Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovui A. C. dėl įpareigojimo pašalinti trukdymus naudotis žemės sklypu,

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą persodinti tujų gyvatvorę, esančią atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, 1 metro atstumu nuo šalių sklypų ribos ir sutrumpinti gyvatvorės aukštį iki 1,3 metro per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad atsakovas perkėlė ir apkarpė tujas taip, kaip jie reikalavo, tačiau neatsisakė ieškinio, siekdami, kad jo patenkinimas turėtų prevencinę reikšmę. Atsakovų atstovė nurodė, kad atsakovai ieškinio nepripažįsta, kadangi tujos pasodintos tuo metu, kai griežtų nurodymų dėl želdinių atstumo iki sklypų ribos nebuvo bei tvora, skirianti šalių sklypus, nėra tikroji sklypų riba, ją patikslinus, tujų vieta būtų tinkama. Atsakovas perkėlė tujas pagal ieškovų reikalavimus ne pripažindamas ieškinį, o siekdamas gerų santykių su kaimynais.

3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė atmesti ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti trukdymus naudotis žemės sklypu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui A. C.. Priteisė ieškovams V. P. ir J. P. iš atsakovo A. C. bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 520,50 eur kiekvienam ieškovui.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovas persodino tujas ir pateikė 2017 10 04 prašymą dėl dokumentų prijungimo su įrodymais, kad želdiniai persodinti. Po šių pertvarkymų atsakovo želdiniai atitinka želdinių sodinimo tvarką reglamentuojančias taisykles. Sprendžiant šalių ginčą, šalių sklypų riba laikytina tvora, kadangi ji faktiškai riboja šalių sklypus, be to, iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra nuginčyta. Dėl aprašytų aplinkybių šiuo metu nėra pagrindo ieškiniui patenkinti. Savininkas, gindamas nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo teisės netekimu, gali pareikšti negatorinį ieškinį tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimų sukeltos pasekmės. Pašalinus nuosavybės teisės pažeidimus, išnyksta pagrindas reikšti negatorinį ieškinį.

5. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad ieškovas J. P. už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį- 41 eur, ieškovai turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti- 1 000 eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis (po 520,50 eur kiekvienam) priteistinos ieškovams iš atsakovo (CPK 93 str. 4 d., 98 str.).

6. Atsakovas A. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

7. Apeliantas nurodė, kad teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., turėjo įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ar šalių elgesys buvo tinkamas, ar šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas.

8. Atsakovas jau parengiamajame posėdyje siūlė taikos sutartį ir rasti situacijos sprendimą, grįstą abipusiu kompromisu. Tujų gyvatvorės apkirpimas ir perkėlimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, o yra vertinamas kaip savininko teisių įgyvendinimas (CK 4.37 str.). Tujų apkirpimas ir perkėlimas buvo atliktas iki patikslinto ieškinio pareiškimo. Atsakovas sąžiningai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, dėjo maksimalias pastangas, kurios užtikrintų operatyvų ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškinys atmestas.

9. Byla galėjo būti išnagrinėta per vieną teismo posėdį, tačiau ieškovas piktnaudžiavo procesu, reiškė patikslintą ieškinį, papildomai reikalaudamas nustatyti sklypo ribas. Teismas neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, pažeidė tinkamo motyvavimo pareigą ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, kokie galėjo būti ieškovams daromi trukdymai naudotis žemės sklypu iki tujų gyvatvorės apkarpymo. Ieškovų teisės pažeistos be dėl tujų gyvatvorės, nes šešėlis krenta nuo atsakovų tujų gyvatvorės. Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo patiekta schema, kuri patvirtina tikslesnę sklypo ribą, ir riba laikė faktiškai pastatytą tvorą.

10. Ieškovai atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Apeliantas teigia, kad įrodymus apie perkeltas ir apkarpytas tujas pateikė iki patikslinto ieškinio pareiškimo, t.y. posėdžio ryte. Teismas patikslinto ieškinio nepriėmė. Teismas atidėjo 2017-10-04 posėdį, duodamas laiko ieškovams susipažinti su atsakovo pateiktomis nuotraukomis ir įsitikinti, ar įrodymai atspindi tikrąją padėtį ir ar patenkinti ieškinio reikalavimai.

11. Pats atsakovas nerodė noro baigti bylą taikos sutartimi.

12. Teismas reikalavimo dėl sklypo ribų pakeitimo nenagrinėjo, ieškinys buvo atmestas ne dėl to, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, o tuo pagrindu, kad atsakovas iki teismo sprendimo įvykdė ieškovų reikalavimą perkelti tujas reikiamu atstumu ir jas patrumpinti.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimu (įsiteisėjusioje dalyje, kuri nebuvo apskųsta) nustatytos aplinkybės, kad atsakovas savo sklypo pusėje palei tvorą pasodino tujas. Šiuos augalus atsakovas buvo pasodinęs, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 12 29 įsakymu Nr. D1-717 (2016 09 12 įsakymo Nr. D1-604 redakcija) patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5.5.1. p. nurodyta, kad be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu kiti krūmai gali būti pasodinti ne arčiau kaip 1 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m. atstumas. Ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, (CK 4.98 str.), reikalaudamas persodinti tujas taip, kad jos atitiktų paminėtų taisyklių nuostatas. Atsakovas persodino paminėtus augalus ir pateikė 2017 10 04 prašymą dėl dokumentų prijungimo su įrodymais, kad želdiniai persodinti. Pašalinus nuosavybės teisės pažeidimus, teismas atmetė ieškinį.

14. Apeliacijos dalyką sudaro CPK 94 str. 4 d. nustatytų aplinkybių, leidžiančių netaikyti taisyklės, kad ieškinį patenkinus visiškai ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

15. Nustatyta, kad ieškovai ieškinį pateikė teismui 2017-05-29, tačiau daugiau kaip pusę metų atsakovas buvo informuotas apie tai, kad ginčo tujos pažeidžia ieškovų interesus.

16. 2017-01-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta komisija pagal ieškovų 2016-10-19 pareiškimą surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovo tujos pasodintos apie 50 cm atsumu nuo ieškovams priklausančio sklypo ribos ir tuo pažeistos Taisyklės. Tikrindami atsakovo 2017-04-13 pareiškimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnas atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 368 str. 1 d. („Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas“). Tačiau pažeidimas nebuvo pašalintas, nors tam nebuvo kliūčių (ką patvirtina vėlesnis atsakovo elgesys pašalinant tujas).

17. Teismo vertinimu, atsakovo elgesio laikotarpiu iki civilinės bylos iškėlimo nėra pagrindo vertinti kaip tinkamo ir sąžiningo, atitinkančio CPK 93 str. 4 d. sąlygas, leidžiančias nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovo elgesys patvirtina, kad ieškovai, išnaudoję kitus teisių gynimo būdus, pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo perkelti želdinius.

18. Atsakovas 2017-07-10 surašė ir pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas atsiliepime iš esmės neneigė Taisyklių pažeidimo, tačiau tik įrodinėjo, kad tujų gyvatvorė ieškovų interesų nepažeidžia, todėl ieškinius atmestinas.

19. Teismas 2017-07-20 nutartimi, kurią išsiuntė atsakovui, paskyrę pirmą parengiamąjį posėdį 2017-10-04. Tačiau atsakovas tik parengiamojo posėdžio dieną pateikė teismui įrodymus apie tai, kad faktinė sklypų riba nežymiai skiriasi nuo ribos nustatytos atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus. Atsakovas taip pat pateikė fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad tujos persodintos reikiamu atstumu. Tą pačią dieną ieškovai pateikė patikslintą ieškinį papildant reikalavimu dėl sklypų ribos nustatymo.

20. Šalims posėdžio dieną pateikus įrodymus ir priešieškinį dėl sklypų ribų tikslinimo, teismas pagrįstai nepradėjo bylos nagrinėti iš esmės ir atidėjo parengiamąjį posėdį 2017-11-24.

21. Atsakovas iš anksto (daugiau kaip prieš du mėnesius) žinodamas apie parengiamojo posėdžio datą neteikė teismui įrodymų apie būsimą arba jau vykdomą želdinių pašalinimą, todėl pagrįstai galima manyti, kad ir ieškovams nebuvo motyvų sudaryti taikos sutartį ar atsisakyti ieškinio.

22. Atsakovas nepasinaudojo teise pripažinti ieškinį CPK 140 str. 2 d. nustatyta tvarka pateikdamas pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo. Pateikus pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, teismas galėjo nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės jau 2017-10-04 posėdyje.

23. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. e3K-3-175-248/2017) suformuotos teismų praktikos taisyklės nagrinėjamoje byloje netaikytinos, nes kasacinėje byloje teismas padarė išvadą, kad ieškovų ieškinys iš esmės nepagrįstas (atsakovų medis nepažeidžia ieškovo interesų). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo želdiniai pažeidė ieškovų interesus ir Taisykles.

24. Kiti apeliacinio skundo motyvai nesusiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

25. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo elgesio tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek nagrinėjant bylą teisme nėra pagrindo pripažinti tinkamu, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 94 str. 4 d. nustatytų taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.