Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8; 4.6.2.1

2026 m. vasario 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

R. L. , 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos narės – nukentėjusiosios motinos D. L. sveikatą, o būtent: rankomis sugrėbė D. L. už kairės rankos riešo, po to rankomis suėmė ją už rankų ir jas stipriai spaudė, padarydamas nukentėjusiajai plėštinę žaizdą dešinės alkūnės srityje ir dvi plėštines žaizdas kairės plaštakos srityje.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. L. 2025 m. birželio 17 d. apie 22.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smurtaudamas sukėlė fizini skausmą nukentėjusiajai šeimos narei – motinai D. L., o būtent: rankomis griebė D. L. už dešinės rankos dilbio ir ją tempė.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. L. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis 2024 m. rugsėjo 19 d. susipyko su mama, nes buvo išgėręs, o jai tai nepatinka. Jis norėjo išeiti, o mama jam neleido, todėl griebė už rankos ir taip padarė. Kitų veiksmų neatliko. Kai paėmė mamai už rankos, buvo atsilupusi oda, sakė jai (mamai), kad reikia subintuoti, o ji pradėjo rėkti, todėl jis (kaltinamasis) išėjo pas kaimyną. Kas buvo 2025 m. birželio 17 d., tiksliai neatsimena. Prisimena, kad buvo kažkoks apsistumdymas, dėl to, kad jis buvo išgėręs. Jis rankomis paėmė mamai už šonų ir pastūmė į šoną, bet mamai už rankos dilbio nebuvo sugriebęs. Galbūt galėjo būti, kad paėmė mamai už rankos, nes viskas vyko greitai ir prisimena ne visą įvykį. Pareigūnai nenustatė jo neblaivumo, bet jis buvo išgėręs gal tris 0,5 l alaus, 6 laipsnių stiprumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2025 m. liepos 3 d. įtariamojo apklausos metu R. L. parodė, kad 2025 m. liepos 3 d. įtarimas jam yra įteiktas. Jis pripažįsta padaręs nusikaltimus, kuriais yra įtariamas. Jis žino, kad mamai negalima liesti odos, kad atsiranda lengvai mėlynės ir žaizdos, tačiau jis yra geriantis. Nesijaučia priklausomas nuo alkoholio, bet kai geria, tai geria jau ir tada įvyksta konfliktai su mama. Yra davęs išsamius parodymus savo ankstesnėse apklausose, jų nekeičia ir prašo jais vadovautis. Nori tik papildyti, kad dėl to ką padarė, kad sužalojo mamą nuoširdžiai gailisi ir sutinka su sutrumpintų įrodymų tyrimu (2 t., b. l. 87–89).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis perskaitytus parodymus patvirtino, nurodė, kad jis atsiprašė mamos, su ja susitaikė ir dabar yra viskas gerai. Pripažįsta, kad galėjo antru kartu sukelti mamai fizinį skausmą. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2025 m. birželio 18 d. įtariamojo apklausos metu R. L. parodė, kad vakar, birželio 17 dieną, jis buvo darbo biržoje, Kauno mieste. Po darbo biržos važiavo į Kauno rajono savivaldybę, Savanorių prospekte. Susitvarkė ten reikalus ir po visko nuėjo į parduotuvę, ir nusipirko alaus. Nusipirko keturis litrus alaus ir važiavo namo. Namie buvo gal apie 14 val. namie. Gal „biškį“ po 14 valandos. Jo mama D. L. buvo namuose. Mama pradėjo rėkti ant jo, kad vėl pradėjo gerti, tada lyg atsileido ir jis nuėjo miegoti. Prabudo ir mama vėl jam pradėjo priekaištauti, kad vėl eis gerti, tada ji jam pasakė kad gali negrįžti su bambaliais, jei eis dar pirkti, o jis aišku išėjo iš namų ir dar parduotuvėje nusipirko alaus ir tada grįžo į namus pas mamą vėl. Parsinešė alų namo, tada mama vėl pradėjo ant jo rėkti, kad negertų. Jis negali atsakyti, kiek tiksliai buvo valandų, nes buvo tikrai daug išgėręs alaus, nelabai atsimena valandas, bet tai gali būti įtarime nurodytos valandos. Jis parsinešęs tą alų gėrė vienas, buvo girtas. Ir po kažkiek laiko, gal po valandos ar dviejų, mama išėjo parūkyti į laiptinę. Jis jos paprašė, kad duotų cigaretę, ji jam sakė, kad neturi cigaretes, jis pasakė, kad turi, o ji vis tiek, kad neturi. Nu ir ką, mama ėjo į namus, bandė uždarinėti duris, jis pagriebė už durų rankenos, kad ji neuždarytų durų ir įėjo į namų vidų. Jis norėjo pasiimti striukę, kuri buvo pakabinta koridoriuje, ten šalia stovėjo mama, jie žodžiu konfliktavo ir jis ją pastumti norėjo, kad leistų praeiti ir, pagavęs ją už rankos, stumtelėjo. Nematė sužalojimų jokių ant jos rankos. Tik vėliau ji pakėlė bliuzoną ir parodė sužalojimus, bet nori pabrėžti, kad mama serga odos liga, jam atrodo, kad gal odos vėžys, todėl užtenka ją vos priliesti ir atsiranda mėlynės, lupasi oda. Kai įėjo į namus, pasiėmė striukę ir išėjo pas draugą K. D., kuris gyvena šalia esančiame name, adreso nežino ir buvo pas jį. Tada grįžo namo ir atsisėdo virtuvėje, gėrė kavą, valgė ir tada mama iškvietė policiją, ir atvažiavus policija jį išsivedė. Nori pabrėžti, kad kadangi buvo labai girtas, gali ne viską aiškiai atsiminti. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė ir prisipažįsta. Visos šitos problemos kyla dėl alkoholio vartojimo, nes kai negeria taip nesielgia. Šiuo metu papasakojo viską ką atsimena (2 t., b. l. 65, 66).??

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis perskaitytus parodymus patvirtino ir papildymų neturėjo.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji gyvena kartu su sūnumi R. L.. R. pas ją į namus atėjo gyventi nuo šių metų gegužės mėnesio. Įleido jį pas save gyventi, nes manė, kad jai padės gyventi, tvarkytis buityje, tačiau R. namuose dažnai girtauja, dėl to vyksta pastovūs konfliktai. Yra ne kartą kviesta policija dėl smurto. 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini)., namuose, virtuvės patalpose kilo konfliktas su R.. Jis buvo namuose išgėręs, kadangi jai tai nepatinka, ji jam pasakė, kad eitu iš namų, bet jis jos neklausė, nereagavo, todėl nusprendė, kad reikia paimti telefoną ir kviesti policiją. R. pamatęs, kad ji paėmė į rankas telefoną, priėjo prie jos, griebė rankomis jai už kairės rankos riešo, tokiu būdu jai nudrėskė viršutinį odos sluoksnį, taip jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Jai pradėjo bėgti kraujas iš rankos. Supratusi, kad R. yra agresyvus, norėjo išbėgti į lauką, ėjo link koridoriaus, tada R. vėl priėjo prie jos, naudodamas fizinę jėgą, tyčia suėmė ir spaudė bei laikė ją už rankų, kad negalėtų išeiti iš namų, taip jai nudraskė dešinės rankos virš alkūnės esantį viršutinį odos sluoksnį, dėl to jautė fizinį skausmą. Ištrūkusi iš Ramūno rankų, nubėgo į pirmą aukštą pas kaimynę Vilmą, paprašė, kad ji paskambintų į policiją. Vilma paskambino policijai, R. liko būti namuose, o ji laukė išėjusi į lauką atvykstančių tarnybų (1 t., b. l. 41–43).

Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. alkotesterio duomenų matyti, kad 18.32 val. nustatytas R. L. apsvaigimas nuo alkoholio – 2,9 promilių (1 t., b. l. 44).

2024 m. rugsėjo 19 d. asmens apžiūros protokolo nurodyta, kad buvo apžiūrimas nukentėjusiosios D. L. kūnas. Moteris vilki margos spalvos palaidinę trumpomis rankovėmis, juodos spalvos kelnes. Ant kairės rankos, ties riešu, yra kraujuojanti žaizda, nudraskytas viršutinis odos sluoksnis. Ant dešinės rankos, ties dilbiu kraujuojanti žaizda, nudraskytas viršutinis odos sluoksnis. Apžiūrint dešinę ranka, ties alkūne, virš jos yra kraujuojanti žaizda, nudraskytas viršutinis odos sluoksnis (1 t., b. l. 50–58).

2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (ID 95455433426), skambučio pradžia_ 2024-09-19 17_56_57). Moteriškas balsas 1: dėl ko skambinat?; moteriškas balsas 2: kad policija atvažiuotų pas mane; moteriškas balsas 1: tai miestas koks?; moteriškas balsas 2: (duomenys neskelbtini); moteriškas balsas 1: kas vyksta?; moteriškas balsas 2: smurtauja, baisu sumušta visas girtas smurtauja; moteriškas balsas 1: kas čia sūnus?; moteriškas balsas 2: taip; moteriškas balsas 1: o jūs jau kvietėt?; moteriškas balsas 2: kvietėm kvietėm, o dabar jau išvis viršūnė; moteriškas balsas 1: nesimuša?; moteriškas balsas 2: mušasi tai aš jums sakau visa sumušta; moteriškas balsas 1: ar jums reikalinga greitoji?; moteriškas balsas 2: taip; moteriškas balsas 1: vardas, pavardė?; moteriškas balsas 2: D. L.; moteriškas balsas 1: dėl sumušimo greitoji?; moteriškas balsas 2: taip; moteriškas balsas 1: mušė rankomis?; moteriškas balsas 2: rankomis; moteriškas balsas 1: tai dviese su sūnum esat?; moteriškas balsas 2: taip; moteriškas balsas 1: gerai informuojame policiją (1 t., b. l. 97–99).

Iš 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros įrašas. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240919-181845UTC+0300“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Kieme stovi pranešėja, kurios abi rankos su žaizdomis. Pranešėja nurodo, kad suėmė su ranka ir gerai suspaudė, teigia, kad sūnus namuose yra agresyvus. Pareigūnai eina į butą, antrankiais surakina vyriškį, vedą į policijos tarnybinį automobilį. Pareigūnė moters klausia, kaip viskas įvyko. Pranešėja pasakoja, kad sūnus buvo girtas namuose, prašė jo išeiti iš namų, pradėjo rėkti, griebė už rankos. Paklausus moters, iš kur pas ją ant rankų visos mėlynės, ji atsako, kad visur kur prisiliečia visur pasidaro mėlynės, paklausus ar tai liga, moteris nurodė, kad odos liga, tos mėlynės ne nuo sumušimo. Aiškina, kad sūnus stipriai suėmė, o odelė plona, greit plyšta, ją lengvai galima nunerti. Moteris parodo, kad nuo smurto jei atsirado sužalojimai, kurie kraujuoja ir parodo su pirštu tas vietas ant rankų pareigūnei. Moteris aiškina, kad į ligoninę tikrai nevažiuos. Sūnus taip stipriai suėmė su savo stipriom rankom, kad plyšo oda, čia daug nereikia, galima visą odą nunerti. Moteris nurodo, kad jai dabar skauda žaizdas. Pareigūnė toliau bendrauja su pranešėja, moteris sako, kad tai pirmas kartas, kada sūnus naudoja fizinį smurtą. Toliau pareigūnai pildo dokumentus atlieka kitus reikiamus veiksmus (1 t., b. l. 94–95).

2024 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 2079/2024 (02) nurodyta, kad D. L. konstatuotos trys labiausiai tikėtina plėštinės žaizdos rankose – viena dešinės alkūnės srityje, ir dvi kairės plaštakos srityje. Iš pateiktų duomenų žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Žaizdos yra tikėtina bukos traumos padariniai, atsiradusios dėl odos ir minkštųjų audinių suspaudimo bei tempimo užduotyje įvardintomis aplinkybėmis ir laiku. Teoriškai plėštines žaizdas asmuo gali patirti ir be kito asmens traumuojančio veikimo, tiesiog buitinėje veikloje kliudydamas aplinkos daiktu ar parkrisdamas, tačiau šiuo atveju pati nukentėjusioji medikams nurodė aplinkybes, sutampančias su užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir jomis netikėti nėra pagrindo (1 t., b. l. 85, 86).

Nukentėjusioji D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad R. L. yra jos sūnus. 2025 m. birželio 18 d. ji buvo namuose pažymoje nurodytu adresu. Vakare, apie 22.50 val. sūnus R. grįžo į namus girtas, ji nežino, kur jis gėrė. Yra jam ne kartą sakiusi, kad jo girto į namus nepriims, nes kas nori girtą laikyti namuose – niekas. Tuo metu, kai jis grįžo, ji stovėjo laiptinėje, jie ten susiginčijo, tada ji norėjo eiti į namus, o R. ėjo „naglai“ paskui, kaip visada. Dar stovint laiptinėje R. pagriebė jai už dešinės rankos dilbio ir ją laikė stipriai, taip jai atsilupo oda ant rankos ir atsivėrė kraujuojanti viena žaizda. Jos oda plona, dėl vartojamų vaistų, nes yra užspausti nervai. Jos sūnus žino, kad jos oda lengvai plyšta, bet jam neįdomu, jam nerūpi, geriančiam žmogui nieks nerūpi. Kai jai atsivėrė žaizda, jai aišku skaudėjo, jis jai skausmą sukėlė, šiandien žaizda jau gyja. Sūnus matė, aišku, kad jai atsivėrė žaizda, bet kas jam girtam rūpi. Jis jos net neatsiprašė. Dėl plonos odos ir atsirandančių žaizdų vaistų nevartoja, jai nėra nustatyta jokia odos liga. Pasikartos, kad vaistus geria tik dėl užspaustų nervų skausmo. Pas medicinos ekspertus nevyko, nes neturi tokių galimybių. Įvykio dieną atsisakė duoti parodymus, nes buvo vėlus paros metas. Nori dar papildyti, kad 2024 m. gruodžio mėnesį taip pat buvo ikiteisminis tyrimas dėl sūnaus smurto prieš ją, tačiau tą kartą jie susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (1 t., b. l. 154–157).

Iš 2025 m. birželio 17 d. – 2025 m. birželio 18 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios D. L. kūnas. Anr D. L. dešinės pusės rankos dilbio, išorinės dalies, yra matoma apie trijų centimetrų ilgio ir apie dviejų centimetrų pločio kraujuojanti žaizda, odos atplyšimas. Taip pat šalia kraujuojančios žaizdos, ant rankos dilbio išorinės dalies ir ant plaštakos dalies, yra matomos kraujosruvos bei odos patamsėjimai, kurie su įvykiu nesusiję. Apžiūrėjus D. L., daugiau jokių papildomų sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 142–149).

2025 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti du policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašai. Pirmasis vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „PSS-20250617-233019UTC+0300 (1)“. Vaizdo įrašas darytas 2025 m. birželio 17 d., įrašo pradžios laikas 23.30 val. Vaizdo įrašo trukmė 12.42 min. Vaizdo įraše matyti tarnybinio automobilio vidus. Pareigūnės išlipa iš automobilio ir eina į namo vidų. Antrame aukšte paskambinus į duris, jas atidaro moteris. Moteris nurodo, kad sūnus pabėgo. Pareigūnėms nurodo įvykio aplinkybes, kad sūnus griebė už rankos, kai jie susistumdė. Nurodo, kad sūnus girtas, kad „naglai“ lenda į namus, nors ji šio ir neįsileidžia. Taip pat parodo ranką, ant kurios matomos žaizdos ir nurodo, kad jai skauda ranką. Moteris medikų atsisako, nurodo, kad išsigydys pati. Pareigūnėms pasiteiravus, ar moteris rašys pareiškimą dėl įvykio, moteris nurodo, kad šiuo metu pareiškimo ji nerašys. Antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250618-010524UTC+0300“. Vaizdo įrašas darytas 2025 m. birželio 18 d., įrašo pradžios laikas 01.05 val. Vaizdo įrašo trukmė 06.48 min. vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnės grįžta pas moterį į namus ir atlikinėja procesinius veiksmus su moterimi (1 t., b. l. 158–160).

Iš 2025 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vienas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95507409703, skambu io prad ia_ 2025-06-17 22_58_50) (1)“. Garso įrašas darytas 2025 m. birželio 17 d., įrašo pradžios laikas 22.58 val. Įrašo trukmė 02.33 min. Girdimas dviejų asmenų pokalbis. Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjos. Pranešėja nurodo, kad jai reikalinga policija, nes jos sūnus girtas įsiveržė į namus, atsisako išeiti, sužalojo jai ranką. Nurodo, kad greitoji jai nereikalinga (1 t., b. l. 162–164).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis R. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio BK straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, baudžiamąją atsakomybę numatanti tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, kurie buvo ištirti BPK 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuoja, kad R. L. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo motiną D. L., tai yra, tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai už kairės rankos riešo, po to rankomis suėmė už nukentėjusiosios rankų ir stipriai spaudė ir dėl to atsirado plėštinės žaizdos dešinės rankos alkūnės srityje ir plėštinės žaizdos kairės plaštakos srityje, taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. susipyko su mama, nes buvo išgėręs, o jai (mamai) tai nepatinka. Jis norėjo išeiti, o mama jam neleido, todėl griebė už rankos ir taip padarė. Kitų veiksmų neatliko. Kai paėmė mamai už rankos, buvo atsilupusi oda, sakė jai (mamai), kad reikia subintuoti, o ji pradėjo rėkti, todėl jis (kaltinamasis) išėjo pas kaimyną. Taip pat nurodė, jog žino, kad dėl mamos ligos, jos oda yra labai jautri.

Kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji išsamiai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji D. L. patvirtino, kad konfliktas su sūnumi įvyko dėl to, kad šis buvo girtas, dėl to ji liepė sūnui eiti iš namų. Sūnus jos neklausė, todėl nusprendė paimti telefoną ir kviesti policiją. Ta pamatęs R. L. sugriebė rankomis už jos (nukentėjusiosios) kairės rankos riešo, taip nudrėskė viršutinį odos sluoksnį, pardėjo bėgti kraujas, po to dar suėmė ir spaudė bei laikė už abiejų rankų, taip nudraskė odos viršutinį sluoksnį dešinėje rankoje virš alkūnės. Dėl to jautė fizinį skausmą. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Apie tai, kad sūnus, būdamas neblaivus, naudojo fizinį smurtą, D. L. nurodė ir BPC operatorei. Nukentėjusiosios parodymai atitinka iš kitų įrodymų šaltinių gautus duomenis. Asmens apžiūros protokole buvo užfiksuota nukentėjusiosios D. L. apžiūra, ant jos kūno – kairėje rankoje ties riešu, dešinėje rankoje ties dilbiu ir alkūne po įvykio buvo matomas nudraskytas viršutinis odos sluoksnis, kraujuojančios žaizdos. Specialisto išvadoje Nr. G 2079/2024 (02) buvo nustatyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, įvertintas sveikatos sutrikdymo mastas ir padaryta išvada, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis.

Veika padaryta netiesiogine tyčia, apie kurios buvimą leidžia spręsti tai, kad savo šeimos narei nežymų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis sukėlė tarp jų kilusio konflikto metu, kaltinamajam esant apsvaigusiam nuo alkoholio, veiksmai buvo spontaniški, tačiau buvo nevienkartiniai – nukentėjusiajai kaltinamasis suėmė už rankų ne vieną kartą, ir tai suponuoja pagrindą išvadai, kad kaltinamasis, atlikdamas tokius veiksmus žinant, kad dėl mamos ligos jos oda pasižymi ypatingu jautrumu, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai ir tokiems padariniam atsirasti leido. Duomenų, kurie objektyviai pagrįstų tiesioginės tyčios kaltinamojo veikoje buvimą, t. y. sąmoningą siekį sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, nebuvo gauta.

Įvertinus pirmiau aptartus įrodymus, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, darytina išvada, kad R. L. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, kurie buvo ištirti BPK 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuoja, kad R. L. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo motiną D. L., tai yra, tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai už dešinės rankos dilbio ir tempė, taip savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis nurodė, kad tiksliai šio įvykio aplinkybių jis neprisimena, tačiau perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. L. nurodė, kad 2025 m. birželio 17 d. jis vartojo alkoholį, kurį parsinešė į namus, mama jam dėl to priekaištavo, vėliau jis vėl nuėjo nusipirkti alkoholio, parsinešė alų namo, tada mama vėl pradėjo ant jo rėkti, kad negertų, tačiau jis gėrė. Mama buvo išėjusi parūkyti, jis paprašė cigaretės, mama nedavė ir ėjo į namus, bandė uždaryti duris, tada jis (kaltinamasis) sugriebė už durų rankenos, norėjo pasiimti striukę, su mama žodžiu sukonfliktavo ir jis (kaltinamasis), mamą pagavęs už rankos, stumtelėjo, mama rodė sužalojimus.

Kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji išsamiai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji D. L. patvirtino, kad konfliktas su sūnumi įvyko dėl to, kad šis į namus grįžo neblaivus, susiginčijo laiptinėje, ji nenorėjo sūnaus įleisti į namus, tačiau jis ėjo paskui ją (nukentėjusiąją), sugriebė už dešinės rankos dilbio ir stipriai laikė, dėl to atsilupo oda ir atsivėrė kraujuojanti žaizda, sūnus žaizdą matė. Dėl tokių sūnaus veiksmų jautė fizinį skausmą. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat BPC operatorei. Nukentėjusiosios D. L. parodymai atitinka ir iš kitų įrodymų šaltinių gautus duomenis. Asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios D. L. apžiūra – ant dešinės rankos dilbio išorinės dalies po įvykio matoma kraujuojant žaizda, odos plyšimas. Nors nukentėjusioji pas teismo medikus dėl patirtų sužalojimų nevyko, tačiau atsižvelgus į užfiksuotų sužalojimų pobūdį, jų atsiradimo aplinkybes, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais apie tai, kad dėl sūnaus panaudoto fizinio smurto ji jautė skausmą, apie kurį aiškiai nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams.

Veika padaryta netiesiogine tyčia, apie kurios buvimą leidžia spręsti tai, kad savo šeimos narei fizinį skausmą kaltinamasis sukėlė tarp jų kilusio konflikto metu, kaltinamajam esant apsvaigusiam nuo alkoholio, veiksmai buvo spontaniški, kaltinamasis suėmė nukentėjusiajai už rankos konflikto metu, dėl suėmimo ant nukentėjusiosios rankos atsirado vizualiai matomi sužalojimai, ir tai suponuoja pagrindą išvadai, kad kaltinamasis, atlikdamas tokius veiksmus, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai ir tokiems padariniam atsirasti leido. Duomenų, kurie objektyviai pagrįstų tiesioginės tyčios kaltinamojo veikoje buvimą, t. y. sąmoningą siekį sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, nebuvo gauta.

Įvertinus pirmiau aptartus įrodymus, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, darytina išvada, kad R. L. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. L. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Alkoholio įtakos neteisėtam elgesiui neneigė ir pats kaltinamasis. Atsižvelgus į tai, nustatytina kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Šios aplinkybės nustatymui priežastys, dėl kurių abiem atvejais kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, neturi teisinės reikšmės, kadangi nukentėjusiosios priekaištavimas dėl alkoholio vartojimo, reikalavimas išeiti iš namų nepateisina kaltinamojo neadekvačios reakcijos, kuriai įtakos ir turėjo būtent apsvaigimas nuo alkoholio, o jokių duomenų, kurie suponuotų nukentėjusiosios elgesio, kaip rizikingo ar provokuojančio, vertinimą, šioje byloje nebuvo gauta.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodytos informacijos matyti, kad R. L. praeityje nebuvo teistas (1 t., b. l. 188–191). Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus pateiktos informacijos matyti, kad R. L. eilę kartų baustas administracine tvarka už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimus, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 172–187). Kaltinamasis nevedęs, nedirba. Bylos duomenimis, dėl konsultacijų ir gydymo į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (3 t., b. l. 198, 199).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į tyčinį padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų stadiją – baigti nusikaltimai, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. L. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus 1 metams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, įvykdyto prieš tą pačią nukentėjusiąją, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kaltinamasis vėl smurtavo artimoje aplinkoje, savo šeimos nario (motinos) atžvilgiu. Šie duomenys leidžia spręsti apie kaltinamojo polinkį artimoje aplinkoje kylančius konfliktus spręsti fiziniu smurtu. Pažymėtina ir tai, kad R. L. atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau duomenų, jog kaltinamasis dalyvavo minėtoje programoje, teisme nebuvo gauta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgus į tai, kad iki šioje byloje vertinamų nusikaltimų R. L. teistas nebuvo, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimus, į nusikalstamų veikų pasekmes nukentėjusiosios sveikatai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2024 m. rugsėjo 19 d. veika), sukeltas fizinis skausmas (2025 m. birželio 17 d. veika), už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2024 m. rugsėjo 19 d. veika ir 2025 m. birželio 17 d. veika) padarymą jam skirtinos didesnės už minimalią, tačiau nesiekiančios vidurkio arešto bausmės. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos kaltinamajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl to byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę dar sumažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Įvertinus bylos duomenis apie kaltinamojo ankstesnius baustumus, taip pat ir tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė prieš artimą sau žmogų – mamą, jos namuose, kuriuose mamos buvo priimtas gyventi, savo elgesio po to, kai ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiąją buvo nutrauktas, nekeitė, spręsti nesaikingo alkoholio vartojimo problemą nesistengė, ne kartą baustas dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimų, darytina išvada, jog kaltinamasis nusikalsta neatsitiktinai, jam yra būdingas smurtinio elgesio modelis, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo.

V. Kiti klausimai

R. L. laikinai sulaikytas 2025 m. birželio 18 d. 2.00 val. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2025 m. birželio 18 d. nutarimu į laisvę paleistas 2025 m. birželio 18 d. 12.37 val. Taip pat kaltinamasis laikinai sulaikytas 2026 m. sausio 26 d., vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutartį ir paleistas 2026 m. sausio 28 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, sulaikyme išbūtas laikas 2025 m. birželio 18 d. ir nuo 2026 m. sausio 26 d. iki 2026 m. sausio 28 d., įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 69–72). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 144–146), tačiau ši kardomoji priemonė 2026 m. sausio 28 d. nutartimi buvo panaikinta (2 t., b. l. 167–168). Atsižvelgus į tai, nuosprendyje spręsti klausimą dėl šios kardomosios priemonės nebėra pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2026 m. sausio 27 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam R. L., kurias sudaro 62,50 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, aplinkybę, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese (2 t., b. l. 155), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

– kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, esantys vokuose baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 96, 100, 161, 165) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugsėjo 19 d. veika) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. birželio 17 d. veika) – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės pridedant 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės dalį – 15 (penkiolika) parų ir skirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti R. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 18 d. 2.00 val. iki 2025 m. birželio 18 d. 12.37 val. (1 diena) ir R. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. sausio 26 d. 12.40 val. iki 2026 m. sausio 28 d. (3 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

Išaiškinti R. L., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 34656216) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurai 50 ct), iš nuteistojo R. L. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius vokuose baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.