- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-31
- Bylos Nr.
- T-XX-62-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00080-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Klaipėdos apygardos prokuratūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Klaipėdos apygardos prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, dėl nutarimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu ir patikslintu prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 17.9.-951 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimą, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė J. S. įspėta nedaryti teisės pažeidimų.
Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. spalio 18 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas patikrinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 6 d. potvarkio Nr. TT-2 teisėtumą. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. CB2-80 atsisakė ginti viešąjį interesą ir 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimu įspėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę J. S. nedaryti teisės pažeidimų vykdant Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje numatytus įgaliojimus ir Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatytą reglamentavimą. Šiuos nutarimus pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri juos išnagrinėjo priimdama atitinkamai 2012 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 17.9-949 ir 2012 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 17.9-951. Pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalį, patvirtintas savivaldybės ar jos dalies teritorijos bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Teigė, kad paskelbto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano 2.6.3 punkte minima kraštovaizdžio koncepcija nėra norminio teisės akto – bendrojo plano – dalis, todėl neturėjo būti skelbiama. Manė, kad prokuratūros teisė įspėti nedaryti pažeidimų laikytina kompetencijos viršijimu.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėja ginčija prokuroro procesinius veiksmus, kurie susiję su teisėtumo kontrole ir teisingumo vykdymu, todėl reikalavimas dėl ginčijamų nutarimų panaikinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas nepriskirtinas tai ginčų kategorijai, kuri pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjo ginčijamas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimas įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 7 punktu (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1661 redakcija), kuris numato, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1518 redakcija), prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas; prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Minėto straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, jog prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą.
Pareiškėjo ginčijamas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimas įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų priimtas prokuratūrai ištyrus Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2011 m. spalio 18 d. prašymą patikrinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. TT-2 teisėtumą ir, esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Taigi prokuroras, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus bei spręsdamas dėl pagrindo ginti viešąjį interesą ir priimdamas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą procesinį sprendimą įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šis ginčas nepatenka į administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijas ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Klaipėdos apygardos prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei dėl nutarimo panaikinimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Zigmas LevickisLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjas Romanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasVirgilijus Valančius