Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-498-125/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
2A-498-125/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
Atsakovas
S. V., gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Guoba“
Ieškovas
T. Š.
Trečiasis asmuo
S. M., akcinei bendrovei „Hansabankas“, Klaipėdos miesto savivaldybei
Advokatai
Svietlana Baracevičienė
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-498-125/2009Teisėja Elena Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija(S)30.3KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovui S. V., atsakovo atstovei advokatei T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-122/2008 pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovams S. V., gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Guoba“, tretiesiems asmenims S. M., akcinei bendrovei „Hansabankas“, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą ir atsakovo S. V. priešieškinį ieškovei T. Š., atsakovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Guoba“, tretiesiems asmenims S. M., Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigoti GNSB „Guoba“ išduoti buto dokumentus nuosavybės teisei įregistruoti. Nurodė, kad atsiliepdama į laikraštyje išspausdintą skelbimą „Parduodu neįrengtą vieno kambario butą“, 1999 m. sausio 24 d., apžiūrėjusi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), susitarė per trečiajį asmenį S. M. pirkti minėtą butą su visais esamais įsiskolinimais, įsipareigojo sumokėti visą likusį už butą kreditą ir įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus. Kitą dieną atsakovas S. V. pas notarą sudarė jai įgaliojimą trejiems metams su teisėmis mokėti mokesčius, atstovauti visose įstaigose ir organizacijose priduodant eksploatacijon butą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti teisinę buto registraciją, gauti visus reikalingus dokumentus, rašyti atsakovo vardu pareiškimus, gauti pažymas dėl minėto buto pardavimo bei jį parduoti už kainą savo nuožiūra, gauti pinigus, pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, už S. V. pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su pavedimu. Ieškovė nurodė, kad nebuvo išmokėtas kreditas, todėl nesant buto nuosavybės dokumentų, tą pačią dieną ji negalėjo sudaryti pirkimo–pardavimo sandorio, todėl atsakovo S. V. įgaliotas asmuo S. M. su ja pasirašė 40 000 Lt paskolos sutartį ir ji, dalyvaujant S. V., jo įgaliotam asmeniui, už butą atsiskaitė. Įvykus pirkimui, atsakovas jai perdavė buto raktus ir paaiškino, kad išvyksta į kaimą ir jam butas nereikalingas. Ieškovė nurodė, kad nuo 1999 m. su šeima gyvena bute, sumokėjo skolas ir kreditą, prižiūri butą, moka komunalinius mokesčius. Nors turtą nepertraukiamai valdė sąžiningai, teisėtai ir atvirai, tačiau atsakovė GNSB „Guoba“ atsisakė jai išduoti pažymą, pagal kurią galėtų įregistruoti nuosavybės teisę į butą. Ieškovė teigė, kad atsakovas S. V. visiškai prarado teisę į butą, nes gavo už butą pinigus ir aiškiai išreiškė savo valią butą parduoti jai.

Priešieškiniu atsakovas S. V. prašė iškeldinti ieškovę iš buto, esančio(duomenys neskelbtini), įpareigoti GNSB „Guoba“ išduoti pažymą dėl S. V. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad susirgo jo mama, o jis tuomet nedirbo, todėl išvyko jos slaugyti. Nuo 1998 m. pabaigos butą tik išnuomojo ieškovei. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1998 m. pavasarį žodine sutartimi jis išnuomojo butą S. M., buvo sutarta, kad jis turi sumokėti apie 200 Lt per ketvirtį nuomos mokesčio bei sumokėti visas komunalines išlaidas. Tačiau vėliau S. M. pasakė, kad reikia sudaryti notarinę sutartį, todėl 1998-11-26 notarų kontoroje buvo pasirašytas jam įgaliojimas. Atsakovas teigė, kad S. M. apgavo jį, sakydamas, kad tai ir yra nuomos sutartis, o pats iš turinio nesupratęs, kad tas dokumentas suteikia teisę net parduoti jo turtą. Atsakovas nurodė, kad 2000 m., mirus motinai, išvyko gyventi ir uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), nes Klaipėdoje darbo neturėjo, todėl bijojo, jog nesugebės dengti bankui kredito. Kai 2003 m. jis pradėjo ieškoti S. M., bute jau buvo nauji nuomininkai, t. y. ieškovė su šeima, ji paaiškino, kad butas yra jos. Atsakovas teigė, kad buvo įsitikinęs, jog pas notarą sudaro nuomos sutartį, t. y. butą tik nuomoja, niekad nesiruošė jo parduoti, negavo jokių pinigų, todėl prašė iškeldinti ieškovę su šeima ir visais jiems priklausančiais daiktais iš jo buto, įpareigojant atsakovę GNSB „Guoba“ išduoti jam reikiamus dokumentus nuosavybės teisei į butą įregistruoti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Nustatė ieškovei T. Š. nuosavybės teisės įgijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovę GNSB „Guoba“ išduoti T. Š. dokumentus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybės teise; priteisė iš atsakovo S. V. 994,94 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 46,97 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė butą pradėjo valdyti nuo 1999-01-26, visą valdymo nuo 1999 m. laikotarpį ieškovė valdė turtą sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, butą valdė kaip savą nekilnojamąjį daiktą, ieškovė elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, jog kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą objektą, valdymas tęsėsi beveik dešimt metų. Teismas konstatavo, kad atsakovas S. V., teigdamas, kad įgaliojimai iš jo buvo išgauti apgaule, to neįrodė. Taip pat atsakovas neįrodė, kad jo suklydimas, pasirašant įgaliojimą, buvo esminis. Teismas konstatavo, kad atsakovas nenuginčijo savo parašų, kad notarinius įgaliojimus pasirašė ne jis, nepaneigė pinigų už butą gavimo, o civilinėje ir baudžiamojoje bylose esantys įrodymai labiau leidžia manyti, kad buto pirkimo–pardavimo sandoris įvyko įgaliojimo ieškovei išdavimo momentu, t. y. 1999-01-26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teigti, kad butas buvo išnuomotas, o nuomininkas naudojasi turtu po nuomos sutarties pasibaigimo, negalima, todėl nėra pagrindo ieškovės veiksmus vertinti kaip savavališką svetimo turto naudojimą prieš turto savininko valią ir ją su šeima iškeldinti iš jo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-25 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, įpareigodamas bendriją pašalinti jį iš bendrijos narių ir priimti ieškovę, įpareigodamas bendriją tinkamai įforminti šį faktą. Vadovaujantis 1993-04-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 280 į išstojusio iš bendrijos nario, kuris naudojosi teise į valstybės paramą, gaudamas lengvatinį kreditą, arba pašalinto iš šios bendrijos nario vietą priimamas asmuo, turintis teisę į valstybės paramą. Iš bendrijos narys gali būti pašalintas, suderinus šį klausimą su miesto meru. Apeliantas nurodo, kad teismas nurodė ir pripažino faktą, kad tarp šalių buvo įvykęs pirkimo–pardavimo sandoris, nors ieškovė to neprašė ir nereikalavo, todėl teismas savarankiškai be reikalavimo nustatė tam tikras aplinkybes. CPK 255 str. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje, turto neįregistravimas pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančia. Atsakovas nurodo, kad nebuvo įregistruotas daikto savininku, negalėjo parduoti turto, taip pat tuo metu 1999-01-26 nebuvo ir pačio objekto, jis pinigų už butą negavo, sandoris nebuvo sudarytas ir nebuvo įregistruotas kadastre. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai neišnagrinėjo 1999-01-26 notarinės paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir S. M., pagal kurią ieškovė skolino S. M. 40 000 Lt, kadangi kyla klausimas, kodėl pinigai perduodami S. M. ir kodėl ieškovė įsipareigoja grąžinti pinigus. Atsakovas teigia, kad jei būtų sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, tokios paskolos sutarties nebūtų buvę. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo įrodyti, kad buvo apgautas, kad turėjo ginčyti įgaliojimus, išduotus S. M. ir T. Š., tačiau atsakovas teigia, kad to daryti neketina, kadangi įgaliojimai buvo išduoti trejiems metams ir yra pasibaigę, jokios pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo sudaryta, todėl nėra prasmės ginčyti seniai pasibaigusius sandorius. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovė dešimt metų naudojosi butu kaip savu, valdė butą kaip savą ir neva nesuvokė, kad kiti asmenys turi teisę į butą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė 2002 m. kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo S. M., suvokdama, kad butas yra ne jos ir kad tikrasis savininkas pretenduoja į butą. Ieškovė nurodė, kad nuo 1999 m. iki 2003 m. S. M. iš jos apgaulės būdu išviliojo 52 000 Lt. Atsakovas pažymi, kad jo su ieškove nesiejo jokie santykiai, ieškovė savavališkai yra užėmusi jo butą, ieškovę apgavo S. M., todėl jo reikalavimas iškeldinti ieškovę iš buto yra pagrįstas. Dėl įpareigojimo bendriją išduoti privalomus butui įregistruoti dokumentus apeliantas nurodo, kad 1995 m., sumokėdamas pradinį įnašą, įstojo į bendriją, mokėjo visus priklausiančius įnašus ir pajus. 1995 m. bendrija gavo paskolą iš banko, o jis buvo įpareigotas dengti bankui bendrijos gautą paskolą, todėl nuo to momento jo kaip statytojo teisiniai santykiai su bendrija pasibaigė, toliau teisiniai santykiai tęsėsi su banku. Kadangi šiuo metu bankui paskola padengta, hipoteka butui panaikinta, atsakovas teigia, kad atsirado teisė butą registruoti nuosavybės teise ir jis turi teisę butą įregistruoti savo vardu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas S. V. per darbovietę AB „Klaipėdos mediena“ gavo lengvatinį kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Dalis kredito – 3 185 Lt buvo išskaičiuota iš atsakovo darbo užmokesčio, likęs už butą nesumokėtas kredito įsiskolinimas buvo 15 963 Lt. Nuo 1999-01-26 ieškovė, gavusi atsakovo įgaliojimą, pradėjo valdyti butą, (duomenys neskelbtini). Ieškovė, valdydama butą, sumokėjo atsakovo 15 963 Lt kredito įsiskolinimą, taip pat sumokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Vadovaujantis statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktais, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), 2003-09-22 buvo įregistruotas kaip patalpos. Kreditorė AB „Hansabankas“ 2007-01-17 notarine sutartimi atsisakė įkeisto turto (duomenys neskelbtini), nes šį butą visiškai sugrąžino bendrijai, o bendrija – bankui 35 butui tekusią kredito dalį.

CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK 177 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai įrodymų visuma patvirtina, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi šalių, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga ir konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad įgaliojimai iš jo išgauti apgaule, kad atsakovas nepamenąs, jog buvo pasirašęs įgaliojimus disponuoti jo turtu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš bylos duomenų matyti, kad atlikus atsakovo rašysenos ekspertizę, nustatyta, jog 1999-01-26 įgaliojime pasirašė atsakovas S. V. (t. 2, b. l. 133). Iš pridedamos baudžiamosios bylos Nr. 31-1-00570-03, kurioje dėl sukčiavimo įtariamasis buvo trečiasis asmuo S. M., taip pat nustatyta, kad atsakovas nepaneigė, jog notarinius įgaliojimus S. M. ir T. Š. pasirašė ne jis, ir nepaneigė pinigų už butą gavimo. Todėl atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad jis nematė pagrindo ginčyti šių sandorių ir iki šiol nesupranta, kokiu būdu pasirašyti įgaliojimai, atmestini. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999-01-26 tarp ieškovės ir trečiojo asmens S. M. buvo pasirašyta paskolos sutartis, t. y. tą pačią dieną, kai atsakovas surašė ieškovei įgaliojimą atlikti visus veiksmus, susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999-01-26 nebuvo atiduotas eksploatuoti, už butą nebuvo išmokėtas kreditas, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl šių aplinkybių bei atsižvelgiant į šalių derybas, įgaliojimų išdavimą, baudžiamosios bylos medžiagą labiau tikėtina, kad toks faktas kaip buto pirkimas–pardavimas buvo negu nebuvo. Pažymėtina, kad po įgaliojimo išdavimo ieškovė valdė butą, sumokėjo visą likusį kreditą už butą, mokėjo visus su butu susijusius mokesčius. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jokio pirkimo–pardavimo sandorio nebuvo, atmestini.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasEugenija Morkūnienė