- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- TS-103-1189/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- L. M.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. M. gynėjo advokato D. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2024 m. birželio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistu 2024 m. gruodžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 157 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2025 m. sausio 28 d., pabaiga – 2027 m. spalio 4 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 9 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam L. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarime nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurią įvykdė daugiau nei prieš dešimt metų, tačiau po nusikaltimo padarymo, vengdamas prisiimti atsakomybę, dešimt metų slapstėsi užsienyje. Nuteistasis rodo teigiamą motyvaciją darbui, dalyvauja intervencinėje programoje, vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Vis tik, nuteistasis praeityje teistas keturis kartus, nuteistajam anksčiau buvo taikytis švelnesnės poveikio priemonės, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė, pakartotinai nusikalto. Nuteistasis linkęs iš dalies pateisinti savo veiksmus, nusikalstamo elgesio pasekmes pirmiausia sieja su asmenine patirtimi, patirtais sunkumais slapstymosi periodu, aukai padarytos žalos reikšmę linkęs sumenkinti. Tik nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito iš vidutinės į žemą, tačiau pokytis nustatytas tik 2025 m. rugsėjo 11 d. Nutarime akcentuota, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo gyvenimo būdą, socialinės aplinkos įtaką, tie pokyčiai stebimi labai trumpą laiką ir tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai vidiniai pasikeitimai teigiama linkme, nuteistojo resocializacijos procesas toliau turėtų būti vykdomas struktūrizuotoje aplinkoje. Įvertinus visa tai, Komisija netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Nuteistojo L. M. gynėjas advokatas D. Ž. teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, jog nuteistasis atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Be to, Komisija aptarė L. M. charakterizuojančias aplinkybes, kurios visos yra teigiamos, rodančios pavyzdingą bausmės atlikimą, socialinius ryšius, teisingą ir adekvatų neteisėto elgesio vertinimą, išvadų padarymą, resocializaciją, pastangas ir pasirengimą gyventi visuomenėje. Komisijos aptarti nuteistojo pasiekimai, asmeninės savybės rodo, kad L. M. visiškai atitinka kriterijus, dėl kurių gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nurodyta, kad aplinkybės susijusios su nuteistojo baudžiamosios atsakomybės vengimu ar aukai padarytos žalos sumenkinimu, nėra aplinkybės, kurios gali turėti reikšmės lygtinio paleidimo taikymui. Skunde pažymimą, kad 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paleistas į laisvę L. M. rugsėjį išvyko Norvegiją, kur spalio mėnesį įsidarbino ir dirbo iki 2025 m. sausio pabaigos, nes Lietuvos apeliaciniam teismui pakeitus bausmę į sunkesnę, savanoriškai grįžo į Lietuvą atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta identifikuoja, kad nuteistasis padarė išvadas iš ankstesnio neteisingo pasirinkimo vengti teisingumo ir šios klaidos nebekartojo. Uždirbtas lėšas L. M. paliko sutuoktinei šeimos išlaikymui, iš jų buvo sumokėta teismo paskirta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Nusikaltimas už kurį atliekama bausmė įvykdytas prieš 12 metų, per šį laiką L. M. nepadarė jokio, net administracinio, teisės pažeidimo, kas rodo kad asmuo pasikeitė, atliekant bausmę pakartotino nusikalstamumo rizika tapo minimali. L. M. vertybinės nuostatos ir pažiūros yra visuomeniškai priimtinos, bausmės tikslų pasiekimas gali būti vykdomas ir kontroliuojamas taikant mažesnius apribojimus, todėl vadovaujantis bausmės vykdymo individualizavimo, humanizmo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais asmuo gali ir turi būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė teismui pateiktu atsiliepimu prašė nuteistojo L. M. gynėjo advokato D. Ž. skundo dėl Komisijos nutarimo, netenkinti.
Nuteistojo L. M. gynėjo advokato D. Ž. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam L. M. jau egzistuoja, tai yra jis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ir nors nuteistasis iš esmės yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo L. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau pažymėtina, jog nuteistojo elgesyje vyrauja aktualūs ir turintys reikšmės nusikalstamo elgesio raiškai dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Šių veiksnių egzistavimas nuteistojo elgesyje, net ir atsižvelgus į visus jo skunde nurodytus, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vis dar stebimi net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (laisvėje oficiali darbinė patirtis maža ir nestabili; lėšų valdymo sunkumai, buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys, negebėjo atpažinti problemų; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie ne tik, kad gal, tačiau ir privalo būti koreguojami, pataisos proceso metu, jį atliekant įkalinimo įstaigoje, nuteistajam siekiant eliminuoti iš savo elgesio bet kokias abejones, dėl jo galimos nusikalstamo elgesio raiškos. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo L. M. teigiama elgesio dinamika dar stebima itin trumpą laiko tarpą, tai yra nuo 2025 m. rugsėjo 11 d., nes tik tuo metu atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip žema, kadangi ankstesnių vertinimų metu, kurių paskutinis buvo 2025 m. birželio 18 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip vidutinė. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu, dar negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra tiek esmingai pakitęs, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skunde yra akcentuojama nuteistojo L. M. darbinė veikla, šeiminė padėtis ir įsitraukimas į resocializacijos priemones, teismas pritaria šioms aplinkybėms, kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms, tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, šios aplinkybės nėra prioretizuojamos, kadangi jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu, nors aptartos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios savybės ir yra nepaneigiamos, tačiau akivaizdu, jog jos nėra pakankamos, kad padėtų nuteistajam eliminuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius iš savo elgesio, kurie, kaip aptarta pastraipoje aukščiau, vis dar yra aktyviai besireiškiantys. Pažymėtina ir tai, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. buvo perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tačiau teismui įvertinus, tai nuo kada nuteistasis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, ir nuo kada kito jo nusikalstamo elgesio rizika, spręstina, kad tik ilgalaikis teigiamo elgesio dinamikos išlaikymas, galės būti įtikinančiu pagrindus sprendžiant, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad įvertinama ir tai, jog nuteistasis nuo baudžiamojo proceso jo atžvilgiu slapstėsi beveik dešimt metų, kas atskleidžia, jog jis nėra linkęs prisiimti savo neigiamo elgesiu sukeltų padarinių, kurie siejasi tiesiogiai su juo, o ne su nuo nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu, todėl ir šiuo atveju, sprendžiant ar asmuo gali būti paleistas lygtinai, teigiamo elgesio pokytis dar stebimas per trumpai, kad leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis jam taikomos probacijos. Nors skunde nurodyta, kad L. M. 2024 m. rugsėjį išvyko į Norvegiją, kur spalio mėnesį įsidarbino ir dirbo iki 2025 m. sausio pabaigos, nes Lietuvos apeliaciniam teismui pakeitus bausmę į sunkesnę, savanoriškai grįžo į Lietuvą atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ši aplinkybė nėra aktuali sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kadangi paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra savanoriškas nuteistojo asmens aktas, o priešingai privalomas veiksmas, atliekant paskirtąją bausmę.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, o taip pat ir nukentėjusiojo lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl L. M. gynėjo advokato D. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
L. M. gynėjo advokato D. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.