Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. N. skundą dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-ojo kontrolės poskyrio vedėjas F. P. (F. P.) 2013 m. spalio 5 d. surašė A. L. N. (N.) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2013 m. spalio 5 d., apie 1.10 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – vežė keleivį, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, tokia veika pažeidė LR Kelių transporto kodekso 18 str. 2 d., LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei LR Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu A. L. N. atstovas paaiškino, kad pagal nurodyto straipsnio dispoziciją matosi, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuriuo nustatyta pažeidimo sudėtis. Reikia nustatyti, ką minėtą dieną darė pareiškėjas. Tuo metu asmuo naudojosi ir valdė automobilį, kuris nuomos teise priklausė įmonei, kurioje jis dirba. Jis vykdė darbines savo pareigas. Nėra įrodyta objektyvi pažeidimo pusė. Visos prielaidos, kad asmuo vykdė taksi veiklą, nėra įrodytos. Reikia žiūrėti ir į subjektyviąją pažeidimo pusę. Reikia nustatyti asmens kaltę ir jos formą. Byloje nėra įrodymo, kad A. L. N. suvokė, kad jis vykdė taksi veiklą. Jis buvo įsitikinęs, kad vykdė darbines pareigas, o būtent tą, ką jam liepė vadovas. Automobilio nuomininkas buvo jo darbovietė. Jis dirbo ne sau, o kad įmonė gautų pelną. A. L. N. nėra tinkamu pažeidimo subjektu. Nėra jokių įrodymų, kad A. L. N. žadėjo suteikti taksi paslaugas tam užsieniečiui. Buvo nurodytas tik galutinis vežimo punktas. Žodis taksi nebuvo panaudotas. Automobilio išorinis vaizdas įrodo, kad automobilis nepritaikytas taksi. Jei tas užsienietis manė kitaip, tai nėra įrodymas. Buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Pareigūnai turėjo viską išaiškinti. Esant tokiai situacijai teismas turi bylą nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Jei įmonė verstųsi neteisėta veikla, tai tą veiklą vykdė įmonė, o ne darbuotojai. Darbuotojai vykdė tik darbines paslaugas. Jei asmuo nuvežė iš taško „a“ į tašką „b“, tai nereiškia, kad tai taksi paslaugos. Dėl kilometražo, tai Civilinis kodeksas nustato įvairius kainos nustatymo metodus. Tame nėra nieko draudžiamo. Užsienietis neklausė ar tai taksi. Nebuvo net tokios kalbos. Žmogui tik reikėjo kažkur nuvažiuoti. Tai nėra įrodymas, kad tai taksi veikla. Apie sutartį, tai automobilis buvo sustabdytas dar nenuvažiavus į vietą. Sutartis nebuvo įvykdyta, nes žmogus išėjo. Vietoje jie galėjo pasirašyti sutartį. Tai juk užsienietis ir jis skubėjo. Darbuotojai stengiasi nepamesti klientų. Tą darė ir A. L. N.. Visi dokumentai yra teismo žinioje. Nėra nei vieno įrodymo. Institucija turėtų pasakyti kur taksi paslaugų teikimo išskirtiniai požymiai. Vien vežimas nieko neįrodo.

Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovė nurodė, kad A. L. N. skundas yra nepagrįstas. Protokolas jam buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai. A. L. N. nurodė, kad buvo teikiama automobilio nuoma, o ne taksi paslaugos. Būtina pirmenybę teikti paslaugos turiniui, o ne jo forma. Iš byloje esančios medžiagos matosi, kad buvo teikiamos taksi paslaugos. Buvo sutarta nuvežti iš taško „a“ į tašką „b“. Klientas buvo (duomenys neskelbtini), kuris paprašė N. nuvežti jį į viešbutį. Atlyginimas buvo siejamas su nuvažiuotu kilometražu ir maršrutu. Pats A. L. N. nurodė, kad nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Jis neturėjo net leidimo. Pažeidimas buvo padarytas. Visi A. L. N. ir jo atstovo argumentai rodo, kad įmonė bando užmaskuoti savo tikrą taksi veiklą, kad nemokėti mokesčių. Prašo palikti nutarimą galioti. Nustatyta, kad nebuvo jokios sutarties ir leidimo. Darbuotojas privalo pateikti sutartį ir leidimą vežti keleivius. Pažeidimas buvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Išanalizavęs Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Administracinės komisijos išvada, jog A. L. N. pažeidė LR Kelių transporto kodekso 18 str. 2 d., LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei LR Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo be taksometro salono viduje teikdamas taksi paslaugas – veždamas keleivį, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 2 d.

ATPK 172 str. 2 d. numato atsakomybę asmenims už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, jei jis padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą (pareiškėjas 2013 07 30 buvo nubaustas pagal LR ATPK 172 str. 1 d.). Už tai asmeniui numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Įvertinus visas bylos aplinkybes A. L. N. paskirta minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda.

LR Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. numatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. LR Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Kaip nurodyta 2013-10-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-ojo kontrolės poskyrio vedėjo F. P. tarnybiniame pranešime, apie 1.10 val. prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos policijos pareigūnai sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo, kurį vairavo A. L. N.. Automobilio galinėje sėdynėje važiavo (duomenys neskelbtini) pilietis I. V. (I. V.), kuris nurodė, kad išsikvietė taksi nuvažiuoti iki viešbučio. Automobilio nuomos sutarties su keleiviu pareiškėjas pateikti negalėjo. I. V. teigimu jokios sutarties su automobilio vairuotoju jis nesudarinėjo.

Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad A. L. N. protokole nurodytu metu teikė paslaugas I. V., tačiau nebuvo su juo nei sudaręs nei susitaręs sutarties dėl automobilio nuomos su vairuotoju. I. V. nurodė, kad jis iškvietė taksi ir A. L. N. vežė jį iki viešbučio. Taigi, pagal pobūdį šios paslaugos laikytinos taksi paslaugomis, tačiau A. L. N. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo jas teikti.

Išanalizavęs įvykio situaciją, byloje esančius duomenis, teismas daro išvada, kad A. L. N. kaltė pažeidus LR Kelių transporto kodekso 18 str. 2 d., LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei LR Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. reikalavimus buvo įrodyta, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė A. L. N. pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas skyrimo taisyklių, bei nėra aplinkybių teismui abejoti pareigūnų parodymais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

A. L. N. (N.) skundo netenkinti.

Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 11 05 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

H. S.