigūnams nebuvo, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (principas in dubio pro reo) ir sprendžia, jog, protokole pateiktas I. Ž. veikos teisinis kvalifikavimas pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra teisingas, nes išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinus visus surinktus įrodymus konstatuotina, kad pažeidėja nepadarė nurodyto teisės pažeidimo, tačiau nustatyta, kad ji vairavo transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, todėl I. Ž. veika atitinka požymius pažeidimo, kurie numatyti ATPK 127 str. 2 d. Šiai veikai kvalifikuoti papildomo aplinkybių tyrimo atlikti nereikalinga, todėl jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad I. Ž. 2013 m. rugsėjo 25 d., 11:14 val., Kretingos m., Savanorių g. 45, vairavo transporto priemonę „Mazda CX-7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, kurią apgadino, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ir ATPK) 127 str. 2 d. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad I. Ž. yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimą ir turi galiojančią nuobaudą. Pažeidėjos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies (t. y. tame pačiame ATPK skirsnyje numatytas) pažeidimą. (b. l. 7, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, jos kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Todėl, atsižvelgus į pažeidėjo asmenybę, bei į tai, kad nedirba, siekiant, kad skirtina nuobauda paveiktų jos priešingo teisei elgesį, įstatymo numatyti nuobaudų tikslai būtų pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ATPK 20 straipsnyje numatytais administracinėms nuobaudoms keliamais tikslais, todėl jai už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. skirtina nuobauda- sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p. 257 str., 284str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d. teismasnutarė I. Ž. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 180,00 litų baudą į valstybės pajamas. Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.Teisėja Diana Navickienė