Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Trimailovai,

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui A. M., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. M. nepilnametės dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 4200 eurų už laikotarpį nuo 2022m. balandžio mėnesio iki ieškinio pateikimo; priteisti iš atsakovo dukros išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 eurų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka pervedant išlaikymui skirtas lėšas į ieškovės banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti tėvų bendravimo tvarką su nepilnamete dukra.

Atsakovui ieškinys įteiktas, atsiliepimas nepateiktas. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Atsakovas išlaikymą vaikui teikia tačiau nesutinka jo padidinti ieškovės prašomai 300 eurų sumai dėl ko dėl išlaikymo sprendimą turi priimti teismas (Civilinio kodekso (toliau -CK) 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti būtina skirti vidutiniškai po 500 eurų per mėnesį, tai išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, žaislams ir lavinimo priemonėms, laisvalaikio praleidimui, higienos reikmėms, vaistams vitaminams, telefono ryšio, komunalinių išlaidų ir būsto išlaikymo apmokėjimui.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo bylose, nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, kuri 2023 metais yra 840 eurų.

Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma ( 600 eurų) nesiekia šiuo metu valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio.

Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos vidutiniškai siekia apie 600 eurų. Gauna 140 eurų dydžio išmoką vaikui. Ieškovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Įvertinant ieškovės turtinę padėtį akivaizdu, kad jos galimybės vienai išlaikyti vaiką yra ribotos, gaunamos pajamos leidžia tik minimaliai tenkinti vaiko poreikius.

Įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus, todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovas privalėjo pateikti visus duomenis apie savo pajamas, turtinę padėtį (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK 178 straipsnis). Atsakovui duomenų nepateikus, vertinti teismui prieinami registrų duomenys, kurių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas nedirba, jokio turto neturi. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus sveikas jis gali dirbti ir užsidirbti pakankamai lėšų ne tik pragyvenimui, tačiau ir nepilnametės dukros išlaikymui. Tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę negali būti priežastis ar išlyga atleidžianti jį nuo tėvo pareigos išlaikyti savo vaiką. Atsakovas savo apsisprendimu eliminavo galimybę dirbti, užsidirbti ir taip prisidėti prie dukros išlaikymo, nors tokią galimybę dėl savo amžiaus, net ir dirbant aukštesnės kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, turėjo.

Tokia tėvų turinčių pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką padėtis, kada ieškovė deda protingas pastangas dirbti, o atsakovas dėl savo kaltų veiksmų įstatymų nustatyta tvarka neteko laisvės, vertintina kaip atsakovo tyčia sukurta. Dėl to, įvertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaiko teises ir interesus ir laikydamasis jo teisių apsaugos ir gynimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), mano, kad išlaikymo dydis turi būti didinamas.

Minimali mėnesinė alga nuo 2023 metų sausio 1 d. yra 840 eurai, todėl įvertinus vaiko amžių (2 metai 8 mėnesiai ), kad abi šalys yra darbingos, turi realias galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kad vaikas nuolat gyvena kartu su ieškove, atsakovas turi teikti savo vaikui išlaikymui po 300 eurų per mėnesį, minimaliems vaiko poreikiams, kurių nereikia įrodinėti, patenkinti. Ši suma, kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu, užtikrins minimalų šalių vaiko poreikių patenkinimą.

Teismui turint pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teises ir interesus ir laikantis vaiko teisių apsaugos ir gynimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visas abejonės vertina vaiko interesų naudai, t. y. mano, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti prašomo dydžio išlaikymą. (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą ir perspektyviai galimą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, nurodydama, kad susiklosčiusioje situacijoje prašomas išlaikymo vaikui dydis gali būti priteisiamas.

Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo ieškinio padavimo dienos (2023-05-26), kadangi reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas, išlaikymas priteistinas nuo 2023-05-26.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.137, 3.192 straipsniai). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovė pareiškė 2023-05-26, todėl išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti priteistinas nuo 2020-05-26. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2022 m. balandžio mėnesio paaiškindama, kad nuo tada atsakovui palikus šeimą pastarasis neprisidėjo prie dukros poreikių tenkinimo. Už šį laikotarpį ieškovė prašo priteisti 4200 eurų, t. y. tokio dydžio kad kaip būtų mokama kas mėnesį po 300 eurų.

Nustačius, kad atsakovas vaiku nesirūpino nuo 2022m. balandžio mėnesio, vaikui išlaikymo kiti asmenys nemokėjo, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas. Vaiko gyvenamoji vieta.

Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

A. M. nuo gimimo visą laiką gyvena su ieškove kuri ja rūpinasi ir auklėja, dėl to vaiko gyvenamoj vieta nustatytina su ieškove.

Vaiko teisių apsaugos skyrius, patikrinęs vaikų gyvenimo sąlygas, nustatė, kad vaikas gyvena kartu su mama. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis.

Taigi, nustačius, kad vaiko tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo jo auklėjimo, vaiku nesidomi, vaiko A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. B..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamete dukra.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu vaikų tėvu (motina), nes vaikų, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jam labiausiai reikia.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvai gali kreiptis ateityje.

Kaip nustatyta, atskovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės betarpiškai bendrauti su vaiku yra smarkiai apribotos. Vaikui augant jam vystantis be tėvo dalyvavimo akivaizdu, įvertinus nepilnametės amžių ( 2 metai 8 mėnesiai) kad vaikas ateityje gali atsisakyti bendrauti su tėvu. Dėl to ieškovės siūloma atsakovo ir dukros bendravimo tvarka , numatyta skirtingais laikotarpaisi yra racionali padėsianti išlaikyti vaiko ir tėvo ryšį. Dėl paminėto ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka tvirtintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista ( CPK 83 straipsnio 1dalies 3punktas), todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje žyminiam mokesčiui paskaičiuoti taikytina CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 80 straipsnio 7 dalies taisyklės, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 81 eurai (300 x 12 = 3600 : 3 proc. = 108 - 25 proc. = 81).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš pažymos apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas matyti, kad ieškovei teiktos paslaugos kainavo 202,67 eurų.

Teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, šias išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas. Ieškovės visi reikalavimai tenkinti, todėl išlaidos, patirtos teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis).

2023-05-29 teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės priteisiant iš atsakovo A. M., nepilnametės dukros A. M., išlaikymui nuo ieškinio priėmimo dienos 2023-05-29 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo periodinėmis išmokomis po 180,00 kas mėnesį. Teismui priėmus sprendimą ir ieškovės reikalavimus tenkinus laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022m. balandžio mėnesio iki 2023-05-26 4 200 Eurų.

Priteisti iš A. M., nepilnametės dukros, A. M., išlaikymui po 300 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2023-05-26 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į J. B., banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus pervedant iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymui skirtas lėšas motinai J. B. pavesti valdys uzufrukto teise, vaiko poreikiams tenkinti.

Nustatyti A. M., nuolatinė gyvenamąją vietą kartu su motina J. B..

Nustatyti tėvų, bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. M.:

1. Du mėnesius, po šios sutarties patvirtinimo teisme dienos, tėvas su dukra bendraus sekančiai.

2. Tėvas su dukra bendraus du kartus į savaitę po 2 val., nuotolinio ryšio priemonėmis, kol tėvas atlieka bausmę, o po bausmės atlikimo tik socialinių paslaugų centre ir tik socialiniam darbuotojui dalyvaujant. Šio etapo susitikimų turi būti ne mažiau nei 8 susitikimai po dvi valandas. Pats tėvas sutaria su socialinių paslaugu centru, dėl socialinio darbuotojo ir patalpų, tačiau tai negali pažeisti vaiko interesų ir privalo būti iš anksto suderinta su motinos galimybėmis ne anksčiau nei prieš savaitę, kad motina pristatytų atvežti vaiką į socialinių paslaugų centrą.

3. Kas antrą savaitgalį tėvas su vaiku bendrauja sekančiai.

4. Tėvas vaiką pasiimti iš motinos gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ryte ir grąžinti į motinos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare nuo 16 val. iki 17 val. ir sekmadienį, kai tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ryte ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare nuo 16 val. iki 17 val. Antras etapas bus baigtas kai tokių savaitgalių bus ne mažiau nei keturi.

5. Įgyvendinus 1 ir 2 etapą, nustatoma sekanti tėvo ir vaiko bendravimo tvarka:

6. Tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y. penktadienį vaiką pasiimdama iš ugdymo įstaigos (po darželio, mokyklos). Jei tą savaitgalį ugdymo įstaigos vaikas nelanko, iš motinos gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 16 val. iki 17 val.;

7. Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

8. Poriniais metais, t. y. 2024, 2026, ir t. t., vaikas praleistų Kūčias tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 12 valandą, o gražins motinai sekančią dieną iki 12 ryto valandos. Neporiniais metais, t. y. 2025, 2027 ir t. t., vaikas praleistų Kūčias motinos namuose;

9. Neporiniais metais, t. y. 2025, 2027 ir t. t., vaikas praleistų Šv. Kalėdas tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 12 valandą, o gražins motinai sekančią dieną iki 18 valandos. Poriniais metais, t. y. 2024, 2026 ir t. t., vaikas praleistų Kalėdas motinos namuose;

10. Neporiniais metais, t. y. iš 2023 į 2024, iš 2025 į 2027 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 15 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos. Poriniais metais, t. y. iš 2022 į 2023, 2024 į 2025 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę motinos namuose;

11. Poriniais metais, t. y. 2024 t. t., vaikas praleistų Šv. Velykas tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 10 valandą, o gražins motinai tą pačią dieną iki 18 valandos. Neporiniais metais, t. y. 2023, 2025 ir t. t., vaikas praleistų Velykų šventę motinos namuose;

12. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui - kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;

13. Nustatyti, kad tėvas ir/ar motina gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams;

14. Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis, jei abi šalys sutaria raštu (pvz. SMS žinutėmis ar pan.). Vaiko ligos atveju, vaikas lieka motinos namuose;

15. Nustatyti, kad tėvas turi teisę domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;

16. Nustatyti, kad motina informuoja motiną apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, telefono numerį ir kt., nurodydama tikslų vaiko gyvenamosios vietos adresą, telefono Nr. ir kt.;

17. Motinos gimimo diena ir Tėvo gimimo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui - kurio tėvo ar motinos – gimimo diena yra švenčiama;

18. Tėvas nevaržomai aplanko vaiką per vaiko gimtadienius;

19. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių ir objektyvių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui/motinai iš anksto RAŠTU, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką. Jei suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką nepavyksta, tai tėvui priklauso artimiausias savaitgalis;

20. Motina/tėvas privalo pranešti apie dėl bendravimo tvarkos pasikeitimą nedelsiant raštu (pvz. SMS žinute);

21. Tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų.

Iš A. M. valstybės naudai priteisti 202,67 eurus už antrinė teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą(5630) mokėjimo paskirtį ( įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Iš A. M. valstybės naudai priteisti 81 eurą žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2023-05-29 teismo nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikini. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.