Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą kaltu buvo pripažintas ir nuteistas A. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 3 d. apie 15.03 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. S., šiam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmus akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „Bosch GSB 18V-28“ ir nesumokėjus už prekę bei išėjus į parduotuvės lauko prekyvietę, priėjus prie parduotuvės tvoros šį gręžtuvą perkėlus per tvorą, paėmė šią prekę iš A. S. ir bėgo, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes abu buvo pastebėti, o V. M. buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino atvirai pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 269 Eur vertės turtą.

2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma V. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

8. Už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas V. M. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pažymėtina, jo įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas V. M. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgė į tai, kad V. M. veikdamas tiesiogine tyčia ir bendrai su kitu nuteistuoju A. S. pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, kad jis ankščiau teistas net aštuoniolika kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms bei interesams. Naują nusikalstamą veiką V. M. pasikėsino padaryti turėdamas neišnykusį teistumą, administracine tvarka vienų metų laikotarpyje jis baustas keturiasdešimt šešis kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir dauguma administracinių nusižengimų susiję su svetimo turto pagrobimu. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi jokio turto, neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius V. M. teistumus bei baustumus administracine tvarka, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip jau minėta, V. M. anksčiau teistas net 18 kartų, baustas pačiomis griežčiausiomis bausmės rūšimis – terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis. Dauguma nusikalstamų veikų susiję su svetimo turto pagrobimu. Paskutiniuoju, 2021 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, jis taip pat buvo nuteistas už svetimo turto pagrobimą. Be to, V. M. vienų metų laikotarpyje buvo baustas administracine tvarka net keturiasdešimt šešis kartus, turi galiojančių nuobaudų. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam V. M. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad V. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti V. M. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo išdėstytos aplinkybės, jog nusikalstamas veikas jis darė sirgdamas priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, kad pinigai buvo skirti ligai apmalšinti ir, kad jis ketina gydytis reabilitacijos centre nuo priklausomybės. Pažymėtina, jog galimybę savo elgesį koreguoti teigiama linkme, kreiptis dėl gydymo nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms bei įgyvendinti kitus skunde išdėstytus tikslus nuteistasis jau turėjo, tačiau ja nepasinaudojo ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, todėl manyti, jog šiuo metu V. M. gali savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo laisvėje, teisinio pagrindo nėra. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurios formuoja nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo veiksmų neteisėtumą ir teigiamų išvadų nedarymą, sistemingą nusikalstamų veikų darymą, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei vertinami kaip siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių nuteistojo laisvės suvaržymą.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo V. M. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. M., sudaro 118,44 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

14. Atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau įvertinusi tai, kad nuteistasis V. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, galimybė įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas laisvės atėmimo bausmės metu yra labai ribota, nuteistasis neturi jokio turto, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju neprotinga ir neproporcinga iš nuteistojo V. M. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.