- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eI3-1798-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00078-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- "Archilinija", V. P.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Archilinija“ ir V. P.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. gruodžio 8 d. Žemės valdos projekto tikrinimo aktą (toliau – ir Aktas), kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjui priklausančio 0,8480 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir įpareigoti NŽT suderinti 0,8480 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Nurodo, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,8480 ha, paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklype dar 2006 m. rugpjūčio 28 d. buvo registruotas fiziškai pažeistas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas – 8 proc., (toliau – ir Gyvenamasis namas). Siekdamas aplink Gyvenamąjį namą suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą gyvenamojo namo eksploatavimui, pareiškėjas inicijavo Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kuriuo žemės sklypas būtų padalintas į du žemės sklypus. Projektas buvo pradėtas rengti remiantis atsakovo NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 46VĮ-32-(14.46.36). Projekto sprendiniams pritarė visos derinančios institucijos, išskyrus atsakovą, kuris Aktu atsisakė tvirtinti Projektą.
Pagrįsdamas atsakovės Akto neteisėtumą nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad žemės sklypo Gyvenamajam pastatui eksploatuoti ir miško žemės šioje teritorijoje klausimas galėtų būti sprendžiamas tik užbaigus Gyvenamojo namo statybą ir duomenis įregistravus Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, kadangi Miškų įstatymo nuostatose nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti atidalinta ir miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis tik pastatui, kurio statyba yra užbaigta. Pareiškėjas remiasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punktu bei nurodo, kad, priešingai nei teigia atsakovė, miško paskirties žemės padalijimui būtina sąlyga yra ne teisėtai įregistruoto pastato baigtumas ar likęs jo nusidėvėjimo procentas, o sklype esančio pastato pastatymo teisėtumas bei pastato įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi įstatyme tiesiogiai nėra nenustatyta sąlygos, jog statinys turi būti ne tik pastatytas teisėtai, bet ir jo baigtumas turi būti 100 procentų, todėl atsakovė neturėjo teisėto pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypų atidalijimas gali būti vykdomas tik visiškai baigus statybą.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė taip pat nepagrįstai atsisakė tvirtinti Projektą remiantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi bei remiantis tuo, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme vyksta teisminis ginčas dėl Gyvenamojo namo statybos teisėtumo (civilinė byla Nr. e2-11277-424/2020), todėl sklypas negali būti atidalintas. Pareiškėjo nuomone, Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis numato draudimą atlikti kokius nors veiksmus tik dėl areštuotų arba teisminio ginčo objektu esančių žemės sklypų, tačiau Gyvenamasis namas nėra žemės sklypas. Civilinėje byloje Nr. e2-11277-424/2020 nėra jokio ginčo dėl žemės sklypo. Nesant tiesioginio Žemės įstatymo draudimo pertvarkyti ir ar atidalinti žemės sklypus, kai vyksta ginčas tik dėl ant jų stovinčių statinių, atsakovės atsisakymas tvirtinti Projektą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Nurodo, kad atsakovė Projektą atsisakė tvirtinti taip pat ir dėl to, jog Gyvenamajam namui eksploatuoti suprojektuotas kitos paskirties žemės sklypas yra per didelio ploto, t. y. galimai ne visas suprojektuotas 0,3997 ha žemės sklypo plotas reikalingas minėto statinio eksploatavimui. Dėl šio argumento pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43 punktą, atskiriant kitos paskirties žemės sklypą (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kitos paskirties žemės sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų gyvenamosios paskirties pastatas ir jo priklausiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės plotas. Kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, formuojamą sklypą sudaro kiemas bei žemė sklypas esantis po gyvenamuoju namu (2265 m²) bei nuolat daržui naudojama žemė (1575 m²) ir keliai (157 m²). Todėl, pareiškėjo teigimu, Projektas atitinka Taisyklių reikalavimus ir gali būti formuojamas 3997 m² dydžio. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog šiaurinė Žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su ežeru, yra nenaudojama ir nereikalinga naudoti Gyvenamajam namui eksploatuoti.
Nesutinka su atsakovės argumentais, kad Žemės sklypo plotas negalėjo būti padidintas žemės naudmenomis – ariama žeme (1575 m²), kuri yra nurodyta Projekto pagrindinio brėžinio žemės naudmenų eksplikacijos lentelėje. Šiuo aspektu nurodo, kad, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 42.4 punkto, šių taisyklių 6 priedo 4 lentelėje turi būti pateikiami duomenys apie žemės naudmenų kiekį, įrašant žemės sklypo naudmenų plotus pagal lentelės trečioje ir ketvirtoje eilutėse nurodytą žemės naudmenų suskirstymą: 4 lentelės šeštos eilutės 1–4 skiltyse nurodomi žemės ūkio naudmenas sudarančių naudmenų plotai, ha; 5 skiltyje nurodomas miško žemės plotas, ha ir t. t. Kaip matyti iš 4 lentelės šeštos eilutės 1–4 skiltyse nurodytų žemės ūkio naudmenas sudarančių naudmenų rūšių, tarp jų nėra naudmenos, kuri būtų pavadinta „nuolat naudojamas daržas“. Artimiausia „daržo“ sąvokai yra sąvoka „ariama žemė“, tad naudmenų eksplikacijos lentelėje nuolatinai naudojamas daržas pagrįstai buvo nurodytas kaip ariama žemė, o daržo plotas (1575 m² ) pagrįstai įtrauktas į projektuojamą kitos paskirties žemės sklypo plotą. Todėl atsakovės atsisakymas derinti Projektą taip pat ir dėl šios priežasties yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Papildomai nurodo, kad atsakovas savo įsakymu leido pradėti rengti projektą, šis įsakymas galiojantis, nepanaikintas, todėl nėra pagrindo nepritarti parengto projekto sprendiniams. Teigia, kad pareiškėjo pateiktos į bylą nuotraukos patvirtina, kad šiaurinė pareiškėjo sklypo dalis yra dirbama ir naudojama, kas paneigia atsakovo argumentus dėl nedirbamos žemės.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad NŽT Trakų skyriuje 2016 m. vasario 12 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas organizuoti Projekto rengimą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., numatant žemės sklypo padalinimą į du ar daugiau žemės sklypų bei pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą. NŽT 2020 m. lapkričio 17 d. gavo pareiškėjo prašymą patikrinti rengiamą Projektą. NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius (toliau – ir NŽT Priežiūros skyrius), Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) patikrino Projektą (ŽPDRIS paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pertvarkomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijant jį į du žemės sklypus ir suprojektuojant: miškų ūkio paskirties apsauginių miškų žemės naudojimo būdo 0,4483 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 2) ir kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą (projektinis Nr. 1 (0,3997 ha), t. y. vienam iš žemės sklypų keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio paskirties į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), numatant esamas miško žemės naudmenas (0,3997 ha) pakeisti, nustatant žemės ūkio naudmenas - ariama (0,1575 ha) ir užstatyta teritorija (0,2265 ha). Projekte žemės sklypas (projektinis Nr. 1) suprojektuotas pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būklė - nebaigtas statyti, baigtumo procentas - 21 proc., statybos pradžios metai - 2014, statybos pabaigos metai - 2015, eksploatuoti. Projekto tikrinimo metu Projekto rengėja pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugsėjo mėn. raštą „Dėl statybų miško žemėje Girininkų k., Lentvario sen., Trakų r.“ (toliau – ir Raštas), iš kurio turinio nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-8K-04 kreipėsi į Inspekciją prašydama atlikti tyrimą bei pateikti informaciją dėl galimai neteisėtų statybos darbų Žemės sklype. Inspekcija Raštu Valstybinę miškų tarnybą informavo, kad buvo atliktas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų patikrinimas ir buvo nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gruodžio 8 d. išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų taip pat buvo nustatyta, kad yra įregistruotas juridinis faktas, jog yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamu daiktu - Gyvenamuoju namu; aprašymas - dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes NŽT Priežiūros skyrius Akte pateikė patikrinimo išvadą, kurioje nurodė, kad tvirtinti Projekto negalima.
Šalies argumentai
Dėl skundo argumentų nurodo, kad, priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti atidalinta ir miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis tik teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Tokią galimybę reglamentuoja Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punktas. Atsakovės teigimu, vadovaujantis minėta Miškų įstatymo nuostata, taip pat Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte pateikta pastato sąvoka, galima teigti, kad Žemės sklypo Gyvenamajam pastatui eksploatuoti ir miško žemės šioje teritorijoje klausimas galėtų būti sprendžiamas tik užbaigus Gyvenamojo namo statybą ir šiuos duomenis įregistravus Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
Atsakovė taip pat vadovavosi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi ir Taisyklių 10 punktu bei nustatė, kad atsižvelgiant į nustatytus juridinius faktus (civilinės bylos iškėlimas), klausimas dėl Projekto sprendinių tvirtinimo galėtų būti sprendžiamas tik pasibaigus minėtam teismo procesui, kadangi tik pabaigus teismo procesą bus galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Gyvenamasis namas pastatytas teisėtai ir, ar gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat atsakovė pritarė jau nustatytoms aplinkybėms, kad Gyvenamajam namui eksploatuoti suprojektuotas kitos paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 1) yra per didelio ploto, t. y., galimai ne visas suprojektuotas 0,3997 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 1) plotas reikalingas statinio eksploatavimui.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo argumentais iš esmės pritarė pareiškėjo argumentams, prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Prieštaravo dėl atsakovės plečiamai aiškintinos Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatos, nurodydama, kad pagal minėtą nuostatą Žemės padalijimui būtina sąlyga būtų būtent sklype esančio pastato teisėtumas bei pastato įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Tokią išvadą, be kita ko, darė sistemiškai vertindama kartu ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatą, kurioje reglamentuojama galimybė atidalinti miško sklypą buvusiai sodybai atstatyti. Taigi, V. P. teigimu, jei įstatymas leidžia atstatyti buvusią sodybą, kuri gali būti ir išnykusi, arba jos baigtumas gali būti taip pat minimalus, tuomet nelogiška būtų teigti, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodyta sąvoka „teisėtai pastatytas pastatas“ reikštų Akte nurodytą 100 proc. baigtumą.
Pritarė pareiškėjo argumentams, kad Gyvenamasis namas nėra žemės sklypas, todėl civilinėje byloje Nr. e2-11277-424/2020 nekeliamas joks ginčas dėl žemės sklypo.
Dėl per didelio žemės ploto, skirto Gyvenamojo namo eksploatavimui, nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas sutiko su Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu. Akte yra tik pareiškėjo inicialai, reiškiantys, kad pareiškėjas dalyvavo surašant aktą ir nieko daugiau. Taip pat pritarė pareiškėjo argumentams dėl Aiškinamąjame rašte nurodytų duomenų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Archilinija“ atsiliepime pateikė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. P.. Prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė taip pat palaikė pareiškėjo argumentus. Papildomai nurodė, kad šiuo atveju viskas buvo suderinta tiek su Nacionalinio parko direkcija ir Miškų tarnyba, tiek su pačia NŽT. Niekam jokių klausimų nekilo. Namo užstatymo plotas liko toks pats, koks įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Namo plotas buvo padidintas po namu įrengus rūsį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl NŽT 2020 m. gruodžio 8 d. Žemės valdos projekto tikrinimo akto, kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjui priklausančio 0,8480 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir įpareigojimo NŽT suderinti 0,8480 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projektą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 12 d. kreipėsi į NŽT Trakų skyrių prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), numatant žemės sklypo padalinimą į du ar daugiau žemės sklypų bei pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą.
NŽT 2020 m. lapkričio 17 d. gavo pareiškėjo prašymą patikrinti jo prašymu rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
NŽT Priežiūros skyrius Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje patikrino Ginčo žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. padalijant jį į du žemės sklypus ir suprojektuojant: miškų ūkio paskirties apsauginių miškų žemės naudojimo būdo 0,4483 ha ploto žemės sklypą ir kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą (0,3997 ha), t. y. vienam iš žemės sklypų turėtų būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio paskirties į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), tuo pačiu numatant esamas miško žemės naudmenas (0,3997 ha) pakeisti į žemės ūkio naudmenas - ariama (0,1575 ha) ir užstatyta teritorija (0,2265 ha).
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Projekte žemės sklypas suprojektuotas pastatui-gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė - nebaigtas statyti, baigtumo procentas - 21 proc., statybos pradžios metai - 2014, statybos pabaigos metai - 2015, eksploatuoti. Projekto tikrinimo metu Projekto rengėja taip pat pateikė Inspekcijos 2020 m. rugsėjo mėn. raštą „Dėl statybų miško žemėje (duomenys neskelbtini).“, iš kurio turinio buvo nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-8K-04 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – ir Inspekcija), prašydama atlikti tyrimą bei pateikti informaciją dėl galimai neteisėtų statybos darbų ginčo miško žemėje. Inspekcija Raštu Valstybinę miškų tarnybą informavo, kad buvo atlikta Gyvenamojo namo statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikra ir tuo pagrindu buvo surašytas patikrinimo aktas. Nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai.
Projekto patikrinimo metu iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gruodžio 8 d. išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų buvo nustatyta, kad yra įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamu daiktu - Gyvenamuoju namu; įregistravimo pagrindas -2020 m. lapkričio 17 d. teismo pranešimas Nr. e2-11277-424/2020; aprašymas - dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
NŽT Priežiūros skyrius, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, priėmė 2020 m. gruodžio 8 d. Aktą, kuriame pateikė išvadą, kad tvirtinti Projektą negalima.
Pareiškėjas nesutikdamas su Aktu, su skundu kreipėsi į teismą.
Nustatyta, kad NŽT Priežiūros skyrius išvadą, dėl negalimumo tvirtinti Projektą, priėmė dėl kelių esminių priežasčių. Projekto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo Projektui negali būti taikoma Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkte numatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esant miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus numatytas išimtis (sąlygas), iš kurių viena numato, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti skaidoma į dalis, tačiau šios sąlygos (išimties) išpildymui reikalinga, kad miško žemėje jau būtų teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais ir kuris Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu). Tokiu atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė galėtų būti skaidoma į dalis net ir tuo atveju, jei miško žemės plotas taptų mažesnis nei 5 ha. Kadangi Projekto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklype esantis Gyvenamasis namas, pagal savo būklę (nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 21 proc.), neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte įtvirtintos pastato sąvokos, atitinkamai atsakovė sprendė, kad miško valdos atidalijimas, remiantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtimi, nėra galimas.
Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme vyksta teisminis ginčas dėl Gyvenamojo namo statybos teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad Gyvenamojo namo teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su galimybe projektuoti žemės sklypą Gyvenamąjam namui eksploatuoti ir galimybe miško žemę paversti kitomis naudmenomis, todėl ši faktinė aplinkybė taip pat buvo įvertinta kaip esminė priimant išvadą dėl Projekto netvirtinimo.
Patikrinimo metu atsakovė įvertino Projekte nurodytą plotą (0,3997 ha), reikalingą Gyvenamajam namui eksploatuoti ir nusprendė, kad žemės naudmenos – ariama žemė (0,1575 ha) įtraukimas į bendrą plotą prieštarauja Žemės fondo apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl Žemės fondo apskaitos taisyklių patvittinimo“ (toliau – ir Apskaitos taisyklės) nuostatoms, todėl yra nepagrįstas. Atsakovė darė išvadą, kad Projekte nurodytas Gyvenamąjam namui eksploatuoti reikalingas plotas galimai yra per didelis, t. y. ne visas suprojektuotas plotas reikalingas Gyvenamojo namo eksploatacijai.
Pareiškėjas skundo argumentais prieštarauja dėl atsakovės plečiamai aiškinamos Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatos bei nurodo, kad minėtoje teisės nuostatoje tiesiogiai nėra numatyta, jog statinys turi būti ne tik pastatytas teisėtai, bet ir jo baigtumas turi būti 100 procentų, todėl atsakovė neturėjo pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypų atidalijimas gali būti vykdomas tik visiškai baigus statybą.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejį, kai atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti. Iš paminėtos teisės nuostatos matyti, kad įstatymų leidėjas numatė taip pat ir išimtį, kuriai esant, miško valdos sklypas gali būti atidalinamas. Viena iš išimčių, kad miško valdoje būtų teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu). Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje pateikta pastato, kaip jis turėtų būti vertinamas minėtos Miškų istatymo nuostatos kontekste, sąvoka, tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė (Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis).
Byloje nėra ginčo, kad, kaip iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad Gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) būklė - nebaigtas statyti, baigtumo procentas - 21 proc., statybos pradžios metai - 2014, statybos pabaigos metai - 2015. Išraše taip pat nurodyta, kad Gyvenamojo namo stogo dangos, sienų, dujų, nuotekų šalinimo, vandentiekio ir šildymo nėra.
Kaip matyti iš Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatos, miško paskirties žemės padalijimui būtina sąlyga – sklype esantis teisėtai pastatytas pastatas bei šio pastato įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamojo namo priskyrimas prie minėtoje teisės nuostatoje nurodyto pastatyto pastato, šiuo atveju priklauso nuo Gyvenamojo namo konstrukcijos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Gyvenamasis namas neturi stogo dangos, sienų, todėl jis aiškiai neatitinka pastato, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 37, 41 dalyse. Taigi, tokį teismo aiškinimą iš esmės patvirtina nurodytų statinio, patalpos sąvokas apibrėžiančių teisės normų sisteminė analizė. Darytina išvada, kad atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas, byloje esant nustatyta, jog Gyvenamasis namas neturi stogo, sienų (patalpos), yra pagrindas sutikti su atsakovės išvadomis, kad miško valdoje esantis Gyvenamasis namas pagrįstai nelaikytas pastatu, kuris galėtų būti pagrindu vadovautis Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtimi, siekiant padalinti miško valdos sklypą. Net ir faktas, kad Gyvenamasis namas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (jam suteiktas unikalus numeris), atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat nesudaro pagrindo jį laikyti pastatu Statybos įstatymo 2 straipsnio 37, 41 dalių nuostatų prasme.
Tai, kad Gyvenamasis namas, pagal esamą situaciją, negali būti laikomas teisėtai pastatytu, patvirtina aplinkybė dėl Vilniaus regiono apylinkės teisme vykstančio teisminio ginčo civilinėje byloje Nr. e2-686-424/2021 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-11277-424/2020), kurioje nagrinėjamas ginčas dėl Gyvenamojo namo statybos teisėtumo, t. y. dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (Informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Minėta, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, miško paskirties žemės padalijimui būtina sąlyga – sklype esantis teisėtai pastatytas pastatas bei šio pastato įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šiuo aspektu esminė aplinkybė – pastato teisėta statyba. Byloje nėra duomenų, kad Gyvenamojo namo statybos neteisėtumas, dėl kurio nagrinėjamas ginčas Vilniaus regiono apylinkės teisme, būtų paneigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ar kitais įrodymais, todėl darytina išvada, kad, pagal esamą faktinę situaciją, nėra išpildyta Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga dėl miško valdos sklype esančio teisėtai pastatyto pastato. Atsakovė iš esmės teisingai nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog sklypo, kuris reikalingas pareiškėjui, suprojektavimas tiesiogiai susijęs su sklype jau esančio pastato statybos teisėtumu, todėl Projekto tvirtinimo klausimai turėtų būti sprendžiami pasibaigus teisminiams procesams Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-686-424/2021.
Nors pareiškėjas ir pagrįstai nurodo, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje numatytas draudimas atlikti kokius nors veiksmus tik dėl areštuotų arba teisminio ginčo objektu esančių žemės sklypų, o Gyvenamasis namas nėra žemės sklypas, tačiau, kaip jau minėta, galimybė miško valdos sklype suprojektuoti pareiškėjo norimą sklypą yra tiesiogiai susijusi su sklype jau esančio Gyvenamojo namo statybos teisėtumu, todėl pareiškėjo vien tik formalus esamos faktinės situacijos vertinimas Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatos kontekste, tesiškai nėra reikšmingas.
Byloje taip pat keliamas ginčas dėl Žemės sklypo padidinimo (Gyvenamąjam namui eksploatuoti) žemės naudmena – ariama žeme (1575 m² ).
Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad atskiriant kitos paskirties žemės sklypą (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miško ūkio paskirties žemės sklypo, kitos paskirties žemės sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų gyvenamosios paskirties pastatas ir jo priklausiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės plotas. Iš pareiškėjo Projekto sprendinių (Aiškinamojo rašto, sprendinių brėžinių) nustatyta, kad Gyvenamąjam namui eksploatuoti projektuojamas 0,3997 ha ploto žemės sklypas, kurį sudaro 0,2265 ha ploto užstatyta teritorija, 0,1575 ha ploto ariama žemė ir 0,0157 ha ploto kelias. Siekiant nustatyti, ar Žemės sklypo faktinė situacija atitinka Projekto sprendinius, NŽT atliko patikrinimą vietoje ir surašė 2020 m. gruodžio 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo metu fiksuoti sekantys duomenys: naudojamas statinio eksploatavimo plotas apie 0,19 ha, pieva (nenaudojama) apie 0,15 ha, medžių užimamas plotas apie 0,32 ha. Ariama žemė ginčo žemės sklype nebuvo fiksuota, taigi atsakovė pagrįstai nurodo, kad faktinė Žemės sklypo situacija neatitiko Projekto sprendiniuose nurodytų duomenų. Atitinkamai Žemės sklypas, reikalingas Gyvenamojo namo eksploatacijai, negalėjo būti padidintas žemės naudmena – ariama žeme (1575 m² ). Nors pareiškėjas 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė į bylą fotonuotraukas, kuriomis įrodinėja NŽT 2020 m. gruodžio 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte fiksuotų duomenų neatitikimą (nuotraukose matyti ariama žemė), tačiau šie įrodymai nepatvirtina 2020 m. gruodžio 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto metu buvusios realios faktinės situacijos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi faktinės situacijos (patikrinimo vietoje dieną) ir Projekto sprendiniuose fiksuotų duomenų sutaptis, tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga, atlikus Žemės sklypo patikrinimą vietoje buvo konstatuotas Projekto sprendiniuose nurodytų duomenų neatitikimas. Darytina išvada, kad 2020 m. gruodžio 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas pagrindžia NŽT išvadas dėl Gyvenamojo namo eksploatacijai suprojektuoto galimai per didelio ploto. Tuo tarpu pareiškėjas šiame akte fiksuotų faktinių aplinkybių jokiais priešingais objektyviais įrodymais nepaneigė. Pabrėžtina, kad Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuris yra be pastabų, pasirašytas ir paties pareiškėjo. Prieziumuojama, kad su tuo metu nustatytomis ir akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjas sutiko, nurodytiems duomenims neprieštaravo.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįrodė (nepateikė įrodymų), jog šiaurinė Žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su ežeru yra nenaudojama ir todėl vertintina kaip nereikalinga naudoti Gyvenamajam namui eksploatuoti. Dėl šio argumento pabrėžtina, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis). Iš atsakovės su atsiliepimu į bylą pateiktų fotonuotraukų (kurios, kaip pats pareiškėjas norodo, yra darytos ne ginčui aktualiu laikotarpiu), matyti, kad Žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su ežeru pagrįstai negali būti vertinama kaip reikalinga Gyvenamojo namo eksploatacijai. Ši sklypo dalis apaugusi miško medžiais ir nėra jokių įrodymų, kad minėta žemės sklypo dalis yra pareiškėjo naudojama. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, NŽT išvada dėl šios sklypo dalies nenaudojimo Gyvenamojo namo eksploatacijai pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, tuo tarpu pareiškėjas šių įrodymų ydingumo neįrodė.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas NŽT Aktas yra tinkamai pagrįstas pareiškėjo keliamam ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, aiškiai nurodytos atsisakymo suderinti Projektą priežastys, nenustatyta, kad Aktas būtų priimtas viršijus NŽT įgaliojimus, todėl Akto naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pripažinus skundžiamą aktą teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT suderinti Projektą.
Netenkinus skundo reikalavimų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.