- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1463-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11382-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1463-123/2013
2013 m. lapkričio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei E. M., tretiesiems asmenims Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro notarei L. J., Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biurui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2012-08-28 pareiškimą, kuriuo jis, V. M., atsisakė jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. M., negaliojančiu. Nurodė, jog palikimo atsisakymo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, nes atsakovė nurodė, jog nėra jokio turto, pateikė pareiškimą paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui prieš ieškovo valią, o sužinojęs apie jam priklausančią palikimo dalį, ieškovas iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas panaikinti atsisakymą nuo palikimo. Atsakovė pasinaudojo sunkia ieškovo sveikatos būkle, nes dėl patirtos galvos traumos vartoja stiprius vaistus, svaigsta galva. Paaiškino, kad po įtėvio mirties atsakovė atvažiavo į Pasvalį ir paaiškino, jog reikalingas jo parašas, kad ji gautų 500 Lt. Su atsakove ir jos sūnumi nuėjo pas notarą, kur pasirašė atsisakymą nuo palikimo, po to nuvažiavo į parduotuvę, atsakovė nupirko pavalgyti ir davė dar 100 litų. Kitą dieną (2012-08-29) viską papasakojo draugui, kuris sužinojo, kad įtėvis turėjo butą, ir atsakovė dabar jį nuomoja. Kai kreipėsi į teismą, sužinojo, kad tėvui priklausė garažas, kurį nori paveldėti, nes dabar neturi kur gyventi. Atsakovė jį apgavo, nes nieko apie garažą nesakė. Nurodė, kad notarė paaiškino jam viską, jai jokių pretenzijų jis neturi, bet ieškovas nesuprato, jog palikimas yra ne 500 Lt, bet garažas, todėl atsisakymo nuo palikimo nebūtų pasirašęs, jei būtų apie garažą žinojęs.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-29 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. M. atsakovei E. M. 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. M. valstybei 75,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas, būdamas pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, palikimą po J. M. mirties priimti atsisakė laisva valia 2012-08-28 paduodamas pareiškimą notarui dėl palikimo atsisakymo. Konstatavo, kad ieškovui buvo išaiškintos visos atsisakymo nuo palikimo (tiek kilnojamo, tiek nekilnojamo turto) pasekmės, ieškovas, pasirašydamas pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, žinojo, kad yra likęs nekilnojamas turtas. Tiek E. M., tiek ir liudytojas K. J. taip pat nurodė, kad V. M. buvo išaiškinta, jog jo parašas reikalingas dėl garažo (nekilnojamojo turto) atsisakymo. Todėl laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad apie likusį po J. M. mirties garažą ieškovui atsakovė nepranešė, o vienašalis sandoris buvo sudarytas ne laisva valia, bet dėl apgaulės. Darė prielaidą, kad savo nuomonę dėl palikimo ieškovas pakeitė draugų įkalbėtas, todėl atmetė kaip nepagrįstus ir kitus ieškinyje nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus – pasinaudojimą sunkia ieškovo sveikatos būkle.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad palikimo atsisakymo sandoris buvo sudarytas apgavus ieškovą, nes atsakovė nurodė, jog po tėvo mirties neliko jokio turto, tik 500 Lt, o pareiškimo padavimas dėl palikimo atsisakymo yra formalumas. Notarė netikrino jokių registrų, nesakė, ar yra turto, tik paklausė, ar ieškovui suprantamas pareiškimo turinys. Paaiškino, kad pasirašė ant pareiškimo įtikintas atsakovės, jog jokio nekilnojamojo turto nėra. Atsisakymas nuo palikimo neatitiko tikrosios ieškovo valios, todėl yra pagrindas pripažinti palikimo atsisakymo sandorį negaliojančiu. Sužinojęs, kad buvo apgautas, pateikė Pasvalio rajono apylinkės teismui skundą dėl notaro veiksmų, todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aktyvius ieškovo veiksmus po pareiškimo pateikimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pareiškimą pakeitė draugų įkalbėtas. Mano, kad sudarytas sandoris yra ne ieškovo laisvos valios išraiškos, o atsakovės nesąžiningų veiksmų rezultatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ieškovas, pasirašydamas atsisakymą nuo palikimo, žinojo, jog yra likęs nekilnojamasis turtas. Šias aplinkybes patvirtino notarė, atsakovė ir liudytojas. Įstatymas nenumato galimybės keisti valios išraiškos dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Pasvalio rajono 1-o notaro biuro notarė L. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovui buvo išaiškinta, jog jis atsisako nuo viso – tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, kuris priklauso mirusiajam ir priklausys ateityje, ieškovas patvirtino, kad atsisako nuo viso palikimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nuomonę dėl palikimo pakeitė draugų įkalbėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl pareiškimo, kuriuo ieškovas atsisakė nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo (CK 5.60 str.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. 2012-08-28 notaro biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriame nurodė, jog atsisako jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, teisinės pasekmės jam išaiškintos (b. l. 9). Ieškovas ieškiniu ir apeliaciniu skundu prašo 2012-08-28 palikimo atsisakymą pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 str.), teigdamas, jog atsakovė jam nenurodė, kad po tėvo mirties liko nekilnojamojo turto.
CK 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas, jo 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009). Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Pagal CK 1.91 straipsnį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo, kitų esminių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino notarės L. J. išdėstytas aplinkybes ir liudytojo K. J. parodymus, todėl pagrįstai konstatavo, jog ieškovas žinojo apie likusį nekilnojamąjį turtą. Įvertinus byloje esančius duomenis, yra pagrindo tikėti, kad notarė L. J. išaiškino ieškovui palikimo atsisakymo pasekmes, t. y., kad ieškovas atsisako viso – tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, kuris priklauso mirusiajam J. M. ir priklausys ateityje, o ieškovas patvirtino, kad atsisako viso palikimo (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad apie asmens valią atsisakyti palikimo sprendžiama iš jo pareiškimo ir veiksmų – įpėdinis pareiškė pareiškimu notarui, kad atsisako palikimo, be to, nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti.
Sandorio pripažinimas negaliojančiu galimas tada, jeigu atsakovo konkretūs veiksmai (neveikimas) sudarė apgaulės turinį. Galimybė sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu priklauso nuo to, ar bus nustatyta sandorį sudariusio subjekto valios yda. Atsakovė E. M. neatliko apgaulingų veiksmų, kurie butų turėję lemiamos įtakos ieškovo valios susiformavimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui buvo žinoma apie nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį palikėjui, ieškovas savo nuomonę dėl palikimo galėjo pakeisti draugų įkalbėtas, taip pat nėra duomenų, jog atsakovė pasinaudojo sunkia ieškovo sveikatos būkle. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarant sandorį valios ydos atsiradimas priklausė nuo atsakovės nesąžiningų veiksmų, ar svarbios sandorio sudarymui aplinkybės buvo nuslėptos. Byloje nėra įrodymų, kad įpėdinis padarė pareiškimą pas notarą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs, be to, nenustatyta kitų įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti palikimo atsisakymo sandorį negaliojančiu ar konstatuoti, kad šis niekinis.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovo priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p., b. l. 120).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. M. atsakovei E. M. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.