Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9719-2025 ir byla grąžinta Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos vyresniojo tyrėjo 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu A. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 140 Eur dydžio bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 2 d. 22.30 val., būdamas akivaizdžiai neblaivus (tikrintis blaivumą alkotesteriu atsisakė, girtumas nustatytas pagal akivaizdžius fiziologinius požymius, t. y. nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli) ir vartodamas kalboje necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius įžeidinėjo policijos pareigūnus, tuo pažemindamas jų garbę bei orumą, šį administracinį nusižengimą padarydamas pakartotinai.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutartimi Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo medžiaga grąžinta Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą.

3.1. Institucija pabrėžia, kad administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyti konkretūs vieta, laikas, asmens blaivumo būklė, elgesio pobūdis ir teisinis kvalifikavimas. Nutarime papildomai remtasi pareigūnų tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašu iš kūno kameros bei alkotesterio patikros duomenimis, taip pat kitais objektyviais įrodymais, kurie patvirtina A. N. veiksmuose esant administracinio nusižengimo sudėtį. Dėl to nepagrįsta išvada, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o protokole ir nutarime neva nebuvo konkrečiai aprašyti nusižengimo požymiai.

3.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 508 straipsnį kyla už įžeidžiančius žodžius ar gestus, kai jų turinys yra akivaizdžiai žeminantis. Esminė yra ne frazių žodis į žodį citata, o elgesio visuma, iš kurios matyti įžeidžiamasis pobūdis ir intencija. Vaizdo įraše užfiksuotas akivaizdžiai agresyvus, necenzūrinis elgesys su policijos pareigūnais, o tai, kad šie žodžiai buvo skirti būtent jiems, patvirtina jų pateikti tarnybiniai pranešimai. Be to, teismo išvados, kad vien neblaivumas bei keiksmažodžiai neįrodo tikslo pažeminti pareigūnų garbę, yra prieštaraujančios ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Šiuo atveju A. N., būdamas agresyvus, sąmoningai vartojo įžeidžiančius žodžius ir žinojo, kad policijos pareigūnai atlieka tarnybą. Tokie veiksmai atitinka subjektyviuosius ANK 508 straipsnio požymius, t. y. teismo išvada suponuoja klaidingą įžeidimo sąvokos taikymą. Be to, manytina, kad teismas taip pat pažeidė ir įrodymų vertinimo principus.

3.3. Vertintina, kad teismas, priimdamas sprendimą grąžinti bylą tyrimui, pažeidė ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuri numato, jog byla gali būti grąžinta institucijai išimtiniais atvejais, kai reikia didelės apimties papildomo tyrimo. Šiuo atveju nėra nurodoma, kokios konkrečios aplinkybės dar turėtų būti tiriamos, kokių įrodymų trūksta ir kodėl jų negalima vertinti esamoje byloje. Teismas iš esmės apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie tai, jog šioje byloje yra nepakankamas konkretizavimas, kas neatitinka išimtinio bylos grąžinimo sąlygos, o taip pat toks sprendimas neatitinka ir teismų praktikos, pagal kurią žemesnysis teismas privalo pats vertinti surinktų įrodymų pakankamumą.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, nušalinimų ar kitų prašymų negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

4. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N. kaltės klausimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnio 1 dalyje, iš esmės nėra sprendžiamas, įvertinus tai, kad apygardos teismas tokiu atveju turėtų pasisakyti ir dėl apylinkės teismui pateikto skundo dėl Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo, kuris, kaip yra matyti iš skundžiamos 2025 m. spalio 23 d. nutarties, nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina tai, ar buvo realus pagrindas grąžinti bylą Institucijai.

5. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad ne bet koks nustatytas formalus bei apylinkės teismui galimai abejonių keliantis, o tik realus ir sunkiai procesine prasme įgyvendinamas (praktiškai neįmanomas) bylos nagrinėjimo teisme metu pagrindas gali būti pateisinamas ANK prasme grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Dėl to spręstina, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kuri įgaliota surašyti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą administracinio nusižengimo byloje), dėl pastarojo trūkumų galima, kuomet jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą spręstina, kad šiuo atveju toks pagrindas nebuvo nustatytas.

6. Iš skundžiamos 2025 m. spalio 23 d. nutarties matyti, jog ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas procesinis sprendimas buvo priimtas grindžiant nepakankamu nusižengimo aplinkybių konkretizavimu, t. y. nei 2025 m. balandžio 3 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2025 m. balandžio 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nebuvo detaliai aprašyta, kokiais objektyviais duomenimis remiantis nustatyta, jog A. N. pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą, neatskleista, kokie konkretūs pareigūnai laikomi nukentėjusiaisiais nuo jo veiksmų; taip pat nekonkretizuota, kokie veiksmai ar žodžiai buvo pripažinti įžeidžiančiais, kas būtent buvo jais įžeistas bei kokiu pagrindu padaryta išvada apie garbės ir orumo pažeminimą. Nors iš dalies yra sutiktina, kad Institucijos 2025 m. balandžio 3 d. administracinio nusižengimo protokole, taip pat 2025 m. balandžio 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje 2025 m. balandžio 2 d. įvykio aplinkybės aprašytos glaustai (bendrai nurodyti neblaivumo požymiai bei necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių vartojimas policijos pareigūnų atžvilgiu), tačiau vien tik tai nėra laikoma ANK 609 straipsnio 1 dalies ar 618 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu. Pažymėtina ir tai, jog pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, nukentėjusieji gali būti nustatyti ir bylą nagrinėjant teisme, taip pat ANK imperatyviai nedraudžia teismui tikslinti Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes.

7. Vertinant Institucijos priimtus procesinius sprendimus ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 618 straipsnio 1 dalies kontekste, matyti, kad esminiai aptariamų procesinių sprendimų duomenys buvo nurodyti tinkamai ir pakankamai išsamiai – nurodyti procesinį sprendimą priėmusio pareigūno vardas bei pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (jo vardas bei pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat ANK straipsnio dalis, numatanti atsakomybę už padarytą nusižengimą. Pastebėtina ir tai, jog Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarime yra išsamiai nurodytos kitos aplinkybės, susijusios tiek su bylos ne teismo tvarka nagrinėjimu, tiek su duomenimis, kuriais remiantis buvo priimtas šis nutarimas (policijos pareigūnų kūnų kameros įrašas, administracinio nusižengimo ir sulaikymo protokolai, policijos registruojamų įvykių registro ROIK (duomenys neskelbtini) pranešimo kortelė bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl įvykio ir dėl asmens tapatybės nustatymo procedūros, alkotesterio patikros sertifikato kopija, kiti dokumentai). Sutiktina su Institucija dalyje dėl to, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė, kokios aplinkybės turi būti papildomai tiriamos ir kurių nėra įmanoma nustatyti bylą nagrinėjant teisme bei taikant ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios numato tai, kad nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas turi teisę atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus 2, 3 ir 5 skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Dėl to manytina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip didelės apimties papildomas aplinkybių tyrimas, kurio iš esmės nėra galima atlikti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje.

8. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (žr. pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Aktyvaus teismo vaidmenį užtikrina ir pirmiau paminėtos ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostatos, leidžiančios bylą nagrinėjančiam teismui atlikti tam tikrus proceso veiksmus siekiant užtikrinti tiesioginį byloje esančių įrodymų visumos ištyrimą, savo išvadas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės (arba nekaltumo) pagrindžiant išsamiai ir nešališkai byloje ištirtų įrodymų visumos vertinimu. Akcentuotina ir tai, jog teismo aktyvumą pagrindžia ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, jog apylinkės teismas, šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauja arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų šiuos įrodymus pateikti teismui. Įvertinus pirmiau pacituotą konstitucinę jurisprudenciją bei ANK nuostatas, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Institucijos nutarimo ir jame nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimas yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui.

9. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepateikė jokio faktinių aplinkybių arba duomenų vertinimo tiek dėl Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo, tiek dėl A. N. apylinkės teismui pateikto skundo (ypač dėl jame nurodyto teiginio, jog asmuo savo poziciją pateiks teisme), nors ir turėjo galimybę visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal pateiktą skundą ir priimti sprendimą dėl minėto Institucijos nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo (past. – pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, jog konkretus nukentėjusiųjų neįvardijimas iš esmės trukdo nagrinėti bylą bei yra pagrindas priimti sprendimą bylą grąžinti papildomam tyrimui atlikti). Šios aplinkybės sudaro situaciją, kai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Institucijos pateiktą apeliacinį skundą, turėtų arba išeiti iš skundo ribų, taip nepagrįstai apribodamas proceso šalių teisę į apeliaciją, arba patikrintų tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kas lemtų situaciją, jog pirmosios instancijos teismui pateiktas A. N. skundas liktų iš esmės neišnagrinėtas. Taip būtų pažeidžiamos ne tik ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė kreiptis į teismą. Dėl to yra darytina išvada, jog bylos grąžinimas Institucijai neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o taip pat prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o administracinio nusižengimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti A. N. skundą dėl Institucijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.