- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-19
- Bylos Nr.
- 2-1336/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- „Klaipėdos hidrotechnika“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidroplius“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmesti prašymai taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. B2-1464-159/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidroplius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Hidroplius“ kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė iškelti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto bylą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nekilnojamojo bei kito privalomai registruojamo turto, kilnojamojo turto ir turtinių teisių areštą, finansinio ir kito turto bei įmonės banko sąskaitų ir įmonės kasoje esančių piniginių lėšų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti iškelti ją įsiteisėjimo areštuoti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priklausančias pinigines lėšas, sąskaitas bankuose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat nutarė sustabdyti išieškojimo veiksmus iš šio turto. Teismas leido atsakovui atlikti atsiskaitymus su ieškovu, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei.
Atsakovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas nurodė, kad preliminari bendra atsakovo galimų patirti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dėl šioje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma yra lygi 8 855 963,50 Lt, todėl prašė įpareigoti ieškovą UAB „Hidroplius“ šią sumą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją šiai sumai. Ieškovui neįvykdžius teismo įpareigojimo, prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ yra labai didelė bendrovė, kurios apyvarta siekia daugiau nei 100 000 000 L ir bendrovėje dirba daugiau kaip 220 žmonių. Taikytu areštu buvo paralyžiuotas tiek bendrovės administracijos, tiek kitų bendrovės darbuotojų galimybės dirbti. Jis negali laiku vykdyti savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra sutrikdyta atsakovo veikla ir kiekvieną dieną jis patiria didelius nuostolius. Pagal 2009 m. gegužės 21 d. atsakovo buhalterinės apskaitos duomenis, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ turi trumpalaikių kreditorinių įsipareigojimų savo tiekėjams už 9 506 807 Lt, minimalus sutartyse su atsakovo tiekėjais numatytų delspinigių dydis yra 0,02 procento už vieną praleistą termino atsiskaityti dieną. Negalint atsiskaityti su tiekėjais, įmonės nuostolis sudaro 57 040,80 Lt per mėnesį. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ yra pasiskolinusi iš bankų apie 7 000 900 Lt ir kas mėnesį mokėtinos palūkanos bankams sudaro 60 000 Lt. Delsimas įvykdyti bankams prisiimtus įsipareigojimus vieną mėnesį atsakovui sukels 520 000 Lt dydžio nuostolius. Be to, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ yra sudariusi įvairias lizingo sutartis ir delsiant lizingo paslaugas teikiančioms bendrovėms įvykdyti įsipareigojimus atsakovui susidarys 59 314 Lt nuostolių per mėnesį. Taip pat UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ yra laimėjusi konkursus rangos darbams vykdyti : 1) atviras konkursas „Pirso statyba prie krantinės Nr. 26“, iš kurio atsakovas galėtų gauti 2 048 688,26 Lt pajamų ir 2) atviras konkursas „Palo statyba prie krantinių Nr. 135-136“, iš kurio atsakovas galėtų gauti 5 198 043,19 Lt pajamų. Be to, atsakovas šiuo metu vykdo įvairias sutartis, kurių bendra vertė yra apie 19 457 545,39 Lt. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra iškilusi reali grėsmė neįvykdyti įsipareigojimų užsakovams pagal minėtas sutartis, atsakovas jiems už tai turėtų mokėti 5 proc. nuo sutarčių kainos baudą, kas sudarytų 972 877,25 Lt dydžio nuostolius.
Atsakovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ taip pat padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl piniginių lėšų arešto, leidžiant atsakovui su areštuotomis pinigų sumomis atlikti atsiskaitymus su ieškovu, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei, taip pat atsiskaityti su kreditoriais (bankais ir lizingo bendrovėmis) bei prekių ir paslaugų teikėjais pagal sudarytas sutartis.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės neleidžia sumokėti AB bankui DnB NORD suteiktų kreditų einamųjų įmokų, dėl ko bankas įgis teisę nutraukti kreditavimo sutartis. Bendra pradelstų įsipareigojimų bankui suma siekia 606 105,19 Lt. Taip pat atsakovas yra sudaręs įvairias lizingo sutartis dėl ilgalaikio materialaus turto įsigijimo. Bendra pradelstų įsipareigojimų lizingo bendrovėms suma sudaro 85 571,48 Lt. Pradelsus įmokų terminus, atsakovas netektų didelės dalies savo gamybinių įrenginių, mechanizmų ir kitos technikos, kuri yra būtina atsakovo ūkinei veiklai vykdyti. Taip pat atsakovas negali atlikti išankstinio apmokėjimo už statybos darbams būtinas medžiagas ir paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymų dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Teismas nutartyje nurodė, kad faktinė aplinkybė, jog atsakovas, kurio apyvarta siekia daugiau nei 100 000 000 Lt, negali atsiskaityti su ieškovu, tik sustiprina abejones dėl atsakovo mokumo ir patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditorių reikalavimai įmonei tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama apsaugoti ne tik ieškinį iškelti bankroto bylą pareiškusio asmens, bet ir visų įmonės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorių turtinius interesus. Ieškovas vilkina bylos procesą, dėl ko UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovui Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartimi buvo skirta bauda, nesiekia operatyvaus proceso ir sukuria sau nuostolius, kurių atlyginimo užtikinimą perkelti ieškovui nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad, esant pagrįstų abejonių dėl atsakovo mokumo, leidimas atsiskaityti su lizingo bendrovėmis, bankais ar kitais atsakovo nuožiūra pasirinktais kreditoriais pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus (CPK 6 str.), taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebetektų savo prasmės (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymus patenkinti.
1. Teismas nepagrįstai nuostolių atsiradimą iš esmės kildina iš užsitęsusio ieškovo reikalavimo iškelti atsakovui bankroto bylą nagrinėjimo, o ne iš byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės byloje yra taikytos ne teismo, o paties ieškovo iniciatyva. Aplinkybė, kad prašymas pateiktas bankroto byloje, neeliminuoja atsakovo galimybės pareikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai negali būti vertinama kaip piktybiškas siekis užkrauti nepagrįstą prievolę – pateikti nuotolių atlyginimo užtikrinimą. Teismo pateikti argumentai yra reikšmingi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą. Tačiau teismas nepasisakė dėl atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių ir argumentų. Teismas faktines aplinkybes vertino ieškovo naudai, pasisakydamas dėl atsakovo nemokumo. Teismas neturėtų nagrinėti tarp šalių kilusio ginčo pagrįstumo.
Šalies argumentai
2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliantas nurodė, kad teismo teiginys, kuriuo išreiškiama abejonė dėl atsakovo mokumo, nesiderina su atsakovo pateikto prašymo tikslais ir paskirtimi. Atsakovas motyvuotai prašė teismo leisti atlikti tam tikrus mokėjimus pagal ilgalaikio kreditavimo, lizingo ir rangos sutartis, t.y. leisti atsiskaityti tik su svarbiausiais ir didžiausią įtaką jo veiklai turinčiais kreditoriais, su kuriais susitarimai buvo sudaryti iki bankroto bylos inicijavimo. Tai, kad atsakovas turi pinigų, patvirtina pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Teismas galėjo numatyti saugiklius, kurie užtikrintų byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą. Nutartis prieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Teismas nesivadovavo interesų pusiausvyros derinimo principu, nes suteikė išskirtinį prioritetą tiek ieškovo, tiek ir kitų atsakovo kreditorių interesų apsaugai. Teismas neanalizavo, ar egzistuoja grėsmė ieškovo ar kitų atsakovo kreditorių interesams. Vien atsakovo materialaus turto pakaktų patenkinti kreditorių reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Hidroplius“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagal į bylą pateiktus duomenis negalima išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo. ĮBĮ nenumato atsakovo teisės prašyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas savo prašymą grindžia prielaidomis, o ne įrodymais. Pateikti įrodymai nepatvirtina prašyme nurodytų galimų nuostolių sumų. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas sąlygotų visų įmonės kreditorių interesų pusiausvyros pažeidimą, nes atsakovas įgytų teisę savo nuožiūra atsiskaityti su dalimi įmonės kreditorių, bei prieštarautų CPK 144 str. įtvirtintiems tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Kaip jau minėta, specialusis įstatymas, reglamentuojantis bankroto teisinius santykius, yra Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies 5 numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti iškelti ją įsiteisėjimo areštuoti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priklausančias pinigines lėšas, sąskaitas bankuose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, leidžiant atsakovui atlikti atsiskaitymus su ieškovu, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei.
Pagal CPK 145 straipsnio šeštąją dalį, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Pažymėtina, kad pinigai yra labai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės-komercinės veiklos pagrindas, todėl, įmonei visiškai uždraudus disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, yra apsunkinama ir sutrikdoma jos veikla.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad, teismui neleidus laiku vykdyti sutartinių įsipareigojimų kreditoriams (bankams, lizingo bendrovėms, prekių ir paslaugų teikėjams), jis neabejotinai patirs nuostolių.
Nėra pagrindo abejoti, kad atsakovui, sudariusiam kredito ir lizingo sutartis, nustojus mokėti įmokas, gali atsirasti neigiamų pasekmių. Nutraukus minėtas sutartis, atsakovui atsirastų pareiga mokėti visą negrąžinto kredito sumą, atsakovas turėtų atsiskaityti su lizingo bendrovėmis, o teisės į lizinguojamą turtą netektų ir pan., o tai tik pablogintų atsakovo finansinę padėtį, tuo pačiu ir ieškovo bei kitų atsakovo kreditorių galimybes gauti savo pagrįstų ir teisėtų reikalavimų patenkinimą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo teises suvaržo labiau nei reikia tikslui pasiekti.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo prašymas leisti jam atsiskaityti su svarbiausiais prekių ir paslaugų teikėjais yra abstraktus ir nemotyvuotas, tad negali būti tenkinamas. Tokio prašymo tenkinimas, t.y. leidimas atsiskaityti su atsakovo nuožiūra svarbiausiais prekių ir paslaugų teikėjais, galėtų iš esmės paneigti aukštesnės bei tos pačios eilės kreditorių teisę gauti visą ar dalį skolos apmokėjimo. Atsakovas teismui nepateikė duomenų nei apie tokius kreditorius, nei apie atsakovo įsipareigojimų dydį jiems. Atsakovas su motyvuotu prašymu gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl leidimo atsiskaityti su konkrečiais juridiniais asmenimis. Pažymėtina, kad jei atsakovas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkintų ieškovo reikalavimą, tai būtų pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstumo klausimą, tinkamai neįvertino visų šiam klausimui išspręsti svarbių šios bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, todėl klausimą iš dalies išsprendė neteisingai, ir tai yra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį iš dalies panaikinti ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti iš dalies, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti pagal iki Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties priėmimo pasirašytas kredito ir lizingo sutartis (CPK 329 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių ir argumentų, nepagrįstai nuostolių atsiradimą iš esmės kildino iš užsitęsusio ieškovo reikalavimo iškelti atsakovui bankroto bylą nagrinėjimo, o ne iš byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Kaip matyti iš atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymo užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą (t. 2, b.l. 63-65), atsakovas didžiąją dalį nuostolių kildina iš pajamų, kurias jis gautų, jei atliktų rangos darbus, kuriuos jis įgijo teisę atlikti, laimėjęs konkursus. Tačiau atsakovas neabejotinai patirs išlaidų tokiems darbams atlikti, tad visos rangos sutarčių pagrindu gautinos sumos negali būti laikomos nuostoliais. Atsakovas kitokio nuostolių paskaičiavimo nepateikė.
Atsakovas nuostolių dydį taip pat grindė aplinkybe, kad jis turi 9 506 807 Lt dydžio įsipareigojimų kreditoriams, o sutartyse numatytas 0,02 proc. dydžio delspinigių dydis už vėlavimą atsiskaityti su jais, tad per 1 mėnesį atsakovas patirs 57 040,80 Lt nuostolių. Tačiau atsakovas šiame prašyme pats patvirtino, kad įsipareigojimai nėra pradelsti. Nesant duomenų, kad atsakovo debitoriai faktiškai skaičiuoja tokius delspinigius, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas gali patirti tokio dydžio nuostolius.
Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilo reali grėsmė, kad nebus įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, dėl ko atsakovas užsakovams turės mokėti 5 proc. baudą nuo visos sutarties sumos, t.y. 972 877,25 Lt. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad darbai pagal pasirašytas sutartis iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo vykdomi ir būtent dėl taikyto arešto buvo sustabdyti/nutraukti, taip pat kad užsakovai yra pareikalavę sumokėti baudas. Nesant byloje pakankamai duomenų, nėra pagrindo nurodytą sumą pripažinti atsakovo nuostoliais.
Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų ir atsakovo piniginių lėšų areštas, yra pritaikytos terminuotai - jos galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo nurodyti nuostoliai dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo bei dėl pajamų iš rangos darbų, dėl kurių vykdymo atsakovas yra laimėjęs konkursus ir kuriuos jis ateityje turėtų vykdyti, negavimo atsiras ir kad šie nuostoliai kils dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šia nutartimi atsakovui leidus atsiskaityti su kredito įstaigomis ir lizingo bendrovėmis, pašalinama galimybė atsirasti atsakovo nuostoliams dėl jo įsipareigojimų bankams ir lizingo bendrovėms pagal šias sutartis nevykdymo. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl iš kredito ir lizingo sutarčių kylančių nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą nebuvimo ir šį klausimą iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju ir antruoju punktais, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti iš dalies. Leisti atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties pagrindu areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su bankais ir lizingo bendrovėmis pagal iki Klaipėdos apygardos teismo gegužės 11 d. nutarties priėmimo pasirašytas kredito ir lizingo sutartis.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.