Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. 2024 m. liepos 22 d. apie 23.05 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)pr. sankryžoje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. B. į kairę ranką, tuo padarė jam kairio dilbio srities sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą.

Kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 22 d. vakare A. L. vairavo S. R. priklausantį automobilį „Mini Cooper“, jis sėdėjo keleivio vietoje, juokavo su vaikišku pistoletu. Jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, jį vartojo po įvykio, jo neblaivumą tikrino po pusvalandžio. Kelyje automobilis „Toyota“ susilygino su jų automobiliu, jo vairuotojas keistai į juos pažiūrėjo. Paklausė jo, gal bus koks banditas, kad taip žiūri. Tada „Toyota“ vairuotojas užblokavo jiems kelią automobiliu. Užsidegus žalia šviesoforo šviesai jie važiavo toliau. Nukentėjusysis juos blokavo iš vienos pusės, tačiau jam nepasisekė. Prie kitos sankryžos – (duomenys neskelbtini)juos užblokavo. Nukentėjusysis, kuris važiavo vienas, išlipo iš automobilio ir pradėjo įžeidinėti jo merginą. Jis išlipo iš mašinos, nes nukentėjusysis agresyviai ėjo link jų mašinos. Nukentėjusysis jam liepė išlipti iš mašinos. Jis sudavė ar pastūmė nukentėjusįjį. Po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie kavinės. Tada atvyko policijos pareigūnai, kurie buvo suklaidinti, kad jis turėjo ginklus. Policija išėmė tuos ginklus. Neigiamai vertina savo poelgį, gailisi nusikaltęs. Po teismo posėdžio per bendrą pažįstamą pasiūlė nukentėjusiajam taikytis, tačiau nukentėjusysis paprašė 15 000 eurų. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nesupranta, iš kur atsirado turtinė žala. Pripažįsta, kad ranka sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo prašoma atlyginti žala per didelė. Žalos neatlygino, nes ji nebuvo nustatyta teismo.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad jam turtinė žala nepadaryta, civiliniame ieškinyje turtinė žala įrašyta per klaidą. Kaltinamasis basas išlipo iš mašinos, jis buvo neadekvatus, kalbant, jautėsi, kad jis yra stipriai girtas. Prieš tai jis sukėlė avarinę situaciją. Kaltinamasis jį stūmė, jam trenkė, o jis ranką atstatė, todėl smūgis kliuvo į ranką. Dėl sumušimo jam buvo kiaušinio dydžio guzas. Dėl šio įvykio turėjo daug išgyvenimų, bijo iki šiol sutikti neadekvačius žmones, jaučia stresą. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio metu jis taip sureagavo, nes jis dirba pavėžėju, o pavėžėjamas rodoma nepagarba. Jį išvadino „lopu“. Jis klausė kaltinamojo merginos, ar jai tai normalu, o ši sėdėjo ir tylėjo, jai buvo gėda. Tąkart jis turėjo užsakymą, nebegalėjo į jį vykti. Kitą dieną taip pat negalėjo dirbti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole J. B. nurodė, kad 2024 m. liepos 22 d. apie 23:05 val. adresu (duomenys neskelbtini)pr. sankryža, Kaunas, nepažįstamas vyras savo dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą trenkė jam į kairės rankos dilbio sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą, kurį jaučiu iki šiol. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tai padariusį asmenį.

Nukentėjusysis J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai 2024 m. liepos 22 d. apie 23 val. važiavo (duomenys neskelbtini) Kaune, prie jo vairuojamo automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kairės priartėjo automobilis „Mini Cooper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis (J. B.), pasukęs galvą į šio automobilio pusę, pastebėjo, kad priekyje, keleivio vietoje sėdintis vyras į jį taikosi. Šį vyrą atpažino 2024 m. rugpjūčio 6 d. iš pateiktų nuotraukų. Iš kokio daikto vyras taikėsi į jį, nematė. Kai pamatė, kad į jį taikosi, jis (J. B.) automatiškai pasuko savo vairuojamo automobilį į dešinę pusę, į pirmąją eismo juostą ir važiavo toliau. Automobilis „Mini Cooper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vėl prisigretino iš kairės pusės prie jo vairuojamo automobilio ir minėtame automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs vyras šovė į jį iš kažkokio daikto. Šios vietos koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Iš kokio daikto į jį šovė, jis nematė, tik girdėjo pokštelėjimą ir pamatė, kad link jo skrieja kažkoks daiktas, kuris jo nekliudė. Tas daiktas nukrito jo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės. Matė, kad ant sėdynės buvo cilindro formos, mėlynos spalvos porolono daiktas. Abu automobiliai visą laiką važiavo, sustoję nebuvo. Jis (J. B.) pradėjo vytis automobilį „Mini Cooper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį pasivijo prie (duomenys neskelbtini)pr. sankryžos, Kaunas. Šios vietos koordinatės - (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai čia sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Kol abu automobiliai važiavo, tarp jo (J. B.) ir automobiliu „Mini Cooper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykusių asmenų jokio pokalbio, jokių replikų nebuvo, niekas nieko nepasakė. Per tą laiką (iki sustojimo), jis (J. B.) nei karto „nespaudė“ automobilio „Mini Cooper“ nei iš vienos pusės. Kai sustojo sankryžoje (duomenys neskelbtini)pr., jis (J. B.) per pravirą savo automobilio langą, jame sėdėdamas, automobiliu „Mini Cooper“ vykusių asmenų, paklausė, ar normalu taip elgtis. Moteris tylėjo, o vyras, sėdėjęs šalia jos, pasakė „Lopas, lipam pakalbėti“ ar kažkaip panašiai. Jis (J. B.) savo automobilį „Toyota“ pastatė priešais automobilį „Mini Cooper ir išlipo iš jo. Savo automobilį pastatė būtent taip, nes norėjo, kad automobilis Mini Cooper“ nepasišalintų iš šios vietos, numanė, kad ši situacija taip paprastai neišsispręs. Automobilio „Mini Cooper“ keleivis taip pat išlipo iš automobilio. Jie priėjo vienas prie kito. Jam atrodo, kad kai tik vyras iš „Mini Cooper“ priėjo prie jo, nieko nesakęs, dešine ranka smogė jam vieną kartą. Suprato, kad vyras taikė jam į galvą, bet jis (J. B.) spėjo į viršų pakelti kairę ranką ir smūgis buvo suduotas į ją - dilbį. Kadangi tuo metu jau jautė įtampą dėl visos šios situacijos, labai detaliai visko neatsimena. Todėl nežino, ar kai išlipo iš automobilių, dar vienas kitam kažką sakė. Jis (J. B.) nei dar būdamas savo automobilyje, nei lipdamas iš jo, nei išlipęs, „Mini Cooper“ keleivio neragino lipti iš automobilio. Tai jis jam (J. B.) pasakė lipti iš automobilio. Po to, kai vyras jam sudavė, moteris, sėdėjusi automobilyje „Mini Cooper“, ėmė ant jo (D. Š.) šaukti, kad jis liautųsi. Po šio vyro smūgio, jis (J. B.) jam pasakė, kad kvies policiją, bet vyras atsisėdo į automobilį „Mini Cooper“ ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nuvažiavo. Jo (J. B.) automobilyje „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu vaizdo registratoriaus nebuvo. Įvykio metu šalia buvo sustojusių automobilių, tačiau nei vieno iš jų valstybinio numerio jis neįsidėmėjo. Tik atsimena, kad automobiliais vykusių asmenų bandė klausinėti, ar jie matė, kas čia įvyko. Jie atsakė, kad nieko nematė. Neatsimena, kad jis būtų stabdęs važiuojančius automobilius ir jiems rodęs, jog jie blokuotų kelią automobiliui „Mini Cooper“. Jis manė, kad šio įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis - užlenktas galinio vaizdo dešinės pusės veidrodėlis. Tačiau pats nematė momento kaip buvo apgadintas veidrodėlis. Tai pastebėjo jau po įvykio, kai atvyko policijos pareigūnai. Iki šio įvykio veidrodėlis buvo tvarkingas. Ieškinį teiks dėl jam padarytos neturtinės žalos. Dėl 2024 m. liepos 22 d. suduoto smūgio kreipėsi pas med. ekspertą, nedarbingume nebuvo, gydymo įstaigoje dėl patirto sužalojimo nesigydė (1 t., b. l. 2, 84-87, 88-91).

Iš 2024 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)pr. sankryža, Kaunas. Kryptimi link (duomenys neskelbtini)g., kelio praplatėjime stovi baltos spalvos automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio visi langai praviri, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis užlenktas. Ant priekinės keleivio sėdynės matomas mėlynos spalvos cilindro formos poroloninis daiktas, kuris įvykio vietoje yra paimamas. Daugiau įvykio vietoje tyrimui galinčių būti reikšmingomis aplinkybių nenustatyta, Įvykio vietos prieigos dalinai yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Paimtas poroloninis užtaisas (1 t., b. l. 26–35).

2024 m. liepos 23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Mini Cooper“, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje stovi baltos spalvos automobilis, kabrioletas „Mini Cooper“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės ir šalia rankinio stabdžio yra padėti mėlynos ir oranžinės spalvos du „Nerf“ žaisliniai pistoletai. Vienas iš jų yra „N. E..0 Volt“ kitas „N. E..0 Prospect“. Pirmajame rankenos apatinėje dalyje yra įstatyti du guminiai užtaisai. Automobilio salono priekyje, gėrimų laikiklyje yra padėti dar dveji guminiai užtaisai. Šie „Nerf“ žaisliniai pistoletai ir guminiai užtaisai apžiūros metu paimti ir supakuoti į plastikinį policijos paketą Nr. IB2621741. Daugiau objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui nėra. Paimti du žaisliniai pistoletai su guminiais 4 užtaisais (1 t., b. l. 36–43).

2024 m. rugsėjo 24 d. pakvitavimu D. Š. grąžinti žaisliniai pistoletai 2 vnt. su 4 vnt. guminių užtaisų, porolono užtaisas 1 vnt. (1 t., b. l. 44–45).

Iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš Kauno miesto gatvių, gauti iš UAB „Kauno gatvių apšvietimas“. Apžiūros protokole užfiksuota, kad gatvėje, vienas šalia kito, stovi du lengvieji, šviesios spalvos, automobiliai, vienas jų atidengtu stogu (apžiūros protokole įvardintas AM-2). Automobilis atidengtu stogu stovi dešiniau. Jam iš kairės stovinčiame automobilyje (apžiūros protokole įvardintas AM-1), vairuotojo vietoje, sėdi žmogus, galimai vyras. Jis pasisukęs į automobilio atidengtu stogu pusę, gestikuliuoja rankomis. Kai kiti gatvėje stovėję automobiliai nuvažiuoja, greta automobilio atidengtu stogu stovėjęs automobilis palengva, trūkčiodamas, persirikiuoja priešais automobilį atidengtu stogu ir sustoja. Iš šviesios spalvos automobilio, stovėjusio dešiniau, vairuotojo vietos išlipa vyras, galimai J. B.. Tuo pat metu iš automobilio atidengtu stogu keleivio vietos išlipa vyras, galimai D. Š.. Vyrai priartėja vienas prie kito, jie stovi tarp abiejų automobilių, t. y. AM-1 automobiliui iš galo ir priekyje AM-2. Abu vyrai gestikuliuoja rankomis, stovi vienas priešais kitą. Staiga D. Š. dešine ranka smūgiuoja J. B., galimai taikosi į galvą. J. B. pakelia į viršų kairę ranką ir D. Š. pataiko į ją, galimai į dilbį. Abu vyrai atsitraukia vienas nuo kito, J. B. gestikuliuoja rankomis, tarytum kažką rodytų pravažiuojantiems automobiliams. D. Š. atsisėda į automobilį atidengtu stogu, po kelių sekundžių išlipa iš jo, kažką sako J. B. ir vėl atsisėda į automobilį. Po to automobilis atidengtu stogu persirikiuoja į gretimą, eismo juostą (AM-1 automobiliui iš dešinės) ir sustoja. Kiek vėliau pavažiuoja į priekį ir sustoja priešais AM-1. Kai kiti gatvėje stovėję automobiliai pradeda važiuoti, nuvažiuoja ir automobilis atidengtu stogu. J. B. lieka stovėti gatvėje prie savo automobilio (1 t., b. l. 68–70).

2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai iš vaizdo - garso įrašas iš policijos pareigūno Body kameros. Apžiūros protokole užfiksuota, kad prie lengvojo, šviesios spalvos, atidengtu stogu, automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra atvykę policijos pareigūnai. Prie šio automobilio stovi vyras - D. Š. ir moteris - A. L.. Kai policijos pareigūnai pažiūri į automobilio vidų ir paklausia „Čia iš šito šaudėt?“ D. Š. atsako „Iš šito šoviau, jo“. A. L. sako „Iš vaikiško. Tik be kulkų“, vėliau ji sako „Jisai (rodo ranka į D. Š.) sakė, tai gi nepykit, juokauju“ „Šitas sakė, kad trenkė, jisai net netrenkė“ D. Š. sako „Jis debilas (keiksmažodis). Humorą darom su vaikišku šautuvu, nusipirkom“ A. L. „Jis iš pradžių dar pats juokėsi, o paskui jau viskas“ (1 t., b. l. 61–63).

Iš 2024 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime dėl paieškos karštais pėdsakais nurodyta, kad 2024 m. liepos 22 d. dirbant radijo šaukiniu K1734 kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. Ž. ir su kursantu M. S., patruliuojant nustatytame maršrute, apie 23.14 val. iš Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes prie pranešėjo privažiavo kabrioletas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš keleivio vietos išlipo vyras ir šovė į pranešėją su guminėmis kulkomis, mėgino trenkti. Automobilį vairavo moteris, nuvažiavo link Vilijampolės. 2024 m. liepos 22 d. apie 23:20 val. adresu Varnių g. 44, Kaunas, pastebėtas stovintis baltos spalvos kabrioleto kėbulo automobilis „Mini Cooper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. L.. Priešais automobilį stovėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai D. Š.. Pas D. Š. draudžiamų daiktų nerasta. Apžiūrėjus automobilį, viduje pastebėti 2 ryškiai oranžinės spalvos, žaisliniai plastikiniai pistoletai „Nerf“, šaudantys plastikiniais užtaisais, kurie paimti automobilio apžiūros metu. Pabendravus su asmenimis, šie nurodė, kad sustojus prie vieno iš šviesoforų, D. Š. paėmęs vieną iš minėtų žaislinių pistoletų ir norėdamas pajuokauti, nukreipė jį į šalia stovėjusio automobilio vairuotoją ir šovė vieną užtaisą, o užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui šie nuvažiavo toliau. Vėliau minėto automobilio vairuotojas užkirtęs kelią šiuos sustabdė ir pasak D. Š. ir A. L. tuo konfliktas ir baigėsi. Patikrinus D. Š. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr. 2069741“, šiam nustatytas 2,11 prom. neblaivumas. D. Š. įteiktas šaukimas atvykti apklausai. (1 t., b. l. 116–117).

2024 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. D 1500/2024(02) nurodyta, kad J. B. konstatuota kairio dilbio srities sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2024 m. liepos 22 d., vieno trauminio poveikio pasėkoje, suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 106–107).

Iš 2024 m. rugpjūčio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 - D. Š., kaip vyrą, kuris 2024 m. liepos 22 d. apie 23 val. važiavo automobiliu „Mini Cooper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) ir, būdamas automobilyje „Mini Cooper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šovė į jį iš kažkokio daikto, vėliau, (duomenys neskelbtini) sankryžoje išlipo iš automobilio ir sudavė jam vieną smūgį į kairę ranką (1 t., b. l. 92–96).

Liudytoja A. L. parodė, kad D. Š. yra jos draugas. 2024 m. liepos 22 d. vakare ji su D. Š., automobiliu „Mini Cooper“, valstybinio numerio nežino, kuris yra D. Š., važinėjosi po Kauną. Automobilį vairavo ji, nes dažniausiai ji vairuoja. Jie tiesiog važinėjosi be jokio tikslo, automobilis buvo atviru (atidarytu) stogu. Automobilyje ant galinės sėdynės buvo du ryškių spalvų - mėlynos ir oranžinės vaikiški šautuvai - žaislai. Žaislai buvo automobilyje, nes ji ir D. Š. turi vaikų, žaislai buvo vaikų. Jie abu buvo visiškai blaivūs. Važiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžos, maždaug ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo, jos vairuojamam automobiliui „Mini Cooper“ iš dešinės, važiuojantį automobilį „Toyota Prius“ šviesios spalvos (valstybinio numerio neįsidėmėjo). Kiek pastebėjo, juo vyko vienas žmogus - vairuotojas. Jai atrodo, kad šio automobilio langai buvo atidaryti. Kai automobilis „Toyota“ prisigretino prie jų automobilio, D. Š. „Toyota“ vairuotojo kažko paklausė. Tiksliai neatsimena, bet jai atrodo, kad klausė „Ar tu vyras?“ ar kažką panašaus. „Toyota“ vairuotojas kažką atsakė, bet ji neišgirdo ką. Kadangi ji vairavo automobilį, nesigilino į vyrų pokalbį. Tada D. Š. nuo galinės automobilio „Mini Cooper“ sėdynės paėmė vieną iš žaislinių šautuvų, nukreipė jį į automobilio „Toyota“ pusę ir iššovė. Ji nematė, ar tame žaisliniame šautuve buvo užtaisas, o jei buvo, kur jis nukrito, nes viskas vyko automobiliams važiuojant. Matė, kad „Toyota“ vairuotojas juokiasi. Bet po kelių akimirkų jis padidino greitį ir pradėjo jos vairuojamą automobilį blokuoti - jis važiavo automobiliui „Mini Cooper“ tai iš dešinės, tai iš kairės pusės, vis artėdamas prie jo, taip versdamas ją persirikiuoti į kitą eismo juostą. „Toyota“ vairuotojas, taip važiuodamas vis šaukė, kad sustotų. Jis atrodė nusiteikęs agresyviai. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, „Toyota“ užblokavo jos vairuojamą automobilį - jis „užkišo“ savo automobilį priešais jos vairuojamą automobilį ir sustojo. Buvo priversta sustoti ir ji. Greit po to užsidegė raudonas šviesoforo signalas. „Toyota“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio, ėmė šaukti, kad D. Š. išliptų iš automobilio, ėmė ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais (idiote ir panašiais). D. Š. pradžioje nelipo iš automobilio, bet „Toyota“ vairuotojas vis ragino jį išlipti. Po to, kai „Toyota“ vairuotojas ją pradėjo įžeidinėti, D. Š. išlipo iš automobilio. „Toyota“ vairuotojas bėgiojo po gatvę ir stabdė kitomis eismo juostomis važiuojančius automobilius. Suprato, kad jis nori, jog tie automobiliai, sustodami, visiškai užblokuotų jos vairuojamą automobilį. Kas vyko po to, ji nematė, nes užsidengė veidą, pasakiusi, kad jai gėda. Girdėjo kaip D. Š. sakė, kad „Mes pajuokavom“. Girdėjo, kad vyrai vienas kitam dar kažką sakė, bet ji jų žodžių neįsidėmėjo. Maždaug po 1 min. D. Š. atsisėdo į automobilį ir jai pasakė „Važiuojam“. Kadangi tada dar degė raudonas šviesoforo signalas, ji negalėjo važiuoti. Pirmoje juostoje stovėję automobiliai nuvažiavo (jie pasuko į dešinę). Kol laukė žalio šviesoforo signalo, matė, kad „Toyota“ vairuotojas vėl bėgiojo po gatvę, stabdydamas kitus automobilius, kad šie blokuotų jai išvažiavimą. Iš pirmos eismo juostos, šalia kurios stovėjo jos vairuojamas automobilis, buvo galima sukti į dešinę. Trečioje eismo juostoje, jai iš kairės, nebuvo automobilių, todėl „Toyota“ vairuotojas stabdė šia eismo juosta atvažiuojančius automobilius. Lyg ir sustojo kažkas jai iš kairės, tiksliai neatsimena. Dar degant raudonam šviesoforo signalui, ji pasukdama į dešinę, apvažiavo „Toyotą“ ir sustojo priešais šviesoforą, nes ten dar buvo vietos. O kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, ji nuvažiavo. Kol dar stovėjo, matė, kad „Toyota“ vairuotojas telefonu filmuoja juos (ją ir D. Š.) bei automobilį „Mini Cooper“. „Toyota“ vairuotojas jų nesivijo. Jie nuvažiavo prie visą parą dirbančios užeigos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)g. Kadangi D. Š. buvo susinervinęs dėl šio įvykio, jis ten nusipirko viskio butelį (gal 0,7 l talpos). D. Š. iš to butelio ėmė gerti viskį. Prie baro buvo ir daugiau žmonių, jie tik iš matymo pažįstami, bet nematė, ar D. Š. su jais gėrė. Ji sėdėjo automobilyje, o D. Š. buvo šalia jo, bet ji nematė, ar jis vienas išgėrinėjo, ar su kažkuo. Maždaug po 10-15 min. (nuo to momento kai atvyko prie baro) prie jų atvažiavo policijos pareigūnai. Jie nurodė jiems išlipti iš automobilio, dėti rankas ant kapoto, klausė kur šautuvai. Po to policijos pareigūnai aiškinosi situaciją, patikrino D. Š. blaivumą, iš automobilio „Mini Cooper“ paėmė du žaislinius šautuvus. Ji nematė, kad D. Š. būtų sudavęs „Toyota“ vairuotojui (1 t., b. l. 110–113).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2024 m. liepos 22 d. 23.28 val. D. Š. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 119–121).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas nustatė, kad D. Š. 2024 m. liepos 22 d. apie 23.05 val. smurtavo nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą.

Kaltinamasis pripažino, kad sankryžoje su nukentėjusiuoju kilus žodiniam konfliktui, abiems išlipus iš automobilio, sudavė smūgį nukentėjusiajam į ranką. Įvykio aplinkybes pripažįsta, su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes prašoma priteisti per didelę sumą.

Nukentėjusysis parodė, kad važiuojant automobiliu, kaltinamasis į jį iš kažko šovė, po ko kilo konfliktas. Sankryžoje sustojus, jis išlipo iš automobilio, priėjo prie kaltinamojo automobilio, o šis išlipęs sudavė jam vieną smūgį, pataikė į ranką, dėl ko ji buvo stipriai sutrenkta, padarytas sužalojimas. Šias aplinkybes iš esmės vienodai nurodė liudytoja A. L., važiavusi kartu su kaltinamuoju. Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei jų body kamerų įrašuose, kurie buvo apžiūrėti ir aprašyti. 2024 m. liepos 23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Mini Cooper“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) adresu Varnių g. 44, Kaunas. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės ir šalia rankinio stabdžio yra padėti mėlynos ir oranžinės spalvos du „Nerf“ žaisliniai pistoletai. Pirmajame rankenos apatinėje dalyje yra įstatyti du guminiai užtaisai. Automobilio salono priekyje, gėrimų laikiklyje yra padėti dar dveji guminiai užtaisai.

2024 m. rugpjūčio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 - D. Š., kaip vyrą, kuris 2024 m. liepos 22 d. apie 23 val. važiavo automobiliu „Mini Cooper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini)ir, būdamas automobilyje „Mini Cooper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šovė į jį iš kažkokio daikto, vėliau, (duomenys neskelbtini)pr. sankryžoje išlipo iš automobilio ir sudavė jam vieną smūgį į kairę ranką.

Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, tai yra nusikalstamos veikos padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina specialisto išvada. 2024 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. D 1500/2024(02) nurodyta, kad J. B. konstatuota kairio dilbio srities sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2024 m. liepos 22 d., vieno trauminio poveikio pasėkoje, suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas ranka smūgį nukentėjusiajam, sutrikdys pastarajam sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo mamos A. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. A. Š. parodė, kad kaltinamasis D. Š. yra jos sūnus, jie gerai sutaria, daug bendrauja, netoliese gyvena. Sūnus retai vartoja alkoholį, su ja elgiasi mandagiai, gražiai. Gali garantuoti, kad sūnus daugiau nenusikals, jis turi auginti vaikus. Ji dirba, yra neteista, turi administracinių nuobaudų. Prašo atleisti D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji sutinka būti laiduotoja.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo D. Š. mama A. Š. yra tinkama būti laiduotoja. Ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. su sūnumi D. Š. sutaria gerai, dažnai bendrauja, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. Š. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant A. Š. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 2 metams su 1 500 eurų užstatu mamos A. Š. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Žala– tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį teisiamojo posėdžio metu patikslino ir nurodė, kad turtinė žala jam nepadaryta, jos priteisti neprašo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, išgąstį, emocinį sukrėtimą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina dalinai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias, o po įvykio jaučia pažeminimą, nesaugumą. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo priteistina 1 000 Eur suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

D. Š. perduoti laiduotojos A. Š. atsakomybei pagal laidavimą su 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatu, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Įpareigoti laiduotoją A. Š. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu D. Š., už kurį laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo D. Š. nukentėjusiajam J. B. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. Š., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.