Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-04-13 · Civilinė byla Nr. 2-43-884/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
2-43-884/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
S. G.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Civilinė byla Nr. 2-43-884/2012Teisminio proceso Nr.2-38-3-00420-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1.; 93.2.22.; 108.; 114.4.; 99.7.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 13 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant Zentai Seduolytei,dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,atsakovui S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. G. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo bei atsakovo S. G. priešieškinį ieškovei J. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe šį turtą: 200 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 150 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 300 Lt vertės skalbimo mašiną, 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 100 Lt ir 50 Lt vertės dvejas užuolaidas, 1500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 1000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės lengvąjį automobilį „Audi“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 3700 Lt vertės devynias duris, iš viso turto už 7900 Lt, priteisti ieškovei 200 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 300 Lt vertės skalbimo mašiną, 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 1500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Lt ir 50 Lt vertės dvejas užuolaidas, 1000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 3550 Lt, atsakovui priteisti 150 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 3700 Lt vertės devynias duris, 500 Lt vertės lengvąjį automobilį „Audi“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš viso turto už 4350 Lt. Nurodė, kad 2005 m. vasario 25 d. su atsakovu pradėjo gyventi faktiniuose santuokiniuose santykiuose ir kartu apsigyveno jam nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kartu gyvenant 2008 m. rugsėjo 6 d. gimė dukra S. G., atsakovas tėvystę pripažino, gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu, su atsakovu pragyveno šešis metu, vedė bendrą ūkį: naudojosi bendromis lėšomis, kartu maitinosi, bendrai laikė pinigus ir mokėjo už paslaugas, buvo sutarę, kad visas įgytas turtas bus bendra nuosavybė ir priklausys lygiomis dalimis. Santykiams kvalifikuoti taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuokančios jungtinę veiklą, tiek ieškovės, tiek atsakovoasmeninius poreikius atitiko siekimas iš gaunamų darbo užmokesčių kartu įsigyti reikalingą buitinę techniką, baldus, užuolaidas, pagerinti gyvenamųjų patalpų būklę. Su atsakovu santykiai yra pablogėję, nuo 2011 m. kovo mėnesio pabaigos ji su vaikais persikėlė gyventi pas savo tėvus.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė, priešieškinį prašė atmesti.

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš atsakovės 8500 Lt nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nurodė, kad nuo 2005 m. vasario 29 d. palaikė glaudžius ryšius su ieškove, 2005 m. balandžio 17 d. kartu su ieškove bei jos dviem nepilamečiais vaikais apsigyveno jam nuosavybės teise priklausančiame name, pirmuosius metus jis vienas išlaikė ieškovę ir jos vaikus, nes ji niekur nedirbo ir pajamų negavo, santuokos ateityje įregistruoti neketino, ieškovė 2006 metais pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau bendrus jų poreikius tenkino jis pats vienas: pirko maistą, mokėjo už paslaugas, ieškovė savo pinigus leido savo reikmėms. Prieš pradedant ieškovei dirbti, ji pradėjo lankyti vairavimo kursus, kuriems jis išleido 1500 Lt. 2006 metais jis išvyko dirbti į Daniją, grįžęs Radviliškio automobilių turguje nupirko už 7000 Lt automobilį „Passat“, kuris buvo reikalingas ieškovei važiuoti į darbą, užregistravo automobilį ieškovės vardu, juo ieškovė naudojasi iki šiol. 2009 metais ieškovė ir atsakovas buvo susipykę, po metų susitaikė, apsigyveno kartu, tačiau nesutarė, pykosi ir nuo 2011 m. sausio 1 d. nebegyvena, ieškovė išsivežė savo asmeninius bei gyvenant kartu jos įsigytus daiktus, išskyrus virtuvinių baldų komplektą, kurį ji paliko kaip kompensaciją už automobilį.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė pareikštus reikalavimus, ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinintas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad ji su atsakovu gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose, vedė bendrą ūkį, kartu su atsakovu iš gaunamų darbo užmokesčių siekė įsigyti buičiai reikalingus daiktus, kurie būtų bendroji dalinė nuosavybė. Atsakovas, priešingai ieškovei, teigia, kad jis ir ieškovė bendro ūkio nevedė, gaunamas pajamas tvarkė kiekvienas savo nuožiūra, biudžetai buvo atskiri, visi daiktai, išskyrus virtuvės baldų komplektą, buvo pirkti iš jo pinigų, o ieškovė, užmokėjus atsakovui už jos lankytus vairavimo kursus bei nupirkus jai automobilį „VW Passat“, nepagrįstai praturtėjo.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys pradėjo bendrauti 2006 m. vasario pabaigoje, praėjus maždaug mėnesiui, ieškovė kartu su savo dviem mažamečiais sūnumis apsigyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), ir iki 2011 m. kovo mėnesio ten gyveno (89, 91-92 b.l.). Atsakovas aiškina, kad jis leido ieškovei apsigyventi jo namuose tik iš gailesčio, pirmuosius metus išlaikė ieškovę ir jos vaikus, pirko maistą bei rūbus, tačiau jo paties nurodytos aplinkybės, kad jis ieškovę mylėjo, tikėjo, kad ir ji jį myli, kartu miegojo, abu tvarkė namus, augino daržoves, abu gamino maistą, taip pat faktas, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. gimė dukra, patvirtina ieškovės teiginį, kad šalys vedė bendrą ūkį. Ieškovė nurodė, kad už jos vairavimo kursus buvo mokama iš bendrų pinigų, automobilis buvo perkamas abiejų sutarimu, teismui nėra pagrindo abejoti šiais ieškovės paaiškinimais, tuo labiau, kad bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2005 m. lapkričio 16 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), gaudavo pastovias pajamas (61 b.l.) ir turėjo galimybę finansiškai prisidėti.

Liudytojai B. J. ir P. J. nurodė, kad jų dukra su atsakovu gyveno kaip vyras ir žmona, ieškovės tėvas atsakovui priklausančiame name padėjo daryti remontą (95, 96 b.l.), šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovo prašymu apklausti liudytojai J. A., D. A. taip pat nurodė, kad jie gyveno bendrai, kartu viską darydavo, kūrė, planavo, kaip normali šeima (96, 97 l.), liudytojas A. B., atsakovo kaimynas, neigė šalis gyvenus bendrai, tačiau nurodė, kad maistą gamino ieškovė, jai esant darbe, maistą vaikams ruošė atsakovas, šalys gyveno kaip sugyventiniai (97 b.l.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (LAT 2011-12-29 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-544/2011). Šalių paaiškinimais, minėtų liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas, nebūdami susituokę, apie šešerius metus gyveno drauge, kartu vedė bendrą ūkį, naudodami iš bendro ūkio gautas bei savo asmenines lėšas bendru darbu kūrė bendrą turtą ir tai yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus jų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6. 969 str. 1 d.), įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenumato, partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.970 str. 2 d., 6. 971 str. 1 d.). Pažymėtina, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą vystantys asmenys veda bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (LAT 2008-10-06 nutartis civ. b. 3K-3-479/2008). Ieškovė nurodo, kad šalys įgijo lengvąjį automobilį „Audi“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) tačiau byloje esančiame VĮ Regitros išraše nurodyta, kad atsakovo vardu registruoto automobilio „Audi“ valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), jis įsigytas šalims dar nepradėjus gyventi kartu, tai yra 2005 m. vasario 2 d., todėl nėra pagrindo jo pripažinti bendrąja daline nuosavybe. Atsakovui tvirtinant, kad buvo įsigytos šešerios durys, ieškovei nepateikus įrodymų dėl devynerių durų įsigijimo, laikytina, kad bendrąja daline nuosavybe įsigytos šešerios durys (CPK 178 str.). Nustatant baldų ir buitinės technikos vertę teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta verte, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į daikto įsigijimo kainą ir daikto nusidėvėjimą, automobilio „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatytina pagal jo įsigijimo dokumentus (64 b.l.). Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad bendro gyvenimo metu šalys įgijo šį turtą - 200 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 150 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 300 Lt vertės skalbimo mašiną, 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 100 Lt ir 50 Lt vertės užuolaidas, 1500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 2000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Passat“, valst. Nr.CFB 660, 2466 Lt vertės šešerias duris, iš viso turto už 7166 Lt, ir jis pripažintinas bendrąja daline nuosavybe.

Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.978 str. 4 d.). Nesutariant dėl atidalijimo būdu, daiktas padalijamas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str.). Nenuginčijus prezumpcijos, kad šalių dalys yra lygios, kiekvienai priklausytų turto už 3583 Lt. Tokiu būdu ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė naudojasi automobiliu „Passat“ nuo bendro gyvenimo pabaigos, jis priteistinas ieškovei, jai taip pat priteistinas virtuvės baldų komplektas bei užuolaidos (100 Lt vertės), iš viso turto už 3600 Lt. Atsakovui priteistinas visas kitas jo namuose esantis turtas, pripažintas bendrąja daline nuosavybe, iš viso už 3566 Lt.

Atsakovo priešieškinis dėl nepagrįsto praturtėjimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidos sudaro 480 Lt, ieškinys tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo priteistinų išlaidų suma mažintina (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 200 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 150 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 300 Lt vertės skalbimo mašiną, 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 100 Lt ir 50 Lt vertės užuolaidas, 1500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 2000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2466 Lt vertės šešerias duris iš viso turto už 7166 Lt, bedrąja daline J. J. ir S. G. nuosavybe.

Priteisti J. J. 2000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Lt vertės užuolaidas.

Priteisti S. G. 200 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 150 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 300 Lt vertės skalbimo mašiną, 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 50 Lt vertės užuolaidas, 2466 Lt vertės šešerias duris.

Likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš S. G. 300 Lt (tris šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB banke „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Valinskytė