Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-461-883/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-10
Bylos Nr.
2-461-883/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-03-04942-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dorsimus“
Trečiasis asmuo
J. G.
Kategorijos
  • 73.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-461-883/2012Teisminio proceso Nr.2-07-03-04942-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.3; 116.4 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 10 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,sekretoriaujant O. B.,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ atstovui J. S.,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorsimus“ atstovei advokato padėjėjai I. B.,trečiajam asmeniui J. G. ir jo atstovui advokatui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ (toliau tekste – UADB „Ergo Lietuva“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“ (toliau tekste – UAB „Dorsimus“), tretiesiems asmenims atsakovo pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Busturas“ (toliau tekste – UAB „Busturas“) ir J. G. dėl 1714,00 Lt žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Dorsimus“, prašydamas priteisti iš atsakovo 1714, 00 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad 2008-07-29 išvažiavime iš uždaros teritorijos, esančios Šarūno g. 2, Šiauliuose, įvyko eismo įvykis, kurio metu užsidarantys vartai atsitrenkė į automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. Ž., priekinės dalies šonus ir apgadino transporto priemonę. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ pagal 2007-07-25 su draudėju G. Ž. sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį (KASKO), todėl vykdydamas sutartį ir transporto priemonės savininko nurodymu ieškovas 1714,00 Lt draudimo išmoką pervedė transporto priemonę suremontavusiai UAB „Igtisos paslaugos“. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš už žalą atsakingo asmens. Nurodo, jog CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta generalinio delikto doktrina, o CK 6.264 str. numato samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jo darbuotojas žalos padarė eidamas savo darbines pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Dorsimus“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad UAB „Dorsimus“ darbuotojas J. G. dėl 2008-07-29 įvykio, kurio metu buvo apgadintas G. Ž. automobilis BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekaltas, tokiu būdu negali atsirasti ir J. G. darbdavio UAB „Dorsimus“ atsakomybė. Pažymi, kad atsakovas teikė apsaugos paslaugas UAB „Busturas“ (trečiasis asmuo) pagal UAB „Busturas“ vidaus dokumentais nustatytą tvarką; įrengti teritorijos vartus ir budėjimo vietas postuose yra UAB „Busturas“ pareiga. G. Ž. vairuojamas automobilis bandė išvažiuoti iš UAB „Busturas“ teritorijos pro įvažiavimui skirtus vartus, o atsakovo UAB „Dorsimus“ darbuotojas J. G., stebėdamas posto viduje esantį monitorių, iš anksto pamatyti ne pro tuos vartus išvažiuojantį automobilį ir išvengti įvykio negalėjo. Administracinė teisena buvo nutraukta Šiaulių apskrities VPK 2009-03-03 nutarimu, nustačius, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų dėl J. G. administracinės atsakomybės. Atsakovas teigia, kad ieškovas draudimo išmoką sumokėjo 2008-10-22, todėl yra praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo atsakovo pusėje J. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad aikštelė, iš kurios išvažiuojant buvo apgadintas automobilis, priklauso UAB „Busturas“, o dėl įvykio jis nėra pripažintas kaltu.

Trečiasis asmuo UAB „Busturas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį bendrovės atstovas neatvyko. Teismo šaukimas įteiktas tinkamai (98 b. l.), prašymo bylos nagrinėjimą atidėti negauta, todėl byla nagrinėjama UAB „Busturas“ atstovui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2008-07-29 automobiliui BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuojant iš uždaros UAB „Busturas“ priklausančios teritorijos - autobusų parko, esančio Šarūno g. 2, Šiauliuose, užsidarantys vartai atsitrenkė į automobilio priekinės dalies šonus, dėl įvykio buvo apgadinta transporto priemonė ir vartai (5,6 b. l.).

UAB „Busturas“ autobusų parko, esančio Šarūno g. 2, Šiauliuose, teritorijos, joje esančios technikos ir patalpų apsaugą pagal 2008-04-01 saugos paslaugų sutartį Nr. 47 vykdė atsakovas UAB „Dorsimus“ (60-62 b. l.). Įvykio metu saugos darbuotojo pareigas UAB „Dorsimus“ atliko trečiasis asmuo J. G. (2008-04-30 darbo sutartis Nr. 501, 54 b. l. ). Dėl šio įvykio 2009-03-03 Šiaulių apskrities VPK buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nenustačius teisės pažeidimo sudėties (kaltės)( ATPK 35 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 13-15 b. l.).

Automobilis BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ savanorišku transporto priemonių (KASKO) draudimu, draudimo laikotarpis nuo 2007-10-25 iki 2008-10-24 (transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0259623, 4 b. l.) Transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudaro 1714,00 Lt. Ieškovas 2008-10-22 pervedė transporto priemonę suremontavusiai UAB „Igtisos paslaugos“ 1714 Lt (19, 20 b. l.).

Ieškovas savo reikalavimą grindžia LR CK 6.1015 straipsnio nuostatomis ir prašo iš atsakovo UAB „Dorsimus“, kaip atsakingo už atsiradusią žalą asmens, priteisti 1714 Lt žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6. 246 - 6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad žala padaryta 2008-07-29 automobiliui BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuojant iš atsakovo UAB „Dorsimus“ saugomos UAB „Busturas“ teritorijos. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo UAB „Dorsimus“ darbuotojas J. G. yra kaltas dėl įvykio metu atsiradusios žalos.

Saugos paslaugų sutartyje Nr. 47 numatyta, kad UAB „Dorsimus“ (atsakovas) įsipareigoja organizuoti fizinę autobusų parko (Šarūno g. 2, Šiauliai) apsaugą ir praėjimo pravažiavimo kontrolę (60-62 b. l.). Įvykio dieną saugos darbuotoju dirbo J. G. (6-7 b. l.). UAB „Dorsimus“ pareiginiuose nuostatuose saugos darbuotojui yra tik bendro pobūdžio normos dėl saugos darbuotojo teisių ir pareigų bei atsakomybės (56-58 b. l.). Šiuose nuostatuose nėra detaliai reglamentuojamos saugos darbuotojo, dirbančio įvažiavimo/išvažiavimo poste, atliekamos funkcijos. Atsižvelgiant į minėtoje saugos paslaugų sutartyje nustatytus apsaugos (UAB „Dorsimus“) įsipareigojimus, darytina išvada, kad saugos darbuotojas visų pirma yra atsakingas už fizinę teritorijos, joje esančios technikos ir pastatų apsaugą. Minėtoje sutartyje taip pat numatyta, kad UAB „Dorsimus“ organizuoja įvažiavimo/išvažiavimo kontrolę. Tuo tarpu transporto judėjimą teritorijoje, įvažiavimo ir išvažiavimo iš UAB „Busturas“ autobusų aikštelės teritorijos pro specialiai įrengtą postą tvarką reglamentuoja generalinio direktoriaus patvirtinta schema, kuri pakabinta ties administracijos pastatu (UAB „Busturas“ saugaus eismo skyriaus viršininko S. B. parodymai, administracinėje byloje, 13 b. l.). Šie bylos duomenys rodo, kad UAB „Busturas“ turi nuolatinius darbuotojus, atsakingus už eismo saugumą, ir transporto judėjimo saugumo užtikrinimo funkcijos atsakovui UAB „Dorsimus“, t. y. ir saugos darbuotojams, nebuvo perduotos. Teismo vertinimu, judėjimo schemos pakabinimo vieta, atitinkamų ženklų, atitinkančių reikalavimus, ir signalų pastatymas, ženklų matomumo užtikrinimas, įvažiavimo/išvažiavimo posto ir vaizdo kamerų transporto priemonių judėjimui stebėti tinkamas įrengimas yra autobusų aikštelės savininko UAB „Busturas“ pareiga.

Teismas atmeta ieškovo argumentą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo darbuojas J. G., elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai, neįsitikinęs, kad tai yra saugu, uždarinėjo vartus ir todėl yra kaltas dėl padarytos žalą. Įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas nustatė, kad įvažiavime į UAB „Busturas“ teritoriją įrengtos vaizdo kameros, kurių fiksuojamą vaizdą saugos darbuotojas mato posto viduje esančiame monitoriuje; jame matomas ir įvažiavimas, kuriame įvyko eismo įvykis, tačiau artėjanti transporto priemonė pamatoma jau įvažiavus į pravažiavimą, norėdamas iš toliau pastebėti artėjančią transporto priemonę, saugos darbuotojas turi išeiti į lauką arba turi būti prie šoninio lango. Trečiasis asmuo J. G. tiek posėdžio metu, tiek duodamas paaiškinimus administracinėje byloje (7 b. l.), nurodė, kad jis įleidęs autobusą į teritoriją distanciniu valdymu darė vartus ir tuo metu, kai vartai užsidarinėjo, per įvažiavimui skirtus vartus bandė išvažiuoti BMW automobilis. Šios aplinkybės rodo, kad saugos darbuotojas neturėjo techninių galimybių laiku pastebėti pro įvažiavimui skirtus vartus išvažiuojančio automobilio. Tai, kad G. Ž. vairuojamas automobilis iš teritorijos išvažiavo pro vartus, skirtus transporto priemonėms įvažiuoti, įrodo administracinės bylos medžiaga ir ši aplinkybė bylos nagrinėjamu metu nebuvo ginčijama. Apie tai, kad prieš išvažiuodamas automobilis būtų stabtelėjęs ties saugos postu, byloje duomenų nėra.

Neginčytinų aplinkybių apie tai, kad trečiasis asmuo J. G. turėjo galimybę pastebėti atvažiuojantį automobilį ir sustabdyti beužsiveriančių vartų judėjimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nagrinėjamoje situacijoje jo elgesio vertinti kaip neapdairaus ar nerūpestingo taip pat nėra pagrindo. Tuo tarpu automobilio savininkas iš teritorijos išvažiavo pro įvažiavimui skirtus vartus, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus savo turtui, taip pat nesilaikė saugaus atstumo, kad išvengtų susidūrimo su kliūtimi. Tokiu būdu darytina išvada, kad pats nukentėjusysis rizikavo ir savo veiksmais padarė sau žalą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis LR CK 6.263, 6.264 straipsniais. Šiuo konkrečiu atveju taikytina LR CK 6.253 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl ieškinio senaties. Atsakovas teigia, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 str.). CK 126 straipsnio 7 dalis nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o šio straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Atsakovas teigdamas, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 7 punkte nurodytą 1 metų ieškinio senaties terminą, neteisingai aiškina ieškovą ir atsakovą siejančius teisinius santykius ir ginčui taikytinas materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad draudimo teisiniai santykiai pagal jų prigimtį taikytini tik draudėjui ir draudikui, visi kiti draudėjo ar draudiko santykiai su trečiaisiais asmenimis negali būti kildinami iš draudimo teisinių santykių, nors ir būtų grindžiami draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiams taikytinos atsakovo ir avarijoje nukentėjusio asmens civilinės atsakomybės iš delikto reglamentuojančios teisės normos (CK 6.1015 str. 2 d.), įskaitant ir ieškinio senaties taikymo taisykles. Todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti taikytinas ne vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Byloje nustatyta, kad ieškovui reikalavimo teisė atsirado nuo 2008-10-22, jam išmokėjus draudimo išmoką. Ieškovas į teismą kreipėsi 2011-08-03, taigi nepraleidęs minėto 3 metų ieškinio senaties termino, todėl ieškovo reikalavimui ieškinio senaties institutas netaikytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį iš ieškovo turi būti priteistos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1300 Lt (104-108 b. l). Prašymas su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu teismui pateiktas raštu. Išlaidų paskaičiavime nurodoma, kad užmokestis už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra 600 Lt, o užmokestis už pasirengimą ir atstovavimą teisme (3,5 val.) yra 700 Lt. Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintais užmokesčio už advokato pagalbą kriterijais, teismas sprendžia, kad šioje byloje maksimalus užmokesčio už pasirengimą ir atstovavimą teisme dydis yra 336 Lt ((3,5 x(0,15x800))x0,80), todėl priteisia iš ieškovo atsakovui 936 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys atmetamas, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteisiama 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Dorsimus“ (į. k. 145843465) iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ (į. k. 110012799) 936 Lt (devynis šimtus trisdešimt šešis litus) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ (į. k. 110012799) 24 Lt (dvidešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėja Irena Stasiūnienė