Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-363-405/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-01
Bylos Nr.
II-363-405/2023
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00404-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-363-405/2023
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00404-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 1 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,

dalyvaujant A. K. (A. K.) – atstovui pagal įstatymą nepilnamečio V. K. (V. K.), dėl kurio priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. (nepilnamečio V. K., dėl kurio priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atstovo pagal įstatymą) skundą dėl Vilniaus apskrities Švenčionių r. PK 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities Švenčionių r. PK 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (dokumento registracijos Nr. 92-ANR_O-950-2023), vadovaujantis ANK 561¹ str. 1 d. 2 p., nutraukta administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 23216133217) teisena. Nutarime nurodoma, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas aštuonerių metų – neturėdamas šešiolikos metų, išbėgo į važiuojamąją gatvės dalį, neįsitikino, kad tai saugu, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės bei jos judėjimo greičio, dėl to buvo patrenktas minėtos transporto priemonės ir pats nežymiai nukentėjo. Transporto priemonė neapgadinta. V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 str. 6 d., bet nusižengimo padarymo metu neturėjo šešiolikos metų, todėl pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neatsako. Vadovaujantis ANK 6 str. 2 d., informacija apie nepilnametį perduota Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šalies argumentai

A. K. – nepilnamečio V. K., dėl kurio priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atstovas pagal įstatymą, skundu prašo panaikinti Vilniaus apskr. Švenčionių r. PK 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskr. Švenčionių r. PK tolimesniam tyrimui.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad Vilniaus apskr. Švenčionių r. PK pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl prašo Vilniaus apskr. Švenčionių r. PK 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

A. K. paaiškino, kad įvykio dieną pažįstama moteris paskambino ir pranešė, kad jo vaiką partrenkė automobiliu. Pats įvykio nematė, apie įvykio aplinkybes policijos pareigūnų nebuvo apklaustas, nes su vaiku išvažiavo į ligoninę. Jam atvykus į įvykio vietą, įvykio vietoje buvo jo aštuonerių metų sūnus V. K., jis sėdėjo ant šaligatvio, buvo kažkokia senyvo amžiaus moteris, greta – vyriškis pavarde S.. Įvykio vietoje su vaiku belaukiant greitosios medicinos pagalbos, moteris, kuri pranešė apie įvykį ir pasakė, kad vaiką partrenkė automobiliu, parodė tą automobilį vairavusią moterį. Automobilį vairavusi moteris prie jo su vaiku nebuvo priėjusi, jos vairuotas automobilis stovėjo ne įvykio vietoje, bet pavažiavęs toliau. Iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos medikams policijos pareigūnai dar nebuvo atvykę. Vaiką greitosios medicinos pagalbos automobiliu išgabeno į Vilniaus Santariškių klinikas. Jis vyko kartu su vaiku. Važiuojant į ligoninę, paskambino tyrėja Agurkova, kuri nurodė pasakyti vaiko vardą, pavardę, savo vardą, greitosios medicinos pagalbos ekipažo numerį. Paskambinusi vėliau paklausė, ar yra lūžiai, taip pat paklausė ar turi pretenzijų automobilį vairavusiam asmeniui. Policijos pareigūnams pasakė, kad jis su vaiku ligoninėje ir neturi galimybės atvykti į apklausą, įvykio aplinkybių nežino, todėl negali pasakyti, ar turi pretenzijų. Policijos pareigūnai tą pačią dieną atvyko pas sutuoktinę, bet sutuoktinė miegojo po naktinės pamainos. Kitą dieną atvykę policijos pareigūnai jo žmonai pasakė, kad tai tik formalumas ir kad reikia pasirašyti. Paaiškinime, kurį pasirašė sutuoktinė, užfiksuota, kad vaiko žaizda nerimta, nors apie vaiko žaizdą policijos pareigūnai žmonos neklausė. Be to, sutuoktinė nesupranta lietuviškai, jai policijos pareigūnai nepaaiškino, ką ji pasirašo, pasakė pasirašyti, nes tai tik formalumas. Įvykio metu vaikas buvo stipriai sužalotas – kojos oda buvo nubrozdinta ir matėsi kaulas, vaikui buvo atlikta operacija, kuri truko 1,5 val., savaitę vaikas buvo hospitalizuotas, sugrįžus į namus, dar savaitę vaiko koja buvo sugipsuota, po to dvi savaites kiekvieną dieną buvo perrišama žaizda, su vaiku turėjo vykti pas operaciją atlikusį gydytoją konsultacijai, ateinančių metų kovo mėnesį taip pat numatytas vizitas pas operavusį gydytoją. Tokių sužalojimų vaikas negalėjo patirti dėl pargriuvimo, mano, kad tokius sužalojimus vaikas patyrė dėl to, kad buvo partrenktas automobiliu. Vaikas sakė, kad priekiniu automobilio ratu jam pervažiavo koją, sakė, kad du vaikai, su kuriais žaidė, matė įvykį. Pareigūnai netinkamai nustatė įvykio aplinkybes, nes automobilio vairavusios moters paaiškinime nurodyta, kad ji važiavo didesniu greičiu nei leistinas. Įvykis buvo gyvenamojoje zonoje, kurioje galima važiuoti tik 20 km/val. greičiu ir pirmenybės teisę gyvenamojoje zonoje turi pėstieji. Skundžiamame nutarime parašyta, kad vaikas išbėgo į važiuojamąją dalį. Mano, kad automobilį vairavusi moteris viršijo leistiną greitį, dėl to neturėjo galimybės laiku sustabdyti automobilį ir dėl to partrenkė vaiką. Automobilį vairavusi moteris nematė žaidusių vaikų, tuo tarpu S. sakė, kad vaikus matė. Taip pat neaišku, kuo remdamiesi policijos pareigūnai nustatė, kad vaiko sužalojimai nedideli. Policijos pareigūnai nepatikrino automobilį vairavusios moters blaivumo, automobilį vairavusi moteris pasišalino iš įvykio vietos. Nutarime nenurodoma reikšmingi duomenys – koks asmuo, kokią transporto priemonę vairuodamas partrenkė vaiką, tik kreipęsis į policijos įstaigą sužinojo, kas ir kokį automobilį vairavo. Nutarimas turi esminių trūkumų, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną grąžinti tyrimui papildyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

LR ANK 641 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Asmens, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, atstovas pagal įstatymą A. K. institucijos nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad policijos pareigūnai priėmė nutarimą nenustatę visų reikšmingų aplinkybių, t. y. neįvertinę automobilio greičio gyvenamojo zonoje, kurioje galima važiuoti ne didesniu nei 20 km/val. greičiu, nenustatę jo sūnui padaryto sveikatos sutrikdymo masto, taip pat neapklausę jo (A. K.), bet pateikę vaiko motinai pasirašyti iš anksto surašytą paaiškinimą, nedalyvaujant vertėjui, nors sutuoktinė lietuvių kalbos nesupranta.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 str.)

ANK 567 str. 1 d. nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Pagal ANK 617 str. 1 d., pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ str. nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Iš pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. liepos 29 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio dalyviai – V. G., vairavusi automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Mažametis V. K. patyrė sužalojimus.

V. G. 2023 m. liepos 29 d. paaiškinime nurodo, kad 2023 m. liepos 29 d. apie 12.30 val. vairuodama jai priklausančią transporto priemonę „VW Passat“ gyvenamojoje zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), važiuodama maždaug 25-30 km/val. greičiu, pastebėjo, kad iš už sustojusio automobilio „Opel“ išbėgo vaikas ant važiuojamosios kelio dalies ir galimai paslydo, kiek matė –nukrito po mašina, sustojusi išbėgo iš automobilio ir pastebėjo vaiką, kuris sėdėjo ant šaligatvio. Jo koja, kiek prisimena, dešinė, buvo kruvina, suprato, kad galimai užvažiavo vaikui ant kojos. Šiuo metu dėl šoko būsenos kažką išsamiau paaiškinti negali.

2023 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinime V. G. nurodo, kad dėl 2023 m. liepos 29 d. apie 12.30 val. įvykusio įvykio, kai staiga į gatvę iš už šalikelėje stovinčio automobilio į jos vairuojamą, jai priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesidairydamas išbėgo vaikas. Ji ėmė staigiai stabdyti, vaikas prie jos vairuojamo automobilio nugriuvo. Priekine mašinos dalimi vaiko tikrai nekliudė, ar galėjo kliudyti jos vairuojamo automobilio dešine puse, nežino, nes smūgio į automobilį nepajuto ir paties smūgio nematė. Mano, kad vaikas išsigandęs galėjo paslysti ir nugriūti. Jai išlipus iš automobilio, vaikas sėdėjo ant šaligatvio, jo koja buvo kruvina, ji iškvietė pagalbą. Vėliau apžiūrėjusi savo automobilį jokių apgadinimų nepastebėjo. Pretenzijų vaikui ir jo tėvams neturi.

R. K. 2023 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinime nurodoma, kad ji – V. K., gim. 2015 m., motina. 2023 m. liepos 29 d. apie 12.35 val., jai būnant namuose, jai paskambino pažįstamas asmuo, kuris pranešė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis ir jos sūnus nukentėjo, jam sužalota koja. Jos sūnų V. greitoji medicinos pagalba išvežė į Santariškių ligoninę (vaikų skyrių), ten medikai jos sūnui V. nustatė kairės kojos blauzdos žaizdą. Jokių lūžių nenustatė, žaizda nepavojinga. Eismo įvykis įvyko dėl jos sūnaus V. K. kaltės, kadangi jis pats, neapsidairęs važiuojančių automobilių, staiga išbėgo į gatvę. Pretenzijų vairuotojai, kuri partrenkė jos sūnų, neturi.

Ž. S. 2023 m. liepos 29 d. paaiškinime nurodoma, kad 2023 m. liepos 29 d. apie 12.30 val. jis ėjo (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje zonoje, ties namu Nr. 15 matė, kaip didelis būrys vaikų bėgo kiemu ir vienas iš jų išbėgo ant važiuojamosios kelio dalies nesustojęs apsižiūrėti, keliu važiavo automobilis „VW Passat“, kuris sustabdė iš karto, kai pastebėjo ant kelio išbėgusį vaiką. Jis pribėgo prie mašinos ir už jos pastebėjo ant žemės gulintį vaiką, kurio koja kraujavo.

Iš 2023 m. liepos 29 d. eismo įvykio plane esančių duomenų matyti, kad įvykio vieta – ties sankryža važiuojamojoje kelio dalyje. Plane sutartiniais žymėjimais nurodoma: pastatai – Taikos 15 (sutartinis žymėjimas Nr. 5), Taikos 11; važiuojamosios kelio dalies plotis – 5,80 m, kraujo lašai (sutartinis žymėjimas Nr. 3), esantys 3,10 m atstumu nuo kelio krašto; stabdymo kelias – 1,80 m ilgio (sutartinis ženklas Nr. 4), automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartinis žymėjimas Nr.1), kurio priekinė ašis nuo kelio (gatvės), kurios pavadinimas nenurodytas, krašto nutolusi 1.30 m atstumu, galinė ašis – 2,70 m atstumu ir 15,10 m atstumu nuo pastato, esančio Taikos g. 15, krašto. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kitoje vietoje nei pažymėtas stabdymo kelias ir kraujo lašai, t. y. gatvėje ar kelyje, kurio pavadinimas nenurodytas. Taip pat plane pažymėtas automobilis „Opel“ (sutartinis žymėjimas Nr. 2), nurodoma, kad tai „nefiguruojantis auto“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. liepos 29 d. eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, pateikė nuotraukas, kuriose matomas kelio ženklas „552“ ir „553“.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, XXI skyriuje (175-178 p.) nustatytos eismo gyvenamojoje zonoje taisyklės. Pagal KET 176.1 p., gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose (KET 178 str.). Už kelio ženklo „552“ esančioje teritorijoje galioja Taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose. Kelio ženklas „553“ žymi vietą, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenamosiose zonose nustatantys Taisyklių reikalavimai.

Byloje esančiame 2023 m. liepos 29 d. eismo įvykio plane neužfiksuoti važiavimo greitį įvykio vietoje ribojantys ženklai. V. G. 2023 m. liepos 29 d. paaiškinime nurodo, kad automobiliu gyvenamojoje zonoje važiavo 25-30 km/val. greičiu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, administracinio nusižengimo byloje turi būti nustatyta, ar eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje galiojo greitį ribojantys kelio ženklai, tuo atveju, jei eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, vertinti, ar V. G. laikėsi eismą gyvenamojoje zonoje nustatančių taisyklių. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatytas eismo įvykio kilimo mechanizmas – eismo įvykio plane nenurodyta V. G. vairuojamo automobilio važiavimo kryptis, nenurodyta, iš kurios pusės, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, išbėgo mažametis V. K., kokiu atstumu iki automobilio jį pamatė automobilį vairavusi V. G., nevertintos jos vairuoto automobilio 1,80 m ilgio stabdymo žymių susidarymo aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykio plane V. G. automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas ne galimoje eismo įvykio vietoje, apie kurią galima spręsti pagal stabdymo žymes ir kraujo dėmes ant važiuojamosios kelio dalies, bet kitoje vietoje, tačiau byloje ši aplinkybė nevertinta.

Pareiškėjas nurodė, kad įvykio dieną, iki į įvykio vietą atvykstant policijos pareigūnams, kartu su sūnumi greitosios pagalbos automobiliu išvyko į VšĮ Universitetinės ligoninės Santaros klinikas, sūnų hospitalizavus, buvo su sūnumi iki jo išrašymo iš ligoninės – 2023 m. rugpjūčio 4 d., jam skambinusiems pareigūnams nurodė, kad jis ligoninėje ir negali atvykti į apklausą. Pareiškėjas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jam sūnus pasakė, kad įvykio metu automobiliu jam (V. K.) pervažiavo koją. Tuo tarpu nusižengimą tiriančios institucijos pareigūnai neapklausė pareiškėjo A. K. ir nesiaiškino, ar jam žinomos tyrimui reikšmingos aplinkybės. Taip pat byloje nebuvo gauti duomenys apie pareiškėjo sūnui padarytus sužalojimus. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad eismo įvykio dalyvis nepilnametis V. K. buvo hospitalizuotas nuo 2023 m. liepos 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., jam taikytas operacinis gydymas, tačiau institucijos pareigūnai, tirdami nusižengimą, nenustatė, kokie sužalojimai padaryti nepilnamečiui, netyrė ir nenustatė sužalojimų susidarymo mechanizmo ir negavo specialisto išvados apie jo sveikatos sutrikdymo mastą, nors ši aplinkybė turėjo būti vertinama priimant nutarimą.

Pareiškėjas A. K. skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad apie įvykį pranešė jam, o ne jo sutuoktinei R. K., sutuoktinė įvykio vietoje nebuvo, vaiko sužalojimų nematė, apie vaiko sužalojimus policijos pareigūnai su sutuoktine nebendravo, be to, sutuoktinė nesupranta lietuvių kalbos ir nesuprato, kokio turinio policijos pareigūno surašytą paaiškinimą pasirašė, todėl 2023 m. rugpjūčio 1 d. surašytame ir jo sutuoktinės R. K. pasirašytame paaiškinime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Iš R. K. 2023 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimo matyti, kad paaiškinimą pasirašė R. K. ir paaiškinimą surašęs policijos pareigūnas G. Jasiulionis, paaiškinimo tekstas atspausdintas ir nėra jokių įrašų (rankraštinių ar spausdintų) apie tai, ar minėtas paaiškinimas iš R. K. žodžių surašytas teisingai, R. K. perskaitytas ir jos suprastas, taip pat nėra įrašų apie vertėjo dalyvavimą, ar įrašo, kad paaiškinimas R. K. išverstas į jai suprantamą kalbą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo vertinti, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, kaip tai numatyta ANK 568 str. 2 d.

Pagal ANK 618 str. nuostatas, pareigūnas, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priima nutarimą, kuriame turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Skundžiame nutarime nenurodyta įvykio data, laikas, vieta, nenurodyti duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, nenurodytos kitos bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, todėl nutarimas neatitinka ANK 618 str. 1d. nustatytų reikalavimų.

Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą ir priimdamas nutarimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, todėl pareiškėjo A. K. skundas tenkinamas, Vilniaus apskr. Švenčionių r. PK 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23216133217) panaikinamas ir bylą grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 636, 637, 639, 641, 642 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

A. K. (A. K.) – nepilnamečio V. K. (V. K.), dėl kurio priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atstovo pagal įstatymą, skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities Švenčionių r. PK 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23216133217) ir bylą grąžinti institucijai.

Nutartis per 20 d. nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė