- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- I-2960-505/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00180-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Antanui Rainiui,
nedalyvaujant pareiškėjui R. M. (R. M.), trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. (R. M.) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 500 Eur neturtinę žalą (b. l. 2-5).
Pareiškėjas skunde ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN) direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausminę grupę 9 mėnesių laikotarpiui, o 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15-ai parų. Pareiškėjo teigimu, jis nutarimuose nurodytų pažeidimų nepadarė, todėl minėtos nuobaudos buvo paskirtos nepagrįstai ir neteisėtai. Nesutikdamas su aukščiau paminėtais nutarimais, pareiškėjas juos apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjo skundus atmetė, o Pravieniškių PN 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 69-254 ir 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 69-256 paliko nepakeistus. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas neturtinę žalą patyrė ne tik dėl atsakovo nepagrįstai paskirtų nuobaudų, bet ir dėl bausmės atlikimo sąlygų drausmės grupėje bei baudos izoliatoriuje. Pažymėjo, jog drausmės grupėje bei baudos izoliatoriuje gyvenimo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų: buvo pelėsio, blogas apšvietimas, taip pat veisėsi įvairūs parazitai. Pareiškėjas dėl atsakovo veiksmų patyrė stiprų sukrėtimą, pablogėjo jo emocinė būklė, pradėjo kankinti nemiga, tapo nervingas, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 92-97).
Atsiliepime į skundą bei įgaliotas atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui už padarytus pažeidimus, numatytus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 110 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15-ai parų, o 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254 paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastos į drausminę grupę 9 mėnesiams. Prieš skiriant nuobaudas pareiškėjui dėl jo padarytų pažeidimų buvo svarstoma drausmės komisijos posėdžiuose. Pareiškėjas su nutarimais dėl nuobaudų paskyrimo buvo supažindintas pasirašytinai, buvo įteiktos nutarimo kopijos. Skiriant nuobaudas pareiškėjui jokių abejonių dėl padarytų bausmės atlikimo režimo pažeidimų nekilo. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais ir argumentais dėl atsakovų priimtų nutarimų patirtos neturtinės žalos. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjo atstovo teiginiai, jog pareiškėjui neturtinė žala atsirado dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų yra nekonkretūs, abstraktūs ir deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais. Akcentavo, jog pareiškėjas nuolat pažeidinėja nustatytas nuteistųjų vidaus tvarkos taisykles, turi keturiasdešimt nuobaudų, dauguma įvykdytų prasižengimų yra grubūs. Todėl vertinant aplinkybes, jog pareiškėjas nesuprato savo atliekamų veiksmų bei realiai jautė emocinę depresiją, pažeminimą ar dvasinę skriaudą dėl nuobaudų skyrimo yra visiškai nepagrįstos. Teigia, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 43-46).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl jam paskirtų nuobaudų paskyrimo, konstatuota, kad pareiškėjo padaryti režimo reikalavimų pažeidimai tinkamai užfiksuoti su nuobaudų skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobaudos skirtos neviršijant įgaliojimų, todėl 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 ir 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254 pareiškėjui skirtų nuobaudų panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra sąlygų viešajai atsakomybei kilti. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas R. M. (R. M.) ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas. Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (ABTĮ 75 str. 7 d.), tačiau jų neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, nepagrįstai paskiriant nuobaudas bei laikant jį netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN baudos izoliatoriaus kameroje ir drausminėje grupėje.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Byloje nustatyta, jog 2016 m. vasario 15 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi neatnaujintas terminas skundui paduoti dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimų Nr. 254 ir Nr. 256 panaikinimo (ABTĮ 34 str. 2 d., 3 d., 37 str. 2 d. 8 p.), o pareiškėjo skundo dalis dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakytina priimti kaip išvestinį reikalavimą iš reikalavimo dėl administracinių aktų panaikinimo (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.) (b. l. 16-19).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo R. M. (R. M.) atskirąjį skundą tenkino iš dalies: pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį iš dalies, panaikino nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo R. M. (R. M.) skundo reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir perdavo šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą (b. l. 33-39). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš tikrųjų grindžiamas tik ginčijamų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 69-254 ir Nr. 69-256 neteisėtumu (b. l. 39).
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjui Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15-ai parų, už tai, kad 2015 m. kovo 9 d. apie 11.00 val. vykdant paskirtą nuobaudą pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, R. M. (R. M.) buvo nurodytas konkretus darbas sutvarkyti 6-7 būrių laisvalaikio kambarį be eilės, tačiau nurodymo nevykdė, neatliko paskirto darbo, t. y. pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. nuostatas (nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimų) (b. l. 106).
Pareiškėjui Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254 paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausminę grupę devyniems mėnesiams už tai, kad 2015 m. kovo 9 d. apie 18.30 val. uždaroje zonoje, kameroje Nr. 15, kur pareiškėjas buvo patalpintas po jam testu nustatyto apsvaigimo, uždegė išduotą čiužinį. Užgesinus gaisro židinį ir vedant pareiškėją į pasivaikščiojimo kiemelį, pastarasis elgėsi labai įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, reiškė nepasitenkinimą esama tvarka, t. y. pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p., 4 p. (nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, netausojo pataisos įstaigos turto), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p. (vartojo necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes) (b. l. 112).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 ir 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254, juos apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 47, 48-49). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2S-1680 pareiškėjo skundus dėl paskirtų nuobaudų atmetė (b. l. 7-8).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).
2016 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo R. M. (R. M.) atstovas advokatas Ričardas Lilas pažymėjo, jog prašomą priteisti neturtinę 500 Eur žalą pareiškėjas kildina ne tik dėl nepagrįstai paskirtų nuobaudų, bet ir dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų Pravieniškių PN baudos izoliatoriaus kameroje ir drausminėje grupėje. Nurodė, jog baudos izoliatoriaus kameroje ir drausminėje grupėje gyvenimo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų: patalpose buvo pelėsis, blogas apšvietimas, taip pat veisėsi įvairūs parazitai, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių reikšmingų kalinimo sąlygas apibūdinančių faktinių aplinkybių.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 str., pasiūlė pareiškėjo atstovui patikslinti skundo aplinkybes dėl pareiškėjui kilusios neturtinės žalos jam bausmę atliekant baudos izoliatoriuje ir drausminėje grupėje (dėl netinkamų kalinimo sąlygų,). Pareiškėjo atstovas suteikta teise tikslinti aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nurodytas teismo posėdyje, nepasinaudojo.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjui Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 ir 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254 paskirtos nuobaudos yra visiškai nepagrįstos ir neteisėtos, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų atsakovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti ABTĮ 89 str. (skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai), Bausmių vykdymo kodekso 143 str. (nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių IX skyriaus 68-71 punktų (nuteistųjų perkėlimo toje pačioje pataisos įstaigoje iš vienos grupės į kitą įforminimo tvarka), XXXIV skyriaus 203-207 punktų (paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo bei vykdymo nuteistiesiems ypatumai), CK 6.271 str. 1 d. prasme.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė bendrojo pobūdžio teiginiais apie nepagrįstai ir neteisėtai paskirtas nuobaudas bei netinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN baudos izoliatoriaus kameroje ir drausminėje grupėje, tačiau teiginių nepagrindė nei konkrečiomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, nei jokiais įrodymais, kaip to reikalauja ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p. Konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų faktų pareiškėjas nenurodė. Taip pat nesiekė pagrįsti jo nurodytos (prašomos atlyginti) neturtinės žalos atsiradimo.
Teismas pažymi, jog abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas Civiliniame kodekse (toliau – CK) pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o aptarti pareiškėjo teismui nurodyti argumentai dėl savo deklaratyvaus pobūdžio nėra informatyvūs ta prasme, kad bylą sprendžiantis teismas galėtų pareikalauti iš atsakovo pateikti tam tikrus nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos (jos pareigūnų) veiksmų arba neveikimo neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės instituto taikymo prasme, t. y. CK 6.271 str. 4 d. ir CK 6.250 str. taikymo prasme.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė stiprų sukrėtimą, pablogėjo sveikata, emocinė būklė, kankino nemiga, tapo nervingas, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialią Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos išvadą (b. l. 113), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas gali išprovokuoti konfliktą, pats elgtis agresyviai kitų asmenų atžvilgiu, sunkiai toleruoja stresines ir konfliktines situacijas, nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusižengimų. Duomenų, jog dėl psichikos sutrikimų, depresijos požymių, psichologinių problemų, būtų kreipęsis į atitinkamą tarnybą, byloje nepateikta.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 str. turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Esant minėtoms aplinkybėms ir dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjui šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
2016 m. rugsėjo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. NTP-7-10115 patvirtina, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą sudaro 214,23 Eur (b. l. 124).
ABTĮ 45¹ str. 1 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 44 str. 1 p., proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 2, 6 d.).
Atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo (ABTĮ 44 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 44 ir 45 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.