Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-170-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
AN2-170-462/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00354-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pažeidėjas
K. G., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-170-462/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00354-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos K. G. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-09 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos 2019-02-11 nutarimu K. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 200 Eur bauda bei 3 mėnesiams atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones).

2. K. G. nubausta už tai, kad ji 2018-12-11 16.55 val. Baltijos pr., Taikos pr., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę ir įvažiuodama į žiedinę sankryžą nedavė kelio žiedu važiuojančiai transporto priemonei (vairuojamai N. S.), privertė ją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to N. S. nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į žiedinės sankryžos atitvarus. Eismo įvykio metu apgadinta (N. S. vairuota) transporto priemonė.

3. K. G. su Institucijos 2019-02-11 nutarimu nesutiko, jį apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-09 nutartimi K. G. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė skundžiamą Institucijos 2019-02-11 nutarimą ir K. G. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sumažino iki 2 mėnesių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiama K. G. (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-09 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skunde nurodoma, jog apeliantė iš karto prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo nusižengimą išaiškinti, tai laikytina apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantė anksčiau nėra bausta už analogiškus nusižengimus, tai parodo atsargų ir pagarbų apeliantės požiūrį ir elgesį laikantis KET. Tik iš pakartotinio, nuolatinio ar tyčinio tų pačių KET nuostatų pažeidinėjimo galima padaryti išvadą apie pažeidėjo žemą savimonę ir supratingumo nebuvimą dėl KET laikymosi, o vienkartinis nusižengimas parodo pažeidėjo nevalingą, nesąmoningą ir netyčinį elgesį. Apeliantė neturi jokių kitų nuobaudų už greičio viršijimą ar pan. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini), augina 2 mažamečius vaikus, kurie lanko skirtingus darželius. Darželiai yra dideliu atstumu nutolę vienas nuo kito bei nuo apeliantės namų, todėl spėti nuvežti vaikus į darželį be automobilio yra neįmanoma. Apeliantė vykdo individualią veiklą, turi vykti pas klientus, pirkti kanceliarines prekes. Apeliantė turi rūpintis savo sunkios sveikatos būklės motina, gyvenančia (duomenys neskelbtini), keletą kartų per mėnesį veža ją pas gydytojus. Be to, byloje yra pateikti dokumentai, jog apeliantės dukra buvo konsultuota medicininėje įstaigoje. Apeliantės sutuoktinis atlieka tarnybą Lietuvos kariuomenės karo policijos (duomenys neskelbtini) įguloje, kurioje yra nuolatiniai budėjimai, dėl kurių jis negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečių vaikų nuvežimu iki darželio ar paėmimo iš jo. Apeliantės sutuoktinio darbo pobūdis neleidžia jam laisvai išvykti tvarkyti savo ar šeimos narių reikalų darbo metu. Be to, apeliantės sutuoktinis dažnai išvyksta į komandiruotes, kurios paskiriamos pakankamai vėlai. Sumokėta bauda, išlaidos advokatui, nepatogumai dėl teisminių procesų, patirta gėda ir šeimoje tvyranti įtampa pamokė apeliantę. Apeliantės manymu, padaryto nusižengimo ir jos pavojingumas neatitinka padaryto administracinio nusižengimo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Pirmosios instancijos teismas neįvertino neproporcingų administracinės nuobaudos padarinių, kilsiančių apeliantei po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dviem mėnesiams, todėl, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, poreikis išsaugoti vairuotojo pažymėjimą turėjo būti įvertintas kaip ypač reikšminga ir išimtinė aplinkybė. Atsižvelgiant į apeliantei kylančias neadekvačiai sunkias pasekmes dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taip pat į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą, į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliantės manymu, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų bausmė, susijusi tik su pinigine bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, taip paskiriant švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-09 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2019-02-11 nutarimą nepakeistą. Institucijos nuomone, K. G. sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, remiantis tuo, kad asmuo nurodė, jog gailisi ir pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, augina du mažamečius vaikus, rūpinasi pasiligojusia mama, nėra pagrindo, kadangi K. G. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – įvažiuodama į žiedinę sankryžą nedavė kelio žiedu važiuojančiai transporto priemonei, privertė ją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to kita transporto priemonė buvo nesuvaldyta ir atsitrenkė į žiedinės sankryžos atitvarus. K. G. yra bausta administracine tvarka pagal ANK ir anksčiau ne kartą bausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) už greičio viršijimą, tai rodo jos atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymąsi. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad K. G. gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, jos mažamečiai vaikai lanko darželius, esančius miesto teritorijoje, taip pat nėra duomenų, kad K. G. sutuoktinis po nurodyto laikotarpio bus išvykęs ir negalės esant poreikiui pasirūpinti vaikais, o prireikus ir jos mama, akivaizdu, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams neproporcingai neigiamų pasekmių nepatirs nei pati K. G., nei jos artimieji.

Atsiliepimas

7. Institucija pateikė atsiliepimą į K. G. apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, jog nekyla abejonių, kad K. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Asmeniui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo bei K. G. kaltės, apeliaciniais skundais yra ginčijamas K. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) – atėmimo terminas, todėl šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

9. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą, arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti. K. G. teigia, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jai administracinio poveikio priemonės neskirti, Institucija teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui.

10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

11. Už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos paskirtis įtvirtinta ANK 22 straipsnyje. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

12. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

13. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimo klausimą, atsižvelgė į šias aplinkybes: K. G. nuo pat pažeidimo padarymo pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, tai vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad K. G. paskirtą baudą sumokėjo nutarimo priėmimo dieną (b. l. 12). Nors K. G. nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas yra labai šiurkštus, tačiau tokį pažeidimą ji padarė pirmą kartą. Iš administracinių nusižengimų išrašo (b. l. 47–49) matyti, kad K. G. buvo bausta už greičio viršijimą, tačiau administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo šiurkštūs ir tokie pavojingi, kad vien dėl šios aplinkybės jai nebūtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apygardos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Manytina, jog K. G. dėl savo elgesio padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų nedarys, todėl administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. taikant švelnesnes negu numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, negu numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijoje minimalus, terminui. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog neskyrus administracinio poveikio priemonės, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

15. Kaip jau minėta, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Apygardos teismo vertinimu, net paskyrus minimaliam sankcijoje nustatytam terminui, poveikio priemonę, t. y. trijų mėnesių terminui atėmus specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones), ši poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininkės asmenybę, būtų per griežta.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

17. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18. Apygardos teismas, spręsdamas K. G. paskirtos specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo termino teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atsižvelgęs į tai, kad tokį pažeidimą K. G. padarė pirmą kartą, yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo bei nuoširdžiai gailisi), ji augina du mažamečius vaikus (b. l. 8, 9), kurie lanko skirtingas ugdymo įstaigas (b. l. 10, 11), rūpinasi sergančia senyvo amžiaus motina, gyvenančia (duomenys neskelbtini), vežioja ją pas medikus (b. l. 16–22), paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 12), vykdo individualią veiklą (b. l. 13), pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti K. G. paskyrus specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 mėn., o paskyrus griežtesnę net minimalią ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę, tokia administracinio poveikio priemonė nebūtų teisinga, pažeistų proporcingumo principą bei varžytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

19. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su K. G. apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas neskirti jai administracinio poveikio priemonės. Kaip minėta, K. G. padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra labai šiurkštus teisės pažeidimas. Be to, nors K. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog nėra bausta už greičio viršijimą, tačiau šiuos jos apeliacinio skundo argumentus paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis 2019-02-22 Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus (b. l. 47–49). Iš minėto išrašo matyti, jog K. G. be nagrinėjamo administracinio nusižengimo yra bausta administracine tvarka ir anksčiau už padarytus KET pažeidimus, 2018-09-18 bei 2018-03-09 vairuodama automobilį viršijo nustatytą leistiną greitį. Be to, nors jos du mažamečiai vaikai lanko skirtingas ugdymo įstaigas, tačiau sutiktina su Institucija, abi ugdymo įstaigos, kaip ir K. G. bei jos mažamečių vaikų gyvenamoji vieta, yra Klaipėdos miesto teritorijoje. Be to, į bylą pateikti duomenys apie K. G. sutuoktinio tarnybą neleidžia daryti neabejotinos išvados apie jo negalėjimą prisidėti prie mažamečių vaikų nuvežimo bei parsivežimo iš ugdymo įstaigų, taip pat, esant poreikiui, galimybe pasirūpinti ir K. G. sergančia motina. Nors K. G. apeliaciniame skunde nurodoma, jog jos sutuoktinis turi nuolatinius budėjimus, dėl kurių jis negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečių vaikų nuvežimu iki darželio ar paėmimu iš jo. Tačiau pastebėtina, jog jokių objektyvių duomenų (budėjimo grafiko, įsakymo, kuriuo nustatyti budėjimai, ir pan.), pagrindžiančių šį apeliacinio skundo argumentą, K. G. nepateikė.

20. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog K. G. sutuoktinis dažnai išvyksta į komandiruotes, kurios paskiriamos gana vėlai. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog Lietuvos kariuomenės karo policijos vado 2019-01-22 įsakymu Nr. M-5 „Dėl Karo policijos karių dalyvavimo individualių įgūdžių atnaujinimo kurse“ (b. l. 23), be kita ko, yra patvirtintas karių, dalyvaujančių individualių įgūdžių atnaujinimo kurse, vyksiančiame 2019-02-18–2019-03-15, 2019-04-01–2019-04-26, sąrašas (b. l. 24); Lietuvos kariuomenės Karo policijos vado 2019-04-05 įsakymu Nr. V-186 „Dėl karių dalyvavimo sprogimo aplinkybių tyrimo pratybose“ (b. l. 79), be kita ko, yra patvirtintas karių, dalyvaujančių Sprogimo aplinkybių tyrimo pratybose, vyksiančiose 2019-04-23–2019-04-26, 2019-04-29–2019-05-03, sąrašas. Nors sąrašas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra pateiktas, tačiau iš minėto įsakymo turinio darytina išvada, jog K. G. sutuoktinis yra tarp pratybose dalyvaujančių karių. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog abiem minimais įsakymais, priešingai, nei teigiama K. G. apeliaciniame skunde, karių (taip pat ir K. G. sutuoktinio) komandiruotės yra planuojamos iš anksto, komandiruojamieji apie numatomas komandiruotes sužino gana iš anksto, t. y. beveik prieš mėnesį prieš komandiruotes, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad komandiruotės paskiriamos gana vėlai, atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Apygardos teismas negali nepastebėti ir tos aplinkybės, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio K. G. 2018-01-10 Paaiškinimo (b. l. 38) nustatyta, jog K. G., įvažiuodama į žiedinę sankryžą, matė ir suprato, jog sukėlė pavojingą situaciją, ji išgirdo, kad žiedine sankryža važiuojančio automobilio vairuotojas smarkiai stabdė, tačiau K. G., neva nemačiusi, kad minėtas automobilis atsitrenkė į atitvarus, nuvažiavo. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog K. G. nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį bei juo sukeltas pasekmes.

22. Apygardos teismas, įvertinęs išdėstytus motyvus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo K. G. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo. Vien tik administracinės nuobaudos – piniginės baudos – paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei nepasiektų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų.

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pakeitęs Institucijos 2019-02-11 nutarimą bei sutrumpinęs K. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 2 mėnesių, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl K. G. ir Institucijos apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-09 nutartį nepakeistą ir K. G. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis