Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Lesinskienės ir Arūno Paštuolio,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 13 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Š. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 253 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 286 straipsnį subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 2 mėnesiams bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 23 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis D. Š. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, konstatavus, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais. Byloje nėra jokių duomenų ir nuteistasis jų nenurodė skunde, kad Komisijai sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą, būtų padaryto kokie nors procesiniai pažeidimai, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų D. Š. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-2648 nuteistajam D. Š. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnio vertinimo metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajam D. Š. pagal OASys metodiką yra stebimi pozityvūs pokyčiai bausmės atlikimo metu ir svertinių taškų mažėjimas. Kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu pristatė pažymą, nurodančią, kad paleidimo iš pataisos namų atveju jam bus suteikta darbo vieta, fiksuotas svertinių taškų mažėjimas „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti srityje“. Be to, pokyčiai stebėti ir kitose srityse, kadangi nuteistasis kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, o įdarbintas nebuvo tik dėl darbo vietų stokos, kreipėsi ir dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, skirtoje nuteistiesiems, turintiems problemų, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, bei buvo konsultuotas individualių konsultacijų metu dėl elgesio korekcinių sričių. Byloje yra ir kitų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Jis bausmės atlikimo metu drausmine ir administracine tvarka nebaustas, kartą skatintas. Jis aktyviai įsitraukia organizuojamus renginius bei pozityvaus užimtumo priemones, elgesio korekcines programas. Iniciatyviai prisideda prie „Žaliosios oazės“ vykdymo lokaliniame sektoriuje. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visgi šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis D. Š. daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

12. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, D. Š. išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje jam išskiriami 4 statiniai, negalintys kisti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (viso teistas 4 kartus); pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija. Šių kriminogeninių veiksnių nuteistasis D. Š. negali pakeisti, tačiau jam išskiriama ir eilė kintančių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu.

13. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo D. Š. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis D. Š. savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. O šiuo atveju esantis gana reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis D. Š., analizuodamas savo gyvenimo būdo ypatumus, yra linkęs minimalizuoti savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų. Jo manymu, supanti aplinka skatino jį kartais pasielgti neapgalvotai, jis buvo per daug pasitikintis aplinkiniais. Nuteistasis suvokė galimas savo elgesio pasekmes, tačiau jas ignoruodavo manydamas, kad atliekama veika nebus identifikuota, liks nenubaustas. Todėl svarbu didinti nuteistojo sąmoningumą, suvokiant savo elgesio pasekmes bei numatant bendravimo su asmeninis, kurie gyvena asocialų gyvenimo būdą, neigiamas pasekmes, suprasti aplinkos įtaką jo interesams, elgesiui. Nuteistojo požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas nuteistojo motyvaciją psichokorekcijai, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, kad pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Kadangi nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas, reikalingas tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymas, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

14. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl padarytų nusikalstamų veikų, ankstesnių teistumų vertinimo. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės iš tikrųjų neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu, ankstesniais teistumais. Tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, ypač atsižvelgus į tai, kad šis teistumas D. Š. nėra pirmasis ir kad ankstesni teistumai, pakankamai ilgos laivės atėmimo bausmės atlikimas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, taip pat neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, nes mano, kad tai jau daro. Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, pastebima, kad D. Š., atsižvelgiant į jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį bei mąstą, labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, tikslų siekimą, neatsižvelgiant į kitų asmenų poziciją. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę, kuri pozityvių asmens mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčių stabilumui turėtų pakankamą poveikį. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pavojingumas negali būti visiškai sumenkinamas ir šių aplinkybių vertinimas kitų lygtinio paleidimo klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste, nėra draudžiamas. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

15. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.