Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu, A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent: ji 2018 m. gruodžio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, po to, kai A. R. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 14.25 val., savadarbiu šaunamuoju ginklu, draudžiamu civilinėje apyvartoje, netyčia iššovė ir susižeidė, pastarojo nurodymu ginklą, gulintį krūmuose prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė nuo žemės, bei neturėdama leidimo, pažeisdama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, vaikščiodama gatvėmis nešiojo iki tol, kol nunešusi į Linksmojoje g. 75, Vilnius name esančią nišą, po palange paslėpė, po ko, Y. I. parodžius kur ginklas paslėptas, R. P. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ginklą paėmė ir 2019 m. vasario 9 d. atvežė į VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, esančią palatą, kurioje buvo gydomas A. R., iš kur 2019 m. vasario 11 d. savadarbis šaunamasis ginklas buvo paimtas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

A. R. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, o būtent: jis 2018 metų vasaros laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Parko gatvėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, eidamas šaligatviu tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), surado savadarbį šaunamąjį ginklą, bei 6 vienetus fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro kraštinio (žiedinio) įskėlimo šovinių, priskiriamų prie kategorijos ginklų ir šaudmenų, draudžiamų civilinėje apyvartoje, kuriuos, neturėdamas leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą bute, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini)-30, laikė, bei vaikščiodamas gatvėmis nešiojo, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku laukuose už Vilniaus technologijų ir verslo profesinio rengimo centro, adresu (duomenys neskelbtini), 5 šovinius naudodamas minėtą savadarbį šaunamąjį ginklą iššaudė, o 2018 m. gruodžio 27 d., apie 14.25 val., minėtu ginklu netyčia iššovęs paskutinį šovinį susižeidė ir, norėdamas paslėpti ginklą nuo greitosios medicinos darbuotojų, bei policijos pareigūnų, jį išmetė prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurį tą pačią dieną jo (A. R.) nurodymu nuo žemės paėmė J. I., bei nunešusi į namo, adresu (duomenys neskelbtini), nišą paslėpė, po ko, Y. I. parodžius kur ginklas paslėptas, R. P. ginklą paėmė ir 2019 m. vasario 9 d. atvežė į VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius esančią palatą, kurioje buvo gydomas A. R., iš kur 2019 m. vasario 11 d. savadarbis šaunamasis ginklas buvo paimtas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. I. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ėjo link namų, buvo toks garsas, kad kažkas sprogo, pamatė kraują. Tą daiktą A. numetė į šoną, kai greitoji išvažiavo, ji tą daiktą nunešė paslėpti. Tuo momentu ji nesuprato, kas nutiko, jai greitoji pasakė, kad A. pasišovė, o vėliau policijoje pasakė, kad ten ginklas. A. jai pasakė paslėpti tą daiktą, o kai jis išeis iš ligoninės, tuomet viską išsiaiškins. Nežino, gal kažko ir klausė A., neprisimena, viskas įvyko labai greitai. Ji pakėlė tą daiktą ir paslėpė po palange adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko pasakė apie tai mamai, ji paskambino A. draugui, ir tas draugas nuvežė jį į ligoninę. Labai gailisi dėl to, ką padarė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gruodžio 27 d. paėmė tą ginklą, kurį anksčiau rado gatvėje, ėjo į svečius pas Y. ir tik norėjo iššauti kaip petardą, tačiau nušoko pirštas ir įšovė jam į pilvą. Paskui jis paprašė padėti tą daiktą. Paskui, kai į ligoninę atvažiavo policija, paprašė draugo, kad jis nueitų, paimtų tą daiktą, ir jam atneštų į ligoninę, tam, kad atiduotų policijai. Iš pradžių sakė, kad kažkokie nepilnamečiai jį pašovė, nes buvo baisu, kad turėjo tą ginklą. Žinojo, kad negalima jo turėti, todėl ir prašė, kad jį paslėptų. Dabar labai gailisi dėl to, ką padarė. Nežino, kodėl iš karto nepasakė, kur yra ginklas. Gydėsi ligoninėje, nes buvo nustatyta atvira (duomenys neskelbtini)s forma. Dabar ruošiasi operacijai, nežino, ar yra galimybė visiškai išsigydyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

2019 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas BPC, kuriuo nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 27 d. kviesta greitoji medicinos pagalba dėl to, kad (duomenys neskelbtini), vyrui reikalinga skubi medicinos pagalba, bėga kraujas (1 t., b. l. 15-17).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, jog atvykus į įvykio vietą pacientas priėjo prie GMP automobilio. Paciento žodžiais, į jį šovė. Stebima dešinės plaštakos kiaurinė žaizda, žaizda pilvo srityje, bei apčiuopiamas svetimkūnis pilve (1 t., b. l. 23-24).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos trečiojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. 2018 m. gruodžio 27 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2018 metų gruodžio mėnesio 27 d., patruliuojant su patruliu V. P., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prie GMP priėjo vyras su šautine žaizda pilve. Atvykus nurodytu adresu, GMP brigada nurodė asmenį A. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jam išėjus iš parduotuvės prie jo priėjo du jauni vaikinai ir paprašė cigaretės, šis nedavė, po ko pajautė skausmą. GMP apžiūrėjo asmenį, pradinės apžiūros metu nustatė, kad yra šautinė žaizda plaštakoje ir pilvo ertmėje. Asmuo išvežtas į RVUL. Pranešėja Y. I., gimusi (duomenys neskelbtini), pamačiusi kraujuotą vyrą iškvietė GMP, daugiau nieko paaiškinti negalėjo (1 t., b. l. 25).

2018 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, t. y. gatvės dalis su šalia esančiais pastatais. Priešais pastatą (duomenys neskelbtini) ant pėsčiųjų tako matomi raudonos spalvos skysčio likučiai. Paimta nuoplova su skysčio pavyzdžiu, kuri yra supakuojama į voką Nr. 1. Priešais daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), asfaltuotos dalies, matomi kiti raudono skysčio likučiai. Nuo raudono skysčio likučių paimama nuoplova su skysčio pavyzdžiu, kuri supakuojama į voką Nr. 2 (1 t., b. l. 26-32).

2018 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas objektas, t. y. dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo pastato aštuntame aukšte. Įvykio vietos – dviejų kambarių buto – apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 38-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 27 d. ryte, laiko neatsimena, iš A. namų, kur nakvojo, nuėjo į barą, po to grįžo pas A.. Kad A. gydomas ligoninėje, sužinojo iš policijos pareigūnų, kai jie atėjo į butą. A. nesakė, kad jam kas būtų grasinęs ar panašiai. Nežino, kas galėjo sužaloti A. (1 t., b. l. 83). Liudytojas R. P. papildomos apklausos metu parodė, kad vėliau sužinojo, jog A. susižeidė ar kažkas jį sužeidė, tiksliai nežino, bet ir nelabai aiškinosi, nes po ilgalaikio gėrimo bandė atsigauti. Kažkurią dieną, tiksliai kurią, pasakyti negali, jam paskambino J., pavardės nežino, ir verkdama pasakė, kad buvo policijoje. J. papasakojo, kad ją išleido, pasakė, kad ji žino, kur paslėptas „daiktas“, kuriuo pasišovė A.. Paprašė su ja susitikti, susitiko su J. (duomenys neskelbtini) ir ši jam parodė, kad po palange guli metalinis vamzdelis. Nežino, kur ta palangė, bet parodyti gali. Jis nežiūrėjo, ar tame „daikte“ yra šovinių. „Daiktą“ pasiėmė pas save, įsuko į skudurą ir padėjo rūsyje. 2019 m. vasario 8 d. vakare jam paskambino A., pavadino „daiktą“ „tušiniku“, pasakė jį atvežti į ligoninę. Šeštadienį, apie 09.00 val. nuvažiavo į Lazdynų ligoninę ir nuvežė „daiktą“ A. bei jam paliko. Nežinojo, koks tai daiktas buvo bei nežiūrėjo (1 t., b. l. 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. R. parodė, kad turi brolį A. R.. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 15.18 val., brolis paskambino, pasakė, kad yra vežamas į ligoninę, jog jam peršovė pilvą. Nežino, kas galėjo sužaloti brolį, nieko neįtaria (1 t., b. l. 78). Liudytoja O. R. papildomos apklausos metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 15 val. jai paskambino pats A. ir pasakė, kad jį peršovė, kad greitosios pagalbos medikai jį veža į ligoninę. Mėgino jo lyg klausti, kas konkrečiai atsitiko, tačiau brolis tada padėjo ragelį. Ji tik klausėsi, ką sako A., o pati negalėjo nieko paklausti, nes brolis tik viską jai pasakė ir jos nesiklausė. Savo brolį A. R. lankė ligoninėje 2018 m. gruodžio 28 d. ir su juo kalbėjosi, tačiau tik apie jo sveikatos būklę, o kas jam atsitiko ir kokiomis aplinkybėmis, nesikalbėjo. Paklausė A., kas jį peršovė, brolis išvengė atsakymo. Ji iki šiol nežino, kokiomis aplinkybėmis brolis patyrė sužalojimus, niekas iš jo pažįstamų pas ją nebuvo ir nieko jai nepasakojo. Nepastebėjo, kad jos brolis A. R. domėtųsi ginklais ar būtų turėjęs kokį nors ginklą (1 t., b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. O. parodė, kad pažįsta asmenį, vardu A. R., jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 27 d., apie 15.30 val. ėjo namo, prie (duomenys neskelbtini) pamatė greitosios automobilį bei daug policijos. Jo žmona J. I. (ji jo sugyventinė, oficialios santuokos sudarę nėra) stovėjo prie laiptinės, su ja užėjo kartu namo į butą. Taip pat lauke matė žmonos dukterį J. I., kuri nebuvo išgėrusi. Jiems su žmona užėjus namo, J. paskambino policija ir paprašė išeiti atgal į lauką. J. išėjo iš buto į lauką, o jis liko namie. Maždaug po 5 minučių grįžo namo J. ir J.. Jos tarpusavyje kažką aptarinėjo, kad kiek policijos, kas čia atsitiko. Jis pradėjo klausti žmonos, kas atsitiko, žmona jam labai neaiškiai pradėjo pasakoti, kad lyg ji laukė dukters nueiti į parduotuvę, ar jos su dukra ėjo iš parduotuvės, kad einant namo ji pamatė sužeistą A., jog ji nubėgo namo, nes norėjo paimti tvarstį, jog perbintuoti A. ranką (1 t., b. l. 90-91).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Y. I. parodė, kad A. R. yra jos geras pažįstamas, pažįstami apie 20 metų. 2018 m. gruodžio 27 d., iš parduotuvės ji, dukra ir A. R. ėjo vorele, pirmas ėjo A., ji su dukra ėjo šiam iš paskos. Eidama išgirdo garsą lyg būtų sprogusi petarda, garsas nebuvo garsus, prislopintas. Suprato, kad garsas buvo iš A. pusės, nes daugiau aplink nieko nebuvo. Pamatė, kaip A. dešinę ranką prispaudė prie savęs, šiek tiek pasilenkė į priekį. Ji greitai pribėgo prie A., pamatė, kad jis laiko prispaudęs dešinę ranką, pamatė kraujuotą delną, bei ant sniego buvo keli lašai kraujo. A. delne ji nieko nepastebėjo, bet pamačiusi daug kraujo nubėgo į priekį, t. y. į namus paimti tvarsčių. A. pasakė nekviesti greitosios, neaiškino kodėl. Ji iš savojo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją. Nori pasakyti, kad A. delno vidiniame paviršiuje matė žaizdą, lyg nuo petardos sprogimo, buvo atsidalinusi oda. A. rankoje nieko nematė, kas atsitiko, nesuprato. A. jai niekuomet nesakė, kad pas jį būtų koks savadarbis ginklas (2 t., b. l. 3-5). Liudytoja Y. I. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019 m. sausio 7 d. apklausos metu ji melavo, labai bijojo pasekmių, jie gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuris, jos nuomone, yra labai nesaugus. Ji įvykio dieną labai išsigando, matė, kad A. labai sužeistas, kaip ir minėjo, su dukra jam iškvietė greitąją ir jį sunkios būklės išvežė į ligoninę. Tiksliai neatsimena kada, jos dukra J. I. pasakė, kad kai A. susižeidė bei jį išvežė greitoji pagalba, ji nuėjo į tą vietą, kur matė, jog A. numetė daiktą. Pakėlė nuo žemės daiktą, kaip atrodė tas daiktas, dukra nepasakojo. Dukra pasakė, kad pakėlusi nuo žemės minėtą daiktą nunešė į (duomenys neskelbtini) vieną iš namų ir paslėpė sienos nišoje. Tiksliai vietos nežino, bet parodyti gali. Vėliau, kada tiksliai nežino, ji paskambino R., pavardės nežino, pasakė, kad reikia su juo susitikti. Susitikusi pasakė, kad žino, kur guli daiktas, kuriuo susižeidė A., kad jam parodys ir kad jis paimtų, jog nepaimtų niekas kitas. Su R. nuėjo kartu ir pagal dukros paaiškinimus ieškodama sienoje nišos rado minėtą daiktą. R. paėmė tą daiktą, ji net nematė, kaip tas daiktas atrodo, net nelaikė jo rankose, ir išsinešė. Ji nežino, kuo susižeidė A., manė, kad jo rankose sprogo petarda ir kad jis susižeidė ranką. Kas buvo per daiktas, kuriuo susižeidė A., ji nematė ir nežiūrėjo (2 t., b. l. 6-7).

Ikiteisminis tyrimas įtariamosios Y. I. atžvilgiu prokuroro 2019 m. rugsėjo 15 d. nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2 t., b. l. 29-40).

2019 m. sausio 4 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas A. R. RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės išrašas, iš kurio matyti, jog A. R. 2018 m. gruodžio 31 d. RVUL nustatyta šautinė pilvo sienos žaizda su klubinės žarnos sužalojimu. Sužalojimas dėl kiauryminio žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.9 punktas). Sužalojimas padarytas šaunamuoju ginklu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2 t., b. l. 152).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. R. parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. ėjo iš savo namų pas J., buvo išgėręs, labai mažai atsimena, kas tą dieną įvyko. Neatsimena, kad eitų su J. į parduotuvę alkoholio. Atsimena, kad ėjo prie „Elektromarkt“ parduotuvės, rankoje nešė savadarbį „tušinuką“ – šaunamąjį įrankį. Vasarą rado „tušinuką“ ant šaligatvio tarpe tarp „Bakaliuko“ ir baltų kioskų. Kada tai buvo, tiksliai nepamena. „Tušinukas“ gulėjo maišelyje, kuriame gulėjo 6 šoviniai, penkis šovinius, kol turėjo tušinuką per tą laiką iššaudė. Buvo likęs paskutinis šovinys. Tuo metu, kai buvo prie „Elektromarkt“, norėjo užtaisyti „tušinuką“ ir šis jo rankose sprogo. Jo ranka buvo kraujuota, ėjo pas J. suvarstyti ranką. Tai, kad J. buvo su juo, neatsimena. Atsimena, kad ant įėjimo į laiptinę laukė greitosios. Atsimena, kad „tušinuką“ atidavė J. I., bet neatsimena momento, kada tai tiksliai padarė. Vėliau sužinojo, kad J. minėtą „tušinuką“ atidavė R., jo pavardės nežino. R. buvo atėjęs pas jį ir jam tai papasakojo. Pasakė, kad laikys „tušinuką“ pas save. Policijai pasakė, kad jį pašovė nepilnamečiai, nes bijojo pasekmių, jog pasišovė pats ir kad turėjo minėtą savadarbį „tušinuką“ (2 t., b. l. 117-118).

2019 m. vasario 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. R. pareiškė, kad savadarbis šaunamasis įtaisas - „tušinukas“ yra ligoninės palatoje spintelėje, susuktas į skudurą. „Tušinukas“ paimtas supakuojant į dėžę (2 t., b. l. 119-125).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2019 m. vasario 1 d. specialisto išvada Nr. 140-(89)-IS1 nustatyta, jog tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio įskėlimo šovinio (.22 LR) dalis; tirti pateikta kulka buvo iššauta iš savadarbio ginklo, pritaikyto šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais (.22 LR) savo vamzdžio kanale turinčio 6 dešiniosios krypties graižtvas (1 t., b. l. 52-54).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. sausio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-13 (19) nustatyta, jog ant A. R. išorinių drabužių, striukės ir kelnių yra daug šūvio pėdsakų dalelių. Jų koncentracija ženkliai didesnė minėtų drabužių priekyje, negu nugaros pusėje. Striukės ir priekinėje kelnių kišenėse bei ant megztinio ir batų aptiktos pavienės šūvio pėdsakų dalelės. Ant A. R. kepurės, kojinių ir glaudžių šūvio pėdsakų neaptikta; ant R. P. nuoplovos nuo rankų šūvio pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 59-62).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 27 d. specialisto išvada Nr. 11-276 (19) nustatyta, jog:

1 - 3. Tirti pateiktas įtaisas yra savadarbis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro kraštinio (žiedinio) įskėlimo šoviniais. Tirti pateiktas savadarbis šaunamasis ginklas yra priskiriamas prie kategorijos ginklų, draudžiamų civilinėje apyvartoje. Kartu su savadarbiu šaunamuoju ginklu (jo dalimis) tirti pateiktas objektas yra savadarbis šaunamojo ginklo skiltuvas, pritaikytas centrinio įskėlimo šovinių kapsulėms įskelti. Klausimas - Ar pateiktas ginklas yra tvarkingas? - savadarbiams ginklams netaikomas ir šių ginklų tyrimo atveju nesprendžiamas.

4. Tirti pateiktas savadarbis šaunamasis ginklas nuleistuko neturi, jo funkciją atlieka skiltuvo rankenėlė. Iš pateikto savadarbio šaunamojo ginklo įvyksta šūvis, specialiai neatlaisvinus (neišstūmus) skiltuvo rankenėlės iš jai skirto išpjovos išėmimo, tiriamojoje dalyje nurodytais atvejais.

5. Tirti pateiktas savadarbis šaunamasis ginklas yra tinkamas šaudyti tiriamojoje dalyje nurodytu būdu.

6. Klausimas - Kokia jėga reikia nuspausti nuleistuką, kad įvyktų šūvis iš pateikto ginklo? - nesprendžiamas, dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

7. Tirti pateiktas savadarbis šaunamasis ginklas užtaisomas rankomis po kiekvieno šūvio, iš pateikto ginklo šaudoma pavieniais šūviais tiriamojoje dalyje nurodytais būdais. Po šūvio iš pateikto savadarbio šaunamojo ginklo vamzdžio (šovinio lizdo) iššauto šovinio tūtelės pašalinamos, panaudojant grūstuvą ar kitą kokį nors įrankį, tiriamojoje dalyje nurodytu būdu (1 t., b. l. 66-71).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 28 d. specialisto išvada Nr. 11-277 (19) nustatyta, jog ant tirti pateikto savadarbio šaunamojo įtaiso „tušinuko“ yra labai daug šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais, aptiktais ant A. R. drabužių (1 t., b. l. 72-74).

Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, prokuroro 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu nutrauktas, konstatavus, kad dėl A. R. nustatytų kūno sužalojimų nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 163-171).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. R. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2018 metų vasarą, eidamas nuo baro „Bokaliukas“, Parko gatvėje, Vilniuje prie PC „Maxima“ iki savo namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje rado neaiškų daiktą, susuktą į maišelį, kartu su daiktu buvo 5-6 šoviniai. Namie, (duomenys neskelbtini), daiktą išardė, tada suprato, kad tai šaunamasis ginklas. Ginklą su šoviniais laikė namie. Kažkada, tiksliai nepamena, laukuose už buvusios profesinės mokyklos šovinius iššaudė, ginklą parsinešė namo su vienu šoviniu. Ginklas gulėjo namuose, sekcijoje, kol 2018 m. gruodžio 27 d. jį pasiėmė su savimi, norėdamas iššauti vietoje petardos, kurias dažnai šaudo. Neatsimena, kur jis ėjo su J. ir Y. I.. Atsimena, kad eidamas nuo „IKI“ parduotuvės ant takelio prie „Elektromarkt“ parduotuvės, norėdamas iššauti kaip petardą paskutinį šovinį, pamiršo išimti ranką iš kišenės, nes buvo labai girtas. Ginklas buvo dešinėje striukės kišenėje, bet nėra tikras. Po to, kai susižeidė, jis tik atsimena, kad lyg Y. prašė ginklą paslėpti, bet tiksliai nepamena. 2019 m. vasario 9 d. paskambino R. P. bei paprašė, kad šis nueitų pas Y. ir paimtų jam priklausantį daiktą. Kad tai ginklas, R. nesakė. R. jo paprašytas ginklą atvežė jam į Lazdynų ligoninės palatą, kur iš jo spintelės ginklą paėmė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams pasakė, kad jį pašovė nepilnamečiai, bijodamas pasekmių dėl neteisėto ginklo laikymo (2 t., b. l. 135-139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. I. parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. ėjo link namų su mama ir A.. Iš parduotuvės jie ėjo vorele, pirmas ėjo A., jo dešinė ranka buvo striukės kišenėje. Tada išgirdo garsą lyg būtų sprogusi petarda. A. krūptelėjo ir lyg prisitraukė ranką arčiau savęs, vis dar laikydamas ją kišenėje. Kai A. ištraukė ranką iš kišenės, ranka buvo kruvina, iš jos stipriai bėgo kraujas. Pagalvojo, kad pas A. rankoje susprogo petarda. Paklausė A., kas atsitiko, jo rankoje buvo daiktas, panašus į tušinuką. A. pasakė, kad ne jos reikalas ir įsikišo ranką atgal į kišenę. Kadangi mama ėjo iš paskos ir rankose laikė telefoną, pradėjo mamai šaukti, kad ji kviestų greitąją pagalbą. Kai stovėjo lauke, A. pasakė, kad jam kišenėje susprogo petarda. Kai atvažiavo greitoji pagalba, A. pradėjo sakyti, kad jį kažkas užpuolė (2 t., b. l. 50-51).

2019 m. sausio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja J. I. patvirtino duotus parodymus (2 t., b. l. 52-57). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. I. papildomos apklausos metu parodė, kad papildomai nori parodyti, jog 2019 m. sausio 7 d. duodama parodymus ne viską papasakojo, sakė netiesą, kad ji nežino, kur daiktas, kuriuo A. pasišovė. Kai A. greitoji medicinos pagalba perrišinėjo sužeistą ranką, A. jai patyliukais pasakė nueiti į tą vietą, kur jis numetė daiktą, kuriuo susižeidė, pakelti jį nuo žemės bei kur nors paslėpti, o kai jis išeis iš ligoninės, pasiims ir viską sutvarkys pats. Kai A. susižeidė, jo rankoje matė daikto, panašaus į tušinuką, galiuką. Kai A. išvežė į ligoninę, ji tą pačią dieną nuėjo daikto, kuriuo A. susižeidė, ieškoti. Toje vietoje, kur nurodė A., ant žemės, prie laiptų, krūmuose, šalia šaligatvio, pamatė metalinį vamzdelį, kurį pakėlė. Pakėlusi nuo žemės nunešė į patį (duomenys neskelbtini) galą, jei neklysta, (duomenys neskelbtini). Vamzdelį įdėjo į namo sieną, po palange. Nežino, kodėl A. prašė jos daiktą paslėpti. Daiktas po palange pragulėjo ilgai, apie mėnesį, gal daugiau. Tada vieną dieną apie tai, kad paslėpė A. daiktą, pasakė savo mamai J., ši pasakė, kad šitą reikalą sutvarkys, pasakys, kur tas „tušinukas“ guli A. draugui R. ir pastarasis viską sutvarkys. Nežino, kada ir kaip „tušinuko“ perdavimas vyko R. (2 t., b. l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. I. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, jog kai A. greitoji medicinos pagalba perrišinėjo sužeistą ranką, A. jai patyliukais pasakė nueiti į tą vietą, kur jis numėtė daiktą, kuriuo susižeidė bei pakelti jį nuo žemės, nurodė kur nors paslėpti, o kai jis išeis iš ligoninės, pasiims ir viską sutvarkys pats. Kai A. susižeidė, jo rankoje matė daikto, panašaus į tušinuką, galiuką. Kai A. išvežė į ligoninę, ji iš karto, maždaug 15.20 val., nuėjo daikto, kuriuo A. susižeidė ieškoti. Kai ėjo ieškoti toje vietoje, kur nurodė A., ant žemės, prie laiptų, krūmuose, šalia šaligatvio, ten kaip tik tuo metu nebuvo sniego, pamatė metalinį vamzdelį. Jį pakėlė. Pakėlusi nuo žemės nunešė į patį (duomenys neskelbtini) galą, jei neklysta, (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nežino, parodyti galės. Vamzdelį įdėjo į namo sieną po palange. Nešdama slėpti nesuprato, kad tai galimai šaunamasis ginklas. Nežino, kodėl A. prašė jos jį paslėpti. Daiktas po palange pragulėjo ilgai, apie mėnesį, gal daugiau. Vieną dieną apie tai, kada, tiksliai neatsimena, bet po pirmojo vizito pas policijos pareigūnus paskambino savo mamai J. ir pasakė, jog paslėpė A. daiktą, kuriuo šis susižeidė, namo sienoje ir paaiškino telefonu kaip jį surasti. Mama jai pasakė, kad šitą reikalą sutvarkys, pasakys, kur tas „tušinukas“ guli A. draugui R. ir jis sutvarkys. Kada ir kaip „tušinuko“ perdavimas vyko R., nežino. Iki to ji mamai žodžiu nupasakojo, kur po palange guli „tušinukas“, mama dar jai kelis kartus skambino, negalėdama rasti. Kas toliau vyko ir kas, kur slėpė „tušinuką“, ji nežino. Tik iš mamos žodžių, kad ji „tušinuką“ atidavė R. (2 t., b. l. 68-71).

Ikiteisminio tyrimo metu J. I. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur A. R. išmetė „daiktą“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo pasišovė. Parodė vietą krūmuose, kur ji rado metalinį vamzdelį, bei einant per kiemus iki (duomenys neskelbtini) namo, namo kampe esančią nišą, kur po esančia metaline palange minėtą vamzdelį paslėpė (2 t., b. l. 73-81).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo ginklo laikymo pradžios momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Šaudmenų laikymas – tai šių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji J. I., A. R. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. I. parodė, jog A. jai pasakė paslėpti tą daiktą, o kai jis išeis iš ligoninės, tuomet viską išsiaiškins. Ji pakėlė tą daiktą ir paslėpė po palange adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko pasakė apie tai mamai, ji paskambino A. draugui, ir tas draugas nuvežė jį į ligoninę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. parodė, jog 2018 m. gruodžio 27 d. paėmė tą ginklą, kurį anksčiau rado gatvėje, ėjo į svečius pas Y. ir tik norėjo iššauti kaip petardą, tačiau nušoko pirštas ir įšovė jam į pilvą. Paskui jis J. paprašė padėti tą daiktą. Paskui, kai į ligoninę atvažiavo policija, paprašė draugo, kad jis nueitų, paimtų tą daiktą, ir jam atneštų į ligoninę, tam, kad atiduotų policijai. Iš pradžių sakė, kad kažkokie nepilnamečiai jį pašovė, nes buvo baisu, kad turėjo tą ginklą. Žinojo, kad negalima jo turėti, todėl ir prašė, kad jį paslėptų. Dabar labai gailisi dėl to, ką padarė.

Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltę taip pat patvirtina specialistų išvados, liudytojų R. P., O. R., V. O., Y. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos registro išrašas.

Aukščiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamosios J. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, nes ji neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, kaltinamojo A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, nes jis neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji J. I. ir A. R. kaltinamajame akte buvo kaltinami pažeidę Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 skirsnio 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau tai neatitinka šio įstatymo redakcijos, galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu, teismas šioje dalyje kaltinimą tikslina, nurodydamas, jog kaltinamieji pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.).

Dėl skirtinų bausmių

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios J. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas J. I. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad J. I. yra vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 104-115), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 90), gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas, psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija (2 t., b. l. 91). Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 89TPK-265/2019, objekto tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. I. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar bylos nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 97).

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka J. I. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. J. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad A. R. yra anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis yra 8 klasių išsilavinimo, jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 191-196), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 167), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 168).

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka A. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje teismas, svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kaltinamasis anksčiau teistas, savo kaltę pripažino, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kitų jo atžvilgiu nagrinėjamų baudžiamųjų bylų nėra, šiuo metu kaltinamasis A. R. turi sveikatos problemų, jam buvo nustatyta atvira (duomenys neskelbtini)s forma, be to, jis ruošiasi operacijai, nežino, ar yra galimybė visiškai išsigydyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus A. R. nuo visuomenės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nors kaltinamojo A. R. gynėjas prašė A. R. atžvilgiu taikyti BK 76 straipsnio nuostatas, su šiais argumentais sutikti negalima.

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas visus įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai – ar nusikaltimo padarymo metu ar vėliau. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-524/2013).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog A. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ši liga, kuria serga kaltinamasis A. R., nenumatyta „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priede „Sunkių ir nepagydomų ligų sąraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247. Atsižvelgiant į tai, atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 76 straipsnį nėra jokio pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus tyrėjos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu savadarbis šaunamasis ginklas priduotas saugoti į Vilniaus VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugyklą (1 t., b. l. 75-76), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus tyrėjos 2019 m. birželio 20 d. nutarimu paketas, kuriame striukė, kelnės, megztinis, batai, kepurė, kojinės, glaudės, priduoti saugoti į Vilniaus VPK saugojimo kamerą (2 t., b. l. 161-162), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai areštą 42 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir paskirti J. I. areštą 28 paroms, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

J. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir paskirti A. R. laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus tyrėjos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu savadarbį šaunamąjį ginklą, priduotą saugoti į Vilniaus VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugyklą (1 t., b. l. 75-76), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus tyrėjos 2019 m. birželio 20 d. nutarimu paketą, kuriame striukė, kelnės, megztinis, batai, kepurė, kojinės, glaudės, priduoti saugoti į Vilniaus VPK saugojimo kamerą (2 t., b. l. 161-162), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.