Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2754-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
1-2754-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
D. G.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

2018 m. liepos 19 d. apie 20.15 val. Laisvės prospekto- Rygos gatvės sankryžoje, Vilniuje, D. G. vairavo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 2,08 promilės etilo alkoholio.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė, kad 2018 m. liepos 19 d. apie 14 val. būdama namuose ji gėrė vyną, nes susipyko su savo sugyventiniu. Ji išgėrė apie pusantro butelio po 0,75 litro vyno. Apie 19 val. nusprendusi nuvažiuoti nusipirkti telefono kroviklį ji sėdo į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo į parduotuvę. Nusipirkusi kroviklį ji važiavo namo, kai ją Laisvės prospekto- Rygos gatvės sankryžoje sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 28, 30).

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2018 m. liepos 19 d. apie 20.15 val. patruliavimo metu Laisvės prospekte, Vilniuje, jis pastebėjo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo po kelią ir sukėlė jam įtarimą, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl jis ties Laisvės prospekto- Rygos gatvės sankryža minėtą automobilį sustabdė patikrinimui. Automobilį vairavo D. G., kuri pateikė galiojantį Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su D. G. iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. Patikrinus D. G. blaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 2,58 promilės girtumas (b. l. 24).

Specialistas, ištyręs D. G. kraują, paimtą 2018 m. liepos 19 d 21.05 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,08 promilės etilo alkoholio (b. l. 39).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. liepos 19 d. apie 20.15 val. Laisvės prospekto- Rygos gatvės sankryžoje, Vilniuje, D. G. vairavo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 2,08 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

D. G. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,08 promilės etilo alkoholio), taigi D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir D. G. skirti 60 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 3 000 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. G. galutinę 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 eurų dydžio baudą. Taip pat prokuroras siūlo skirti D. G. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus bei BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti D. G. priklausantį automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. D. G. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 52-54). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Spręsdamas dėl D. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. G. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. G. yra neteista, tačiau bausta administracinėmis nuobaudomis. D. G. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi D. G. skirtina švelniausios rūšies baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bausmė- bauda. Prokuroro siūlomas skirti baudos dydis- 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. G. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. G. skirtinos 60 MGL, t. y. 3 000 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 20 MGL, t. y. 1 000 eurų ir D. G. skirtina galutinė 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 eurų dydžio bauda. Baudą įpareigotina sumokėti per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad D. G. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija D. G. kraujyje (2,08 promilės) daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) ir ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi D. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- dviem metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 23 d., t. y. nuo dienos, kai D. G. buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. 1. 31).

Teismas taip pat pažymi, kad D. G. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone- automobiliu „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio D. G. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. G. (b. l. 14). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko D. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Procesinės prievartos priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. skirtos kardomosios priemonės- dokumento- Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. 1. 31) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33), kurios paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš D. G. paimtas Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos D. G. nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto saugotoju paskiriant D. G. (b. l. 34-35). Atsižvelgiant į tai, kad D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, laikino D. G. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 151 straipsnio 8 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu- 20 MGL, t. y. 1 000 eurų ir D. G. skirti galutinę 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 eurų dydžio baudą.

Įpareigoti D. G. 2 000 eurų dydžio baudą per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti D. G., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Skirti D. G. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 23 d., bei konfiskuoti D. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

D. G. skirtas kardomąsias priemones- dokumento- Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo Nr. 6019906087 paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti.

Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino D. G. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- panaikinti.

Išaiškinti D. G., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas