- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-07
- Bylos Nr.
- A-822-794-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. R.
- Trečiasis asmuo
- A. O., V. B., E. P., R. R., R. A., A.
- Atsakovas
- VĮ „Registrų centras“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovams VĮ „Registrų centras“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. A., R. R., A. O., E. P., L. P., V. B., G. P., A. V., E. V., R. B., J. S., G. G. dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 3 - 5) prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. spalio 22 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2435 dėl pripažinimo pastato-kavinės, 53,58 kv. m bendro ploto, esančio Pilies g. 6/Bernardinų g. 2, Vilniuje, tinkamu naudoti bei pripažinti šio statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. Pareiškėja skunde paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 22 d. aktas Nr. (101)-11.1-2435 dėl pripažinimo pastato-kavinės, 53,58 kv.m bendro ploto, esančio Pilies g. 6/Bernardinų g. 2, Vilniuje, tinkamu naudoti bei šio dokumento pagrindu atliktas statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra neteisėti, nes prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl turi būti panaikintas. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo atsisakyti įregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens R. A. daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – pastatą-kavinę, kadangi nei statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai, nei registro tvarkytojui nebuvo pateikti Statybos techninio reglamento Nr. 242 STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27.3 p. nurodyti dokumentai. Atkreipė dėmesį į tai, kad namo, esančio Pilies g. 6/Bernardinų g. 2, Vilniuje, bendrasavininkai jokio sutikimo R. A. nedavė dėl kavinės patalpos atidalinimo ir įregistravimo kaip atskirą patalpą. Minėtos patalpos iki 2007 m. spalio 22 d. akto Nr. (101)-11.1-2435 surašymo dienos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos kaip vienas pastatas, turintis vieną unikalų Nr. 1094-0282-3010, pažymėtas plane 1A2p, pastato bendras plotas 1115,95 kv. m. Šiuo atveju tretysis suinteresuotas asmuo R. A., įregistruodama kavinę kaip atskirą pastatą, pažeidė kitų bendrasavininkių teises.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 46 - 48) paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareiga yra ne tikrinti tvarkytojui pateiktų dokumentų surašymo pagrįstumą, teisėtumą, teisingumą, o užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų pateiktus dokumentus. Už pačių dokumentų ir jų surašymo teisingumą yra atsakingos juos surašiusios ir išdavusios kompetentingos institucijos. Šiuo atveju R. A. registro tvarkytojui pateikė dokumentus, kurie patvirtino atidalijimo būdu suformuoto pastato statybos darbų teisėtumą ir daikto formavimo procedūros baigimą bei R. A. nuosavybės teises į jį, todėl teritorinis registratorius pagrįstai įregistravo Nekilnojamojo turto registre pastatą.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 73 - 76) paaiškino, kad pripažįstant pastatą tinkamu naudoti, tretysis suinteresuotas asmuo pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie kavinės patalpų, esančių Pilies g. 6/Bernardinų g. 2, Vilniuje, įregistruotą nuosavybę, 2007 m. vasario 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-1067, seną ir naują kadastrinių matavimų bylas, gyventojų sutikimus dėl kavinės įrengimo. Pastato – kavinės pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2435 pasirašė pastatą administruojančios įmonės „Senamiesčio ūkis“ paskirtas komisijos narys.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino.
Teismas nustatė, jog D. M. V. ir N. V. 2007 m. vasario 23 d. dovanojimo sutartimi dovanojo dukrai R. A. kavinės-baro patalpas, pažymėtas 8–1, 8–2, 8–3, 8–4, 8–8, 8–9, 8–10, unikalus Nr. 1094–0282–3010:0016, turinčias 49,06 (keturiasdešimt devynis ir šešias šimtąsias) kv. m. bendro ploto, pastate: 1094–0282–3010, 1A2p, esančias Pilies g. 6 (šeši)–8 (aštuoni)/Bernardinų g. 2 (du)–8 (aštuoni), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. (b. l. 70 –71). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. spalio 22 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)–11.4–2435 komisija pripažino pastatą-kavinę, 53,58 m², esančią Pilies g. 6/Bernardinų g. 2, Vilniuje, tinkamu naudoti (b. l. 68 – 69). Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. 2007 m. spalio 31 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymus atlikti jai priklausančio (naudojamo) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į kadastrą ir fizinio asmens nuosavybės teisių įregistravimą į statinius (b. l. 63 – 64).
Teismas pažymėjo, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagrindus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX–583 redakcija) 24 straipsnis. Pastatytų, rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų statinių bei pertvarkytų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas). Vieno-dviejų butų namų, sodo namų, II grupės nesudėtingų statinių, laikinų statinių ir daugiabučių namų pertvarkytų butų (nekeičiant jų paskirties) pripažinimo tinkamais naudoti ypatumus nustato minėto Reglamento 26–32 punktai. Pagal šio Reglamento 27.3 punktą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-06-12 įsakymo Nr. D1–290 redakcija), statytojas komisijai pateikia šiuos dokumentus – kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys (patalpa) padalinimo, atidalinimo, sujungimo ar amalgamacijos būdu suformuojamas į naujus kadastro objektus, neatliekant rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbų, – projektuotojo parengtus naujų kadastro objektų formavimo projektinius pasiūlymus (jų derinimas neprivalomas), statinio bendraturčių sprendimą (susitarimą) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo suformavus naujus kadastro objektus, įformintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsniu nustatyta tvarka, ir kiekvieno naujai suformuoto kadastro objekto kadastrinių matavimų duomenų bylas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII–1864 redakcija) 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą, 2 dalyje – butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę, 3 dalyje – butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, 4 dalyje – butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus ir 5 dalyje – butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgęs į šias teisės aktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad vykdant pastato-kavinės, esančios Pilies g. 6/Bernardinų g. 2, Vilniuje pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą turėjo būti gautas statinio bendraturčių sprendimas (susitarimas) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo suformavus naują kadastro objektą, kuris privalo būti įformintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, ir atlikti kadastriniai matavimai, t. y. suformuota kadastrinių matavimų byla. Tai reiškia, jog formuojant naujus kadastro objektus, neatliekant rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbų, privaloma laikytis dviejų sąlygų: suformavus naują kadastro objektą, būtina gauti statinio bendraturčių sprendimą (susitarimą) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo, kuris turi būti įformintas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatytos tvarkos bei sudaryta kadastrinių matavimų duomenų byla. Teismas 2009-02-18 raštu Nr. I–931–662/2009 „Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, prašydamas pateikti teismui statytojo prašymą dėl statinio, esančio Pilies g.6/Bernardinų g. 2, Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti, taip pat įsakymą dėl komisijos, kuri pasirašė 2007-10-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2435, sudarymo, pastato projektinę dokumentaciją (jeigu tokia yra) ir kitus su administracine byla susijusius dokumentus (b. l. 80). Teismas 2009-02-18 raštu Nr. I–931–662/2009 „Dėl dokumentų pateikimo“ taip pat kreipėsi į pastato savininkę R. A., prašydamas pateikti gyventojų (namo adresas Pilies g 6/Bernardinų g. 2, Vilniuje) sutikimus dėl kavinės-baro įrengimo, taip pat pateikti kadastrinių matavimų bylas. Pažymėjo, jog atsakymų į šiuos teismo raštus iš anksčiau nurodytų asmenų negauta. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas jokių dokumentų, išskyrus 2007-10-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)–11.4–2435, neturi. Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys patvirtino, kad šis klausimas nebuvo svarstomas ir joks sprendimas dėl naujai formuojamo kadastro objekto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo priimtas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad atlikta procedūra neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo įvykdyta viena iš Reglamento 27.3 punkto nuostatoje įtvirtintų sąlygų – pareiškėja komisijai nepateikė statinio bendraturčių sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo suformavus naują kadastro objektą. Tai reiškia, kad nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai administracinei procedūrai atlikti, dėl ko ši procedūra negalėjo būti užbaigta administracinio akto (statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto) priėmimu. Faktas, jog į komisijos sudėtį buvo įtrauktas statinį administruojančios įmonės atstovas (UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus pavaduotojas) nelaikytinas tinkamu statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrai keliamų reikalavimų vykdymu Reglamento 27.3 punkto prasme. Taigi konstatavo, kad anksčiau paminėto teisės akto pažeidimas yra esminis ir pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą viešojo administravimo aktą. Priimant skundžiamą aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų, visapusišką ir pilnutinį visų aplinkybių įvertinimą bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti priėmimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas aktas negali būti pripažintas teisėtu, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 ir 3 punktai). Asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai visiškai ir realiai apginami tik tada, kai panaikinus administracinį aktą, atkuriama iki neteisėto administracinio akto priėmimo buvusi padėtis, pašalinamos panaikintų administracinių aktų sukeltos neigiamos pasekmės, atlyginama padaryta žala. Teismas priėjo išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A. pateikus statinio tinkamu naudoti pripažinimo aktą ir kitus dokumentus, registro tvarkytojas neturėjo juridinio pagrindo atsisakyti atlikti pareiškėjai daiktinių teisių registraciją, nes pateikti dokumentai patvirtino atidalijimo būdu suformuoto pastato statybos darbų teisėtumą ir nekilnojamojo daikto formavimo procedūros baigimą bei R. A. nuosavybės teises į jį (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 ir 10 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ 34 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-10-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)–11.4–2435, kuriuo komisija pripažino pastatą-kavinę, 53,58 m², esančią Pilies g. 6/ Bernardinų g. 2, Vilniuje, kaip daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre juridinis pagrindas, naikintinas bei vadovaujantis administracinių bylų teisenos koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, taip pat pripažino naikintina ir anksčiau nurodyto pastato-kavinės registraciją Nekilnojamojo turto registre.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. LVAT nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad LR Statybos įstatymo (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo Nr. X-l 111 redakcija, toliau – Statybos įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas, numatantis prievolę rekonstruojant daugiabučio namo bendro naudojimo objektus pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, taikytinas priklausomai nuo realiai atliekamų remonto darbų, o ne pagal tai, kaip šis procesas formaliai įvardintas. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas), turi pateikti šio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą keičiant daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį (LVAT nutartis Nr. A438-168/2009, A15 - 1028/2006). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai klaidino teismą ir siekė įrodyti, kad ginčijamu pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo keičiama pastato paskirtis. Pastatas-kavinė tokį statusą jau turėjo iki ginčijamo akto patvirtinimo. Keičiant patalpų paskirtį buvo surinkti visi reikalingi leidimai bei sutikimai, patalpų paskirties pakeitimo nei pareiškėja, nei kuris kitas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Šioje byloje pareiškėja nekelia reikalavimo panaikinti patalpų paskirties pakeitimą.
2. Statybos įstatymo 1 str. numato, kad šis įstatymas reglamentuoja statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką. Šio įstatymo 24 str. 2 d. numato, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Tai reiškia, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai yra suteikta diskrecijos teisė formuluoti reikalavimus dėl statinių pripažinimo naudoti tinkamais. Atsiliepime į pareiškėjos skundą VA VA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pažymėjo (bylos lapai 73-76), kad „Performuotos kavinės patalpos yra atskirame pastate, turi atskirą įėjimą, nesinaudoja bendro naudojimo patalpomis (laiptinėmis, koridoriais), turi atskiras sienas, stogą, todėl jų performinimas iš kavinės - baro patalpų į pastatą - kavinę nepablogino objekto saugaus naudojimo ir paskirties sąlygų, todėl patalpų pakeitimas į pastatą yra teisėtas.“ Pareiškėja remiasi prieštaringomis Statybos Techninio Reglamento Nr. 242 STR 1.11.01:2002 nuostatomis, kurios šiuo atveju papildomai, prieštaraujant Statybos įstatyme numatytai tvarkai, kelia konkrečioje situacijoje nereikalingus reikalavimus, todėl negali būti taikomos. Pareiškėjos cituojamas STR 27.3. str. numato, kad pateikiamas bendrasavininkų susitarimas dėl žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinierinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo. Akivaizdu, kad reikalavimas pateikti bendrasavininkų sutikimą nulemtas tos aplinkybės, kad atskyrus tam tikrą objektą kitų bendrasavininkų teisės ar pareigos yra įtakojamos tiesiogiai – padidėja ar sumažėja bendro naudojimo patalpos, pasikeičia inžinierinių konstrukcijų priežiūros sąnaudos ar pan. Šiuo konkrečiu atveju, kaip aiškiai matyti iš cituoto VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsiliepimo į pareikštą skundą ir antstolio pridėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nei vieno iš STR 27.3. str. paminėtu objektų, kurie yra įtakojami atskyrimu ir gali turėti neigiamos j takos kitu bendrasavininkų teisėms, nėra.
3. Teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi R. A. nebuvo tinkamai pranešta apie pirmosios instancijos teismo posėdį, taip apribojant jos teisę teikti paaiškinimus.
Atsiliepimas
Pareiškėja I. R. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad priimant Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)-11.4-2435 buvo pažeisti 2002-05-14 Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento Nr. 242 STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27.3 punkto reikalavimai.
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu savo pozicijos apeliacinio skundo atžvilgiu neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame keliamas klausimas dėl pritaikytų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė pastatytų, rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų statinių bei pertvarkytų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką.
Pastatytų, rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų statinių bei pertvarkytų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas). Vieno-dviejų butų namų, sodo namų, II grupės nesudėtingų statinių, laikinų statinių ir daugiabučių namų pertvarkytų butų (nekeičiant jų paskirties) pripažinimo tinkamais naudoti ypatumus nustato minėto Reglamento 26–32 punktai.
Patikrinusi bylą, kolegija atsižvelgia į išvardintus argumentus bei, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu.
Atsižvelgiant į Reglamento 27.3 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnį, vykdant pastato-kavinės, esančios Pilies g. 6/Bernardinų g. 2, Vilniuje pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą turėjo būti gautas statinio bendraturčių sprendimas (susitarimas) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo suformavus naują kadastro objektą, kuris privalo būti įformintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, ir atlikti kadastriniai matavimai, t. y. suformuota kadastrinių matavimų byla.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog formuojant naujus kadastro objektus, neatliekant rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbų, privaloma laikytis dviejų sąlygų: suformavus naują kadastro objektą, būtina gauti statinio bendraturčių sprendimą (susitarimą) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo, kuris turi būti įformintas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatytos tvarkos bei sudaryta kadastrinių matavimų duomenų byla.
Byloje nėra duomenų, kad buvo gautas statinio bendratučių sprendimas (susitarimas) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo suformavus naują kadastro objektą. Tą patvirtino ir pareiškėja bei tretieji suinteresuoti asmenys. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad atlikta procedūra neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo įvykdyta viena iš Reglamento 27.3 punkto nuostatoje įtvirtintų sąlygų – pareiškėja komisijai nepateikė statinio bendraturčių sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo suformavus naują kadastro objektą. Todėl ši procedūra negalėjo būti užbaigta administracinio akto (statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto) priėmimu.
Apeliantė nurodo, kad keičiant patalpų paskirtį buvo surinkti visi reikalingi leidimai bei sutikimai dėl paskirties keitimo, tačiau teismo vertinimu, šioje situacijoje ši aplinkybė nėra reikšminga, nes tokie sutikimai, jei jie ir buvo gauti, negali būti vertinami kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio reikalavimus.
Iš byloje esančio teismo pranešimo (b. l. 119) matyti, kad pranešimas apie pirmosios instancijos teismo posėdį R. A. buvo įteiktas asmeniškai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad R. A. nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį. Be to, R. A. turėjo galimybę teikti paaiškinimus teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, ir šia teise ji pasinaudojo, taigi, kolegijos vertinimu, R. A. procesinių teisių pažeidimų nenustatyta.
Patikrinusi bylą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
trečiojo suinteresuoto asmens R. A. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.