Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-397/2012

2012 m. gegužės 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nuteistasis įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas dėl to, kad neturėdamas leidimo įgijo, nešėsi ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis šiomis aplinkybėmis, būtent, 2011 m. sausio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, Dzirmiškių k. Miroslavo sen. Alytaus r., A. A., neturėdamas leidimo paėmė E. D. duodamus šaunamąjį ginklą, tai yra pramoninės gamybos, graižtvinį, pertaisomą .30 kalibro medžioklinį karabiną CZ 555 Nr. A839704 (Čekija) ir tris pramoninės gamybos, medžioklinius .30 kalibro .30-06 Springvield šovinius. Visą tai jis nusinešė į stacionarų žvėrių tykojimo bokštelį, esantį Dzirmiškių miško 38-me kvartale ir laikė prie savęs iki 2011 m. sausio 21 d., 16:45 val., kuomet buvo sulaikytas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir policijos pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė A. A. pritaikyti tinkamai ir teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Iš esmės panaši nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kur nurodyta, kad asmenys gali įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis tik gavę tam leidimą. Priešingu atveju ginklų bei šaudmenų įsigijimas ir laikymas vertintinas kaip neteisėtas ir už tokius veiksmus asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis iš dalies pripažino faktines aplinkybes dėl neteisėto šautuvo ir šovinių įsigijimo ir laikymo neturint leidimo. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Apeliantas savo skunde teigia, kad jis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes paėmęs medžiotojo, su kuriuo atvyko į mišką (E. D.), ginklą nešė apie 10 metrų iki tykojimo bokštelio, su ginklu įlipo į bokštelį ir jame buvo labai trumpą laiko tarpą, nes tuoj pat prisistatė pareigūnai, šautuvo iš dėklo neišėmė, aplinką stebėjo ne su šautuvo optika, kaip teigia pareigūnai, o su žiūronais.

Liudytojais apklaustų pareigūnų N. N., V. J., A. V., V. Š., D. B., T. P., T. P. parodymais nustatyta, kad 2011-01-21 Dzirmiškių miško 38-ame kvartale buvo surengtos kelios pasalos, tikintis sulaikyti ten brakonieriaujančius asmenis. Daliai pareigūnų būnant vienoje iš pasalų netoli vieno žvėrių tykojimo bokštelio privažiavo automobilis, iš jo išlipo šviesiai apsirengęs asmuo, kuris turėjo šautuvo dėklą, nuėjo link bokštelio ir užlipo į jį, su ginklo optika apžiūrėjo teritoriją. Pareigūnai girdėjo, kaip minėtas asmuo užtaisinėja ar ištaisinėja ginklą, tuomet bėgo link bokštelio ir prisistatydami policijos pareigūnais, liepė padėti ginklą, lipti iš bokštelio. Po kelių komandų asmuo išlipo iš bokštelio ir buvo sulaikytas, nustatyta, kad sulaikytasis asmuo buvo A. A.. Kitoje pasaloje buvusiems pareigūnams sulaikyti kito pažeidėjo nepavyko. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, parodymus liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai buvo išgalvoti, kaip teigia nuteistasis. Be to, minėtus liudytojų parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jo pridėtose fotolentelėse (t. 1, b. l. 13-22) užfiksuota įvykio vieta Dzirmiškių miške (Miroslavo sen., Alytaus r.), taip pat užfiksuoti žvėrių tykojimo bokštelis bei jame rastas ginklas su optiniu taikikliu, jo dėklas, šovinių dėtuvė, šoviniai ir netoli bokštelio esanti žvėrių šėrykla. Apžiūrint įvykio vietą, ginklas buvo rastas išimtas iš dėklo, o tai vėlgi paneigia nuteistojo aiškinimą, kad jis ginklo išėmęs nebuvo ir jo nenaudojo. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registrų pažymose (t. 1, b. l. 26, 27) nurodyta, kad ginklas, kurį turėjo A. A. sulaikymo metu, priklauso E. D., kuriam priklauso ir daugiau ginklų. Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 33-35) seka, kad tyrimui pateiktas ginklas (kurį įvykio metu turėjo A. A.) yra pramoninės gamybos, graižtvinis, pertaisomas .30 kalibro medžioklinis karabinas CZ 555 Nr. A839704 (Čekija), priskiriamas C kategorijai, trys pramoninės gamybos, medžiokliniai .30 kalibro .30-06 Springvield šoviniai skirti .30 kalibro įvairių modelių graižtviniams medžiokliniams karabinams bei šautuvams, priskiriami šaudmenų kategorijai, tinkami šaudymui iš pateikto karabino. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato, kad C kategorijos šaunamiesiems ginklams bei B ir C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų įsigijimui reikalingas leidimas. Nuteistasis leidimo įsigyti, laikyti bei nešiotis ginklą ir šaudmenis neturėjo. Tai patvirtina civilinėje apyvartoje esančių ginklų registrų pažyma (t. 1, b. l. 25), kurioje nurodyta, kad A. A. leidimo ginklui įsigyti, laikyti ir nešiotis neturi, taip pat nuteistasis neturi savo vardu registruotų ginklų.

Nors liudytojas E. D. nurodė, kad jo ir A. A. tikslas buvo tik apžiūrėti teritoriją ir sulaukti kitų asmenų, kurie jiems turėjo suorganizuoti medžioklę, tokie jo parodymai prieštarauja liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymams bei kitiems, byloje esantiems, įrodymams. E. D., atvažiavęs į įvykio vietą bei išleidęs A. A., visai neieškojo apsisukimo vietos (kaip nurodė nuteistasis), o nuvažiavo iki kito žvėrių tykojimo bokštelio. E. D., duodamas parodymus, bandė teisinti A. A., tačiau jis yra A. A. draugas, todėl neatmetama versija, kad šis liudytojas galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi ir siekdamas padėti A. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, suderino su nuteistuoju esmines parodymų detales. Apylinkės teismas tokius parodymus pagrįstai vertino kritiškai, kaip prieštaraujančius kitai bylos medžiagai. Kaip jau buvo minėta, liudytojais apklausti pareigūnai parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių keturi policijos pareigūnai turėtų apkalbėti nuteistąjį.

Iš pateis nuteistojo parodymų bei apeliacinio skundo motyvų seka, kad jis yra atlikęs stažuotę, kurios metu buvo praktiškai susipažinęs su medžioklės organizavimu bei veikla, medžioklės priemonėmis, įrankiais, būdais ir pan., be to, yra baigęs medžiotojų mokymo kursus ir įgijęs teisę laikyti medžioklės egzaminą. Ši aplinkybė rodo, jog A. A. buvo gerai susipažinęs ir su ginklų bei šaudmenų rūšimis, jų įgijimą, laikymą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat teisės aktais, reglamentuojančiais medžioklę ir turėjo žinoti, jog neturint leidimo negalima disponuoti ginklu bei šaudmenimis, taip pat, kad pagal Medžioklės įstatymo nuostatas, medžioklė prasideda, kai šautuvas išimamas iš dėklo, ką jis ir padarė – išlipęs iš automobilio medžioklės plotuose nelaukė, kol apsisuks jo draugas, o su šautuvu įlipo į žvėrių tykojimo bokštelį, kur šautuvą išėmė iš dėklo ir juo stebėjo aplinką. Nors nuteistasis teigia, kad tai darė žiūronų pagalba, byloje nėra duomenų (to nenurodo nei policijos pareigūnai, tai neužfiksuota jokiame rašytiniame dokumente), jog nuteistasis įvykio metu turėjo žiūronus. Konstatuotina ir tai, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 1 dalį svarbu yra, jog apeliantas neturėdamas leidimo ginklui ir šaudmenims, kuriems pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra būtinas leidimas, įgyti ir laikyti, žinodamas, kad gali laisvai disponuoti šautuvu bei šaudmenimis ir kad pažeidžia teisės normas, pasiskolinęs šautuvą bei šaudmenis iš E. D., taip juos įgijo ir laikė.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad A. A. tik norėjo praktiškai susipažinti su medžiokle, išsiaiškinti klausimus, numatytus medžioklės egzamino programoje, be to, jokios žalos realiai nepadarė, tačiau šie argumentai visiškai neturi įtakos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikacijai. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ir už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir už jų realizavimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų, pasekmės šiuo atveju reikšmės neturi.

Apeliantas taip pat teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika turėjo būti pripažinta mažareikšme ir jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, tačiau toks apelianto teiginys nėra pagrįstas. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Atsižvelgiant į visas objektyviąsias ir subjektyviąsias aplinkybes, atspindinčias padaryto nusikaltimo pavojingumą, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir kt., sprendžiama, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Kolegija daro išvadą, kad A. A. nusikalstamas veikimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu ir jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nusikaltimas, už kurio padarymą jis buvo nuteistas yra pavojingas visuomenės saugumui, A. A. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, apysunkė, be to, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį dėl veikos mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad dėl visų paminėtų aplinkybių A. A. pagrįstai pripažintas kaltu, apylinkės teismas nuosprendžiu teisiškai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl išteisinti nuteistąjį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.