Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovui Ž. M., institucijos,

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė Meilė Čeponienė 2016-03-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) dėl to, kad (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio mėn. pradėjo statybos darbus maitinimo paskirties pastate adresu Tilvyčio g. 171, Molainių k., Panevėžio r. Statytojas keisdamas stogo dangą, pakeitė ir stogo konstrukciją, tuo padidindamas statinio tūrį (statinio matmenų didinimas ar mažinimas pagal statybos rūšį yra statinio rekonstravimas. Šių darbų atlikimui privaloma parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą). Tikrinimo metu nustatyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ( toliau - Statybos įstatymo) 23 str. 28 d., už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta Statybos įstatymo 48 str. 9 d., todėl (duomenys neskelbtini)2016-03-10 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. ATPP-50-160310-00001. Tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) pažeidė Statybos įstatymo 48 str. 9 d.

(duomenys neskelbtini) atstovas Ž. M. teismo posėdžio metu dėl pažeidimo padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad atlikdami darbus, nepagalvojo, kad dėl menkniekio – stogo pakeitimo, reikalingi projektai. Nurodė, kad pastatą įgijo 2014 metų lapkritį, pernai birželį pradėjo remonto darbus. Ruošia kavinę su keliais miegamaisiais kambariais. Stogą praplėtė, sienų nekeitė, stogo dalį pakėlė, veranda liko, tik į aukštį padidėjo truputį. Dabar supranta, kad reikia kreiptis leidimo, nepagalvojo, kad nekeičiant pastato dydžio, o keičiant tik stogą, reikės leidimo, neapgalvotai pasielgė, dabar labai gailisi, teigė, kad jau projektą Panevėžio rajono savivaldybės projektuotojai paruošė, leidimą tuoj gaus. Supranta, kad yra atsakomybė, su aktu susipažino, žino, kad baudos nemažos, prašo baudos neskirti, įmonė jokių pajamų neturi, dar tik ruošiasi vykdyti veiklą.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė teisme patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jos direktoriui Ž. M., 2016-03-09 surašė savavališkos statybos aktą pagal Statybos įstatymo 23 str. 28 d. dėl maitinimo įstaigos - kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos darbų, rekonstrukcijos. Neturint statybą leidžiančio dokumento, buvo padidintas statinio tūris, šie darbai priskiriami rekonstrukcijai, todėl reikalinga parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą- dėl mansardos tūrio padidinimo, stogo iškėlimo. Tikrinimo metu nustatė, jog (duomenys neskelbtini)vykdo darbus, neturint statybą leidžiančio dokumento, šiems darbams reikalingas projektas ir leidimas. Pažymėjo, kad projektą turi rengti pats statytojas, tuomet savivaldybė išduoda leidimą atlikti rekonstrukcijos darbus. Tikrinimo metu direktorius pateikė nuosavybės teisės dokumentus ir kadastrinės bylos duomenis, tuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Statybos įstatymo 48 str. 9 d., kur numatyta juridinio asmens atsakomybė atliekant rekonstrukciją neturint statybos leidimo, pagal analogiją taikant ATPK 159¹ str.

Statybos įstatymo 48 str. 9 d. pažeidimą administracinėn atsakomybėn trauktinas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) ir tą leidžia daryti ATPK 2 str., kadangi ATPK nėra konkretaus straipsnio, nustatančio, jog administracinės atsakomybės subjektas yra tik fizinis asmuo. Nors sisteminė ATPK straipsnių analizė leidžia manyti, jog kodeksas administracinės atsakomybės subjekto atžvilgiu yra orientuotas tik į fizinį asmenį, tačiau ATPK 2 str. 1 d. nuostatų taikymas kitų teisės aktų kontekste leidžia teigti, kad juridiniai asmenys taip pat yra administracinės atsakomybės subjektai.

ATPK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Vadinasi administracinę atsakomybę gali nustatyti ne tik ATPK, bet ir kiti teisės aktai. Vienas tokių įstatymų yra Statybos įstatymas.

Kaip matyti, Statybos įstatyme visas keturioliktasis skirsnis (46-54¹ str.) yra skirtas juridinių asmenų atsakomybei. Jame išvardinti juridinių asmenų pažeidimai bei numatytos piniginės sankcijos už juos, kas rodo, kad už įstatymo pažeidimus taikomomis baudomis siekiama nubausti juridinius asmenis už reguliuojamos srities teisės akto pažeidimus, užtikrinti, kad jie laikytųsi įstatymų, ir kad kiti juridiniai asmenys nedarytų naujų, panašių pažeidimų. Šios Statybos įstatymo 46-54¹ str. numatytos baudos savo esme laikytinos administracinėmis nuobaudomis, o jos skiriamos už administracinį teisės pažeidimą. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad Statybos įstatymo, numatančio baudas juridiniams asmenims, pažeidimai laikytini administraciniais teisės pažeidimais, o jie yra administracinės atsakomybės pagrindas. Todėl (duomenys neskelbtini)protokolas surašytas pagrįstai ir nepažiedžiant įstatymų normų.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovo prisipažinimo, kaltę įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga: 2016-03-10 administracinio teisės pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. ATPP-50-160310-00001 (b.l. 3-4); (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus Ž. M. rašytinis paaiškinimas (b.l. 16), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-03-09 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-160309-00003 ir jo priedai: žemėlapio fragmentas, fotonuotraukos (b.l. 14-15, 17-18); privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 19); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 12-13); kiti dokumentai.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 punktą neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Neypatingo statinio požymius atitinka vieno aukšto pastatas-restoranas, esantis (duomenys neskelbtini) Statybos įstatyme statinio rekonstrukcija apibūdinama kaip statybos rūšis, kurios tikslas – atlikti statinio remontą, nekeičiant kategorijos. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo:

- turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą;

- šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Rekonstruojant neypatingą statinį, būtinas rekonstravimo projektas – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat, kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p.) ir leidimas rekonstruoti statinį ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdomi rekonstravimo darbai, pažeisdami esminius turimo projekto sprendinius, t. y. keičiant stogo konstrukcijas, paaukštino stogą, kas iš esmės lėmė pastato tūrio padidėjimą, statinio rekonstravimo darbus, kuriems reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad šio Įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Šiuo atveju juridinio asmens pažeidimas atitinka nurodytą ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ATPK 2 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į šį kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai.

Atsakomybė už administracinius teisės pažeidimus statant, rekonstruojant ypatingus statinius, kuriuos padaro juridinis asmuo, numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje, o būtent už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo 2027 eurų iki 4344 eurų (taikant analogiją, fiziniam asmeniui atsakomybė numatyta ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje).

Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini)inkriminuotas pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pažeidimo kvalifikacija pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalį yra teisinga, nes (duomenys neskelbtini), neturėdama statybą leidžiančio dokumento rekonstrukcijos projektui, vykdė stogo remonto darbus.

(duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jos atstovas prisipažino dėl pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Pasak (duomenys neskelbtini)atstovo Ž. M., (duomenys neskelbtini), 2016-03-10 gavusi savavališkos statybos aktą, t. y. konstatavus neteisėtus pažeidimus, pažeidimus baigia pašalinti, yra parengtas rekonstrukcijos projektas, dokumentai priduoti į Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyrių dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, to nepaneigė ir institucijos, surašiusios savavališkos statybos aktą atstovė, tai leidžia daryti prielaidą, kad pažeidėjas, toliau vykdydamas pastato rekonstrukciją, laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Ši aplinkybė bei nuoširdus gailėjimasis dėl pažeidimo padarymo lengvina pažeidėjo atsakomybę. Taip pat atsižvelgtina, kad pats pažeidimas yra netyčinis, bendrovė geranoriškai bendradarbiavo su kontroliuojančia institucija, operatyviai vykdo jos teisėtus nurodymus. Anksčiau įmonė nebuvo bausta už analogiškų pažeidimų padarymą. Byloje nėra nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš viešai prieinamų VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad įmonė registruota tik 2014-10-29, 2014-11-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatą-restoraną, adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismas neturi pagrindo netikėti įmonės direktoriaus Ž. M. paaiškinimu, kad kavinė-restoranas dar negauna pajamų ir pelno iš šio komercinio objekto, neturi sukaupusi apyvartinių lėšų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda būtų per griežta. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnį ir (duomenys neskelbtini) paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas baudos minimumas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 13 dalimi, ATPK 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje, padarymą skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.