Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1797-577/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
2S-1797-577/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič (pran.), Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė
Atsakovas
A. Č.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1797-577/2011

Teisminio sprendimo Nr. 2-01-3-19270-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija:

122.3.;122.4. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. (A. Č.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnametės dukters A. Č. ir nepilnamečio sūnaus D. Č. (Č.) gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje bei prašymą leisti ieškovei išsivežti nepilnamečius vaikus dviem savaitėms nuo 2011-06-20 į Druskininkų sanatoriją „Saulutė“ profilaktinio gydymo tikslais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-31 nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nepilnametės dukters A. Č. ir nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Ta pačia nutartimi tenkino ieškovės prašymą, t.y. leido ieškovei E. Č. išsivežti nepilnamečius vaikus A. Č. ir sūnų D. Č. į Druskininkų sanatoriją „Saulutė“ dviem savaitėms, skaičiuojant nuo 2011-06-20. Teismas nurodė, kad ši nutarties dalis yra skubaus vykdymo.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties dalį pakeisti taip:

tenkinti ieškovės E. Č. prašymą iš dalies, t.y. tuo atveju, jei vaikai išreikš aiškų norą vykti su ieškove E. Č., leisti ieškovei išsivežti nepilnamečius vaikus A. Č., gim. 2004-11-15, ir sūnų D. Č., gim. 2006-10-14, į Druskininkų sanatoriją „Saulutė“ dviem savaitėms, skaičiuojant nuo dešimtos šios nutarties dalies vykdymo pradžios dienos;pakeisti nutarties dalies vykdymo tvarką, nustatant, kad nutarties dalis yra vykdytina nuo tos dienos, kuomet bus išnagrinėti bylininkų atskirieji skundai dėl nutarties dalies.

Šalies argumentai

Nurodo, kad nutarties dalis, kuria ieškovei leista išvežti nepilnamečius vaikus dviem savaitėms nuo 2011-06-20 į Druskininkų sanatoriją „Saulutė“, pažeidžia nepilnametės dukters A. Č. teises ir teisėtus interesus. Nesutinka su teismo išvada, kad vaikų buvimas su ieškove sanatorijoje atitiks pastarųjų interesus, kadangi ji prieštarauja vaikus gydančios gydytojos medicinos psichologės V.Svetikienės 2011-03-23 pateiktai išvadai ir joje nurodytoms rekomendacijoms neversti Anastasijos susitikinėti su mama, susitikimai galimi tik tuo atveju, jei Anastasija pati niekieno neverčiama išreikštų pageidavimą susitikti su mama. Nurodo, jog iki šiol duktė kategoriškai atsisako susitikti su ieškove. Be to, nesutinka su nutarties dalies pripažinimu vykdytina skubiai, kadangi ji nepatenka į LR CPK 282 str. 2 d. nurodytą skubiai vykdytinų nutarčių sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo argumentus bei pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei mažamečių vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Abu tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar ne. CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. CK 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaikais tvarkos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir kt. Įstatymas numato vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (CK 3.170 str. 2 d.), su vaikais gyvenančiam tėvui (atsakovui) nustato pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų (ieškovei) bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.), o tėvams nesusitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką turi nustatyti teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje nustatyti mažamečių vaikų A. Č. ir D. Č. laikinąją gyvenamąją vietą su motina (ieškove) E. Č.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-23 nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Vėliau ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-01-26 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat netenkino. Ieškovė dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo 2011-01-26 nutartį. Vaikai nuo 2009 metų gyvena su tėvu (atsakovu). Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą leisti ieškovei nuo 2011-06-20 išsivežti nepilnamečius vaikus dviem savaitėms į Druskininkų sanatoriją „Saulutė“ profilaktinio gydymo tikslais, kadangi nepilnamečiai vaikai gydosi poliklinikoje, jiems reikalingas terapinis gydymas dėl dažnų ūmių virusinių susirgimų, bronchitų, užsitęsusios slogos, nusilpusio imuniteto. Vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl sveikatos būklės ir terapinio gydymo reikalingumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai leido ieškovei dviem savaitėms išsivežti vaikus į Druskininkų sanatoriją „Saulutė“ profilaktinio gydymo tikslais. Atsakovas savo argumentą, kad nutarties dalis galimai pažeidžia šalių dukters A. Č. teises ir teisėtus interesus, grindžia vaikus gydančios gydytojos med. psichologės V. S. išvada, kurioje nurodoma, kad rekomenduojama jokiais būdais neversti Anastasijos susitikti su mama; susitikimai galimi tik tuo atveju, jei pati Anastasija niekieno neverčiama išreikštų pageidavimą susitikti su mama. Pažymėtina, kad nors atsakovas ir nurodo, jog vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su motina, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Prie atsakovo skundo pridėtas įrašas negali būti laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus įrodymu. Taip pat pažymėtina, jog pats atsakovas pripažįsta faktą, jog byloje yra skirtingos medikų išvados apie šalių vaikų psichologinę būklę. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos skyriaus informacija, kurioje nurodoma, kad tiek byloje esantys įrodymai (pvz. gydytojos ir paauglių psichiatrės, psichoterapeutės Godos Bačienės atliktas šalių vaikų psichinės būklės vertinimas bei jų motinos E. Č. motiniškos kompetencijos vertinimas), tiek skyrių atstovų stebėjimai patvirtina, jog vaikai noriai ir mielai bendrauja su motina, jų bendravimas yra betarpiškas. Esant nustatytam, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principus bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis pažeidžia A. Č. teises ir teisėtus interesus ir yra keistina; minėti atsakovo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nutarties dalis skubiai vykdytina, kadangi ji nepatenka į CPK 282 str. 2 d. nurodytą skubiai vykdytinų nutarčių sąrašą. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 282 straipsnis aptaria skubų privalomąjį teismo sprendimų ar nutarčių vykdymą, taip pat pateikia skubiai vykdytinų sprendimų (nutarčių) sąrašą; šis sąrašas yra baigtinis ir plečiant neaiškinamas. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais teismas privalo perduoti sprendimą (nutartį) ar jo dalį vykdyti ipso iure, t.y. specialiai nenagrinėdamas šio klausimo teismo posėdyje. Tuo tarpu CPK 283 str. reglamentuoja, kokiais atvejais teismas turi teisę leisti vykdyti sprendimus skubiai. Be kita ko, minimame straipsnyje numatyta teismo teisė leisti skubiai vykdyti priimtus sprendimus, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku jį įvykdyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs aplinkybes, tai, kad ieškovė prašė leisti išvežti vaikus į sanatoriją 2011-06-20, t.y. po 20 dienų nuo prašymo išnagrinėjimo, leido procesinį sprendimą vykdyti skubiai. Keisti nutarties dalies vykdymo tvarką, nustatant, kad nutarties dalis yra vykdytina nuo tos dienos, kuomet bus išnagrinėti bylininkų atskirieji skundai dėl nutarties dalies, pagrindo nėra; atsakovo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš atsakovo A. Č. valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 5,60 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,60 Lt dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis