Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus įgalioto atstovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla B. T. atžvilgiu nutraukta, nenustačius Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. T. surašytas 2012-02-21 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0801-0005 pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl to, kad ji, būdama UAB „Vilniaus miesto taksi“ (toliau-bendrovė) direktore. darbdave, V. J. 2012-01-30 ir I. B. 2012-02-06 bendrovės buveinėje, esančioje Baltarusių g. 1, Nemėžio k., Vilniaus r., nesudarus darbo sutarties ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido dirbti nelegalų darbą. V. J. 2012-01-30 dirbo taksi vairuotoju. I. B. priminėjo keleivių užsakymus ir registravo juos į kompiuterį, tuo B. T. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. ir 98 str. 1 d. 1 p.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus įgaliotas atstovas D. Č. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. J. 2012-01-30 pasirašė darbo sutartį su UAB „Vilniaus miesto taksi“, pakluso darbo tvarkai, kuri nustatyta 2012 m. sausio mėnesio įmonės darbo grafike, sutarė dėl minimalaus mėnesinio atlygio ir gavo paskirtą UAB „Vilniaus taksi“ priklausantį automobilį kartu su paslaugų tarifų lentele, išduotą V. J. 2012-01-27. Teigia, kad, esant šiems darbo sutarties pažymiams, apie V. J. priėmimą į darbą UAB „Vilniaus miesto taksi“ teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nors ir turėjo tai padaryti.

Anot apelianto, 2012-02-11 paaiškinime V. J. teigė aptarnavęs vieną klientą, t.y. realiai vykdė darbines funkcijas. Tai patvirtina ir išvykstančiųjų vairuotojų registravimo sąsiuvinyje esantys duomenys. V. J. darbo faktas taip pat patvirtintas ir įmonės vidiniuose dokumentuose.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. T. veiksmuose dėl I. B. darbo UAB „Vilniaus miesto taksi“ dispečere nėra nelegalaus darbo požymių. Teismo išvados, jog I. B. mokėsi dirbti dispečere, jokio atlygio negavo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pastaroji nedirbo nelegaliai. Pažymi, kad minėti asmenys siekė sukurti realius darbo santykius, dirbo ir realiai tikėjosi už tai gauti užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad B. T. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad B. T., būdama UAB „Vilniaus miesto taksi“ direktore (darbdave), bendrovės buveinėje, esančioje Baltarusių g. 1, Nemėžio k., Vilniaus r., V. J. 2012-01-30 (teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą) ir I. B. 2012-02-06 (nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą) leido dirbti nelegalų darbą. V. J. 2012-01-30 dirbo taksi vairuotoju. I. B. priminėjo keleivių užsakymus ir registravo juos į kompiuterį (b.l. 2).

B. T., apklausta teismo posėdyje, paaiškino, kad V. J. prašė dirbti vairuotoju 2012-01-27. Taksi automobilis nebuvo paruoštas ir jis išėjo. Sausio 30 d. jis atvažiavo pas ją, buvo pasirašyta darbo sutartis ir jis išvažiavo į reisą. Kadangi bendrovėje buhalterės nėra, tai dokumentus dėl įdarbinimo turėjo išsiųsti samdomai įmonei, tvarkančiai buhalterinę apskaitą. Tai darė elektroniniu paštu. Vairuotojui V. J. nuleido ratą, jam buvo paskirta savivaldybės bauda už tai, kad nepratęsė taksi vairuotojo pažymėjimo galiojimo. V. J. susinervino ir pasakė, kad nebedirbs pas ją. Ji paskambino į įmonę, tvarkančią buhalteriją, kadangi dar „Sodrai“ nebuvo pranešta apie V. J. įdarbinimą, pasakė, kad tas žmogus jau nebedirba. Bendrovė su juo darbo sutartį jau buvo pasirašiusi, darbo sutarčių registracijos žurnale sutartis buvo užregistruota. V. J. tą dieną buvo priskirtas šaukinys Nr. „5”. Dispečerių sąsiuvinyje yra parašyta, kad jam buvo skirtas 1 užsakymas. V. J. reise buvo su UAB „Vilniaus miesto taksi“ priklausančiu automobiliu. Nežino, iš kur byloje atsirado kelionės lapas. Sutinka, kad V. J. nebuvo Vilniaus miesto taksi apdraustųjų sąraše.

Nors B. T. kalta padariusi šį pažeidimą prisipažino iš dalies, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai.

V. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis 2012-01-30 dirbo UAB „Vilniaus miesto taksi“, darbą pradėjo apie 13.00 val., įmonės automobilį paėmė dėl darbo, jo šaukinys buvo „5“, tą dieną per 5 valandas aptarnavo 1 klientą, kol nuleido užpakalinį automobilio ratą (b.l. 10).

Apklausus V. J. teismo posėdyje, jis nurodė, kad B. T. žino, bendravo su ja. Norėjo dirbti vieną pamainą 2012-01-27. Kalbėjo dėl darbo dirbti taksi vairuotoju. Buvo sakyta, jog dirbs po 8 valandas per šeštadienį, sekmadienį. Apie atlyginimą žodžiu nebuvo kalbėta. Darbo sutartį sudarė. Pradėjo dirbti 2012-01-30, automobilį su kuriuo turėjo važiuoti, nurodė B. T., jis buvo firmos, taip pat jam buvo įteikta radijo stotis. Tą dieną aptarnavo vieną keleivį, daugiau užsakymų nebuvo. Jam Vilniaus savivaldybės administracijos atstovai surašė protokolą, kad teikė taksi paslaugas, turėjo negaliojantį atestavimo liudijimą, skyrė baudą. Nepastebėjo, kad liudijimo galiojimo laikas pasibaigęs. Atsisakė toliau dirbti šioje įmonėje, nes nebuvo užsakymų.

Iš byloje esančio nelegalaus darbo tyrimo akto, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento miesto transporto skyriaus lydraščio ir klientų užsakymų registravimo knygos ištraukos, darbo grafiko matyti, kad V. J. 2012-01-30 Vilniaus m. dirbo UAB „Vilniaus miesto taksi“ taksi vairuotoju (b.l. 2-7, 12-14, 21-23).

Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis, 2012-01-30 V. J. UAB „Vilniaus miesto taksi“ apdraustųjų sąraše nėra (b.l. 8-9).

Byloje esanti darbo sutartis ir darbo sutarties registravimo žurnalo ištrauka patvirtina, jog 2012-01-30 B. T. UAB „Vilniaus miesto taksi“ vardu 2012-01-30 sudarė minėtą sutartį su V. J. ir šita sutartis užregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale (b.l. 15-18).

UAB „Gralė“ direktorė N. Š. paaiškinimu teismui pranešė, jog UAB „Gralė“ pasirašė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „Vilniaus miesto taksi“. 2012-01-30 apie 11-12 val. N. Š. gavo visus duomenis apie V. J. įdarbinimą taksi vairuotoju. Nurodė, jog nedelsiant duomenų į „SODRĄ“ dėl V. J. įdarbinimo nebuvo galimybės išsiųsti dėl „SODROS“ elektroninio deklaravimo sistemos neveikimo (b.l. 42).

Taigi, įvertinus nustatytus duomenis, konstatuotina, kad V. J., pasirašydamas darbo sutartį su UAB „Vilniaus miesto taksi“ taksi vairuotojo pareigoms, sutiko su 2012 m. sausio mėnesio įmonės darbo grafike nustatyta tvarka, gavo UAB „Vilniaus miesto taksi“ priklausantį taksi automobilį kartu su paslaugų tarifų lentele, išduotą V. J. 2012-01-27, jam buvo skirtas užsakymas, pagal jį V. J. aptarnavo vieną klientą.

Esant šiems darbo sutarties požymiams, UAB „Vilniaus miesto taksi“ apie V. J. priėmimą į darbą privalėjo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. B. T. versiją, kad tą pačią dieną darbo sutartis su V. J. buvo nutraukta ir todėl jos nurodymu VSDF Vilniaus valdybai nebebuvo pranešta apie jo įdarbinimą, apygardos teismo vertinimu, nepagrįsta, kadangi darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, kol nebūna sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. J. atliko darbo funkcijas, tuo tarpu duomenų apie tai, kad darbo sutartis nustatyta tvarka nebuvo nutraukta, nepateikta, išskyrus įrašą ant sutarties „nepradėjo dirbti“, kuris, kaip matyti iš įrodymų byloje, neatitinka tikrovės.

Dėl I. B. nelegalaus darbo

B. T. posėdyje paaiškino, kad I. B. buvo pas ją buvo mokine, apie tai ji buvo įspėjusi ir darbo inspekcijos atstovus. I. B. mokėsi užsakymų priėmėjos darbo vasario 2 d. ir vasario 6 d. Išrašai iš sąsiuvinio, susiję su I. B. darbu, yra juodraščiai. Vasario 2 d. ir 6 d. sąsiuvinyje esančius užrašus pildė I. B.. Teigia suklydusi, kad nesudarė darbo sutarties bandomajam laikotarpiui. Darbo apskaitos žiniaraštį pildė buhalterija.

Iš I. B. ir B. T. rašytinių paaiškinimų matyti, jog 2012-02-02 ir 2012-02-06 UAB „Vilniaus miesto taksi“ B. T. dirbdama dispečere, mokė dispečerės darbo ir I. B., pastaroji registravo į kompiuterį priimtus keleivių užsakymus bei pildė išvykstančių taksi vairuotojų registravimo sąsiuvinį, dėl darbo užmokesčio jos nesitarė (b.l. 19-20, 26, 28-30).

Iš byloje esančio nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad, atlikus 2012-02-06 patikrinimą UAB „Vilniaus miesto taksi“, rasta dirbanti I. B., kuri priiminėjo klientų (keleivių) užsakymus ir registravo juos į kompiuterį (b.l. 2).

Nors susitarimas tarp B. T. ir I. B. dėl darbo užmokesčio nenustatytas, tačiau pažymėtina, kad asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas, veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Taigi priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, net ir nenustačius fakto, jog I. B. gavo atlyginimą už jos atliktą darbą, nepaneigta aplinkybė, jog pastaroji, esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai dirbo UAB „Vilniaus miesto taksi“.

Iš UAB „Vilniaus miesto taksi“ akcininkų susirinkimo protokolo ir šios bendrovės įstatų matyti, kad 2012-01-30, kai bendrovėje dirbo V. J. ir 2012-02-06, kai dirbo I. B., minėtos bendrovės direktorė ir darbdavė buvo B. T., kuri šių įstatų 43., 44. p. tvarka turėjo teisę priimti į darbą darbuotojus (b.l. 35-41).

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog I. B. ir V. J. dirbo nelegaliai, nustatyta tvarka apie dirbančiuosius nepranešus VSDFV, direktorės B. T., kuri buvo atsakinga už darbuotojų priėmimą UAB „Vilniaus miesto taksi“, veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimo sudėtį.

Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-02 nutarimas yra naikinamas, kaip nepagrįstas, ir priimamas naujas nutarimas.

Atsižvelgiant į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, jų padarymo aplinkybes, B. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjos asmenybę, t. y. asmuo dirba, apie baustumą administracine tvarka nėra, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti B. T. paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: B. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir jai skirti 6 000 Lt (šešių tūkstančių litų) baudą.

Išaiškinti B. T., kad ji turi sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie priimtą nutarimą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Nutarimas neskundžiamas.