Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. K. , jos atstovei advokatei Rimutei Giruckienei

trečiojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Borovskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. U. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. U. susipažinęs su DNR ekspertizės rezultatais pareiškė, kad su reikalavimu nustatyti tėvystę visiškai sutinka, kaip ir su reikalavimu priteisti jo dukrai išlaikymą, tačiau prašo atsižvelgti, kad jis dirba, mokosi, turto neturi, jo pajamos šiuo metu yra 1000 Lt kas mėnesį, jis pragyvenimui būtinai turi išleisti 800 Lt, todėl gali vaikui mokėti 200 Lt dydžio išlaikymą ir tik didelėmis pastangomis, ypač apribojęs savo būtiniausius poreikius, galėtų mokėti dukros išlaikymui 270 Lt į mėnesį. Jeigu būtų priteistas didesnis išlaikymo dydis, jis privalėtų nutraukti mokslus, nes dėl to taip pat patiria būtinųjų išlaidų. Jis yra 3 kurso teisės studentas, mokosi neakivaizdiniu būdu. Ateityje mano jo galimybės teikti dukrai didesnį išlaikymą pagerės dėl to, kad taps specialistu, ir tada jis galės teikti vaikui didesnį išlaikymą. Taip pat nesutinka, kad vaikui būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes tik nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta tėvystė, įsiteisėjimo, tarp jo ir dukros susiklostys tėvystės santykiai ir jis įgis tėvo pareigą vaiką išlaikyti. Taip pat jis mano, kad ieškovė per daug išleidžia lėšų vaiko išlaikymui, lepina pirmagimį vaiką, tačiau nurodyti, kodėl ieškovės pateikta išlaidų sąmata yra padidinta negali, nes neįsivaizduoja, kiek lėšų vaikui išlaikyti reikia, tokios patirties neturi, jokių papildomų įrodymų byloje pateikti neturi, išreikalauti neprašo.

Trečiojo asmens atstovė D. Borovskienė neprieštaravo dėl tėvystės nustatymo, prašė ieškinį patenkinti, nustatyti vaikui išlaikyti pakankamą išlaikymo dydį nurodytą ieškinyje, nes atsakovas gauna didesnes pajamas nei Minimali mėnesinė alga ( 800 Lt) yra jaunas ir sveikas, todėl turi stengtis daugiau uždirbti ir tenkinti pilnai realius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkinamas.

Iš ieškovės paaiškinimų, atsakovo ieškinio dalinio pripažinimo ir bylos medžiagos nustatyta, (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo dukra J. K., a.k (duomenys neskelbtini) ginčo šalims gyvenant atskirai, nesant šeiminių santykių. Vaiko gimimas registruotas 2010 09 27 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvystė neregistruota, duomenų apie vaiko tėvą nėra, o vaiko motina yra I. K. ( b.l. 4). Ieškovė atsakovą nurodė b biologiniu vaiko tėvu, atsakovas tėvystės nepripažino, prašė paskirti teismo DNR ekspertizę, kuri byloje paskirta 2011 09 16 teismo nutartimi, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams. Iš atliktos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų nustatyta, kad E. U. yra vaiko J. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,999999 procentų tikimybe ( b.l.45,59,60-63, 64-66). Taip pat tiek ieškovė, tiek atsakovas paaiškino, kad jie abu bendravo nuo 2008 m. pabaigos , o intymiai pradėjo bendrauti nuo 2009 metų spalio mėnesio, nors kartu ir negyveno, bendro ūkio nevedė. Ieškovė apie savo nėštumą atsakovui pranešė 2010 01 26, ieškovė nurodė, kad kitų intymaus bendravimo partnerių neturėjo. Susipažinęs su ekspertizės išvada atsakovas su ieškinio reikalavimu nustatyti jį esant vaiko J. K. tėvu sutinka. Todėl teismas sprendžia , kad šiais ištirtais įrodymais ir gautais duomenimis yra neabejotinai nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės dukros J. tėvas, todėl ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo atsakovui tenkina.

Ginčo šalių dukra J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina jos šeimoje ir yra jos vienos išlaikoma. Atsakovas E. U. sutinka su reikalavimu, kad iš jo šio vaiko išlaikymui nuo sprendimo nustatyti tėvystę dukrai Jogailei įsiteisėjimo dienos būtų priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 270 Lt kiekvieną mėnesį iki dukros J. K. pilnametystės. Iš atsakovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad jis nežinojo esąs ieškovės dukros biologiniu tėvu, ieškovės dukros gera valia nuo jos gimimo neišlaikė. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ( LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str. ). Abu tėvai privalo teikti .išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai ( CK 3.192 str. 3 dalis ). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas tėvų valdžią riboti ( CK 3.180 str. 1 dalis ). Šios pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais , kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią ( inter alia materialiai išlaikyti vaikus ) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Todėl teismas vertina tą aplinkybę, kad atsakovas nežinojo esąs ieškovės dukros J. K. biologinis tėvas, ginčo šalys abi nesiekė susilaukti vaikų, todėl atsakovas nepripažino tėvystės nuo vaiko gimimo, todėl atitinkamai jis nevykdė pareigos išlaikyti ieškovės dukrą. Ieškovė pati jam apie dukros gimimą nepranešė, nesiekė , kad atsakovas pripažintų tėvystę, dėl tėvystės nustatymo teisme nesikreipė. Todėl teismas sprendžia, kad de jure ši pareiga atsirado tik nuo tėvystės nustatymo teisme momento, nes tėvystė nebuvo pripažinta ir įregistruota. Dėl išdėstyto teismas sprendžia jog išlaikymas vaikui priteistinas šioje byloje nuo civilinės bylos iškėlimo teisme momento – 2011 02 28, o išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Tokį lygį, atsižvelgiant į vaikų amžių bei jų poreikius, sudarytų suma lygi 1 MMA dydžiui, tai yra 800 Lt. Šioje byloje spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio teismas vertina, kad atsakovas daugiau vaikų neturi, jo gaunamos pajamos viršija minimalią algą 800 Lt, nes jis atskaičius privalomus mokesčius gauna 1000 Lt uždarbio pajamas, neturi buto nuomos išlaidų, nes gyvena kartu su savo motina ir tik prisideda prie buto išlaikymo išlaidų. Ieškovė viena išlaiko šalių dukrą, nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna 1840 Lt kas mėnesį Sodros išmokų motinoms auginančioms vaikus, todėl viena prižiūrėdama vaiką papildomai užsidirbti negali. Ieškovei ir jos dukrai šiuo metu būstą suteikia ieškovės motina, todėl, atskaičius vaiko išlaikymo išlaidas – 910 Lt , vaiko motinos pajamos yra mažesnės, nei atsakovo, nes sudaro 930 Lt. Dėl išdėstyto teismas atsižvelgia į faktinę aplinkybę, jog vaiko motina viena prižiūrėdama vaiką , papildomai dirbti ir užsidirbti galimybių turi mažiau, o atsakovas šiuo metu būdamas laisvas nuo kasdieninės vaiko priežiūros gali papildomai dirbti ir užsidirbti tam, kad patenkinti savo dukros išlaikymo prioritetinius poreikius ir savo poreikius ne tik būtiniausioms , bet ir kitoms išlaidoms. Atsižvelgiant į vaiko amžių teismas nustato mažesnį, nei prašo ieškovė išlaikymo vaikui dydį, nes remiasi šiuo metu nustatytos Minimalios mėnesinės algos dydžiu, vaiko amžiumi ir sprendžia , kad priteistinas iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis yra 400 Lt į mėnesį, išaiškinant ginčo šalims, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų materialinei padėčiai pagerėjus galima kreiptis dėl teismo priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo.

Ieškinį iš dalies patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiama jos turėtos atstovavimo išlaidos 600 Lt , kurios žymiai mažesnės , už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus priteistino darbo užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 135 Lt žyminis mokestis (už reikalavimą nustatyti tėvystę -135 Lt, nes ji šį žyminį mokestį byloje sumokėjo. Valstybės naudai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui -144 Lt ( 400x12x3 proc.) ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d. ) bei 17 Lt teismo turėtų pašto išlaidų ( LR CPK 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, LR CK, 3.146-3.148 ,3.192 str., 3.194 str., 3.198 str., 3.200 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies .

Nustatyti , kad E. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra J. K., gim. 2010 09 17, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš E. U., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo dukrai J. K., 2010 09 17, a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis nuo 2011 02 28 po 400 ( keturis šimtus) litų kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną I. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. U. ieškovei I. K. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 135 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt advokatės atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. U. valstybės pajamas 144 Lt ( vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt ir 17,00 ( septyniolika litų ) teismo turėtų pašto išlaidų byloje .

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą .