Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-06-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-1666-1005/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
e2YT-1666-1005/2020
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00050-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
J. Š.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1666-1005/2020Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00050-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant pareiškėjai J. Š. ir jos atstovui advokato padėjėjui Juozui Talalui,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sesuo B. S. priėmė palikimą atsiradusį po savo sutuoktinio E. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jai siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi S. pirmos eilės įpėdinių neturėjo. Pareiškime aiškinama, kad B. S. po sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau B. S. palikimą priėmė faktiniu valdymu, kadangi iki mirties valdė sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. Š. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad B. S. buvo jos vienintelė sesuo, o E. S. sesers vyras, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties S. gyveno mamos namuose (duomenys neskelbtini), laikė ten šunį, tačiau nuolat atvykdavo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute yra tinkamos buities sąlygos, skalbimo mašina, televizorius. Ten S. tvarkydavo buitį, nusiprausdavo. Po sutuoktinio mirties B. S. toliau gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau nuolat atvykdavo į savo butą, kur naudojosi ten esančiais daiktais. B. S. iki savo mirties mokėjo komunalinius mokesčius už butą ir jokių skolų nepaliko.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjos J. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Liudytojas P. F. teismo posėdžio metu parodė, kad S. buvo jo draugai ir kaimynai, su jais bendraudavo kone kasdien. E. S. mirė (duomenys neskelbtini), patvirtina teismui, kad po vyro mirties B. S. toliau ateidavo į savo bute, esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. S. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinė B. S. mirė (duomenys neskelbtini). B. S. ir J. Š. buvo seserys. Po E. S. mirties palikimas nebuvo priimtas, o B. S. mirties palikimą priėmė J. Š.. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad E. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo ir pastatų dalys, esančios (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S. po savo sutuoktinio E. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties B. S. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), nes (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau toliau valdė jai ir sutuoktiniui E. S. priklausančius namus, mokėjo mokesčius, naudojosi santuokoje įgytas daiktais.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad B. S. priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su B. S. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. S. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas