- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-186-366/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- M. Ž.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. Ž. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. birželio 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam M. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Kaltinamasis M. Ž. skundu prašo jam skirtą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.Skunde kaltinamasis nesutinka su suėmimo pratęsimo pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, ir teigia, kad jie pagrįsti tik deklaratyviais apylinkės teismo teiginiais. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, bent kiek pagrindžiančių jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo ar naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybę. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis anksčiau sistemingai vykdė nusikalstamas veikas ir pelnėsi iš tokių veikų darymo. Tvirtina, jog vien ta aplinkybė, kad jis anksčiau yra teistas, nesudaro pagrindo manyti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo teigimu, tai akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, jog apysunkių nusikaltimų padarymas praeityje savaime nereiškia, kad asmuo padarys naujus nusikaltimus ar bėgs (slėpsis) nuo teismo.Cituodamas BPK 119, 122 straipsnius, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatas, nurodo, kad suėmimo skyrimui ar jo termino pratęsimui neužtenka vien pagrįsto manymo, kad asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be to, suėmimo taikymo pagrindų nustatymas turi būti pagrįstas realiai egzistuojančiais faktais. Teigia, jog suėmimas gali būti skirtas tik esant aiškioms viešo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Taip pat nurodo, kad suėmimo taikymas neturi būti bendroji taisyklė, o asmens paleidimas iš suėmimo turi būti lemiamas garantijų, jos jis dalyvaus teisminiame bylos nagrinėjime. Skunde apeliantas taip pat kelia klausimą dėl apylinkės teismo šališkumo, tačiau aiškių teiginių, kaip būtent pasireiškė teismo šališkumas konkrečiu atveju, jis nenurodo. Teismo posėdyje prokurorė prašė šį skundą atmesti. Kaltinamojo skundas atmetamas.Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. sausio 6 d. apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – žaidimų kompiuterį „Sony PS VITA Wi-Fi“ – 199,99 Eur vertės, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 199,99 Eur žalą. Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. sausio 11 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – nešiojamąją kolonėlę „Panasonic SC-RB5E-K“ – 129 Eur vertės, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 129 Eur žalą.Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. kovo 19 d. laikotarpiu nuo 20.12 val. iki 20.18 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, atvirai per du kartus pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 37 vnt. kavos „JACOBS KRONUNG“ po 0,5 kg (vieneto kaina 5,95 Eur), bendros 220,15 Eur vertės, 8 vnt. kavos „PAULIG CLASSIC“ po 0,5 kg (vieneto kaina 5,75 Eur), bendros 46 Eur vertės, 1 dėžę saldainių „RAFFAELLO“ (260 g) 5,20 Eur vertės, 1 dėžę saldainių „GINTARO KELIAS“ (405 g) 11,99 Eur vertės, 1 dėžę saldainių „VILNIUS ASORTI“ (382 g) 3,79 Eur vertės, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 347,03 Eur žalą.Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. kovo 30 d. apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 30 vnt. kavos „PAULIG CLASSIC“ po 0,5 kg (vieneto kaina 5,75 Eur), bendros 172,50 Eur vertės, 2 dėžes saldainių „GINTARO KELIAS“ (405 g) (vieneto kaina 11,99 Eur), bendros 23,98 Eur vertės, 2 dėžes saldainių „BALTIJA“ (620 g) (vieneto kaina 13,98 Eur), bendros 27,96 Eur vertės, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 224,44 Eur žalą.Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. balandžio 1 d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 12.10 val., (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 23 vnt. rankšluosčių rinkinių „SKARA“ (vieneto kaina 8,49 Eur), bendros 195,27 Eur vertės, 37 vnt. rankšluosčių „NORDBERG“ (vieneto kaina 9,99 Eur), bendros 369,63 Eur vertės, 11 vnt. rankšluosčių „NORDBERG“ (vieneto kaina 7,99 Eur), bendros 87,89 Eur vertės, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 652,79 Eur žalą.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimti baigiamąjį teismo aktą. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Beje, duomenų pakankamumo, o kartu ir kardomosios priemonės taikymo galimybės kaltinamasis skunde iš esmės ir neginčija.Panevėžio miesto apylinkės teismas kaltinamajam M. Ž. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas šiuos suėmimo taikymo pagrindus nustatė teisingai ir pagrįstai, jie nėra išnykę.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. M. Ž. yra kaltinamas padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, tris nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiamasis įstatymas be kitų alternatyvių bausmių numato laisvės atėmimą iki 6 metų. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje byloje yra duomenų apie tai, kad M. Ž. su Lietuvos Respublika nesieja pakankamai tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai (jis yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus bei pastovaus pragyvenimo šaltinio). Taip pat jis yra teistas už elektroninėje erdvėje įvykdytus sukčiavimus (4 epizodai) bei nedidelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), įsigijimą ir gabenimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o veikas, kuriomis jis yra kaltinamas šioje byloje, galimai įvykdė prieš tai jam paskirtos bausmės vykdymo metu bei dalį veikų iškart po šios bausmės įvykdymo, be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkaus pobūdžio turto pagrobimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei leidžia daryti atitinkamas išvadas apie jo gyvenimo būdą, juolab jo neigiamai susiformavusias vertybines nuostatas patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis šiuo metu kaltinamas 5 nusikalstamų veikų padarymu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, į šias aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė, jos yra pagrįstos byloje esančiais faktiniais duomenimis bei paties kaltinamojo parodymais teismo posėdyje, todėl teigti, kad apylinkės teismo argumentai yra deklaratyvūs, nėra jokio pagrindo. Todėl, atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad M. Ž., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios laisvės atėmimo ar kitos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant apie kaltinamojo pasislėpimo tikimybę, nebūtina nustatyti, jog jis iš tikrųjų rengiasi (ketina) vengti baudžiamojo proceso, šio pagrindo konstatavimui užtenka ir pagrįsto manymo, kad asmuo gali tokia galimybe pasinaudoti. Kaip minėta, tokių duomenų byloje yra ir nagrinėjamu atveju jų pakanka tokiai išvadai padaryti.Panevėžio miesto apylinkės teismas taip pat pratęsė kaltinamajam M. Ž. suėmimo taikymo terminą remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Šioje byloje M. Ž. be kitų kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje bei patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Ž. iki sulaikymo neturėjo nuolatinio darbo, jau beveik 2 metus laiko niekur oficialiai nėra dirbęs, duomenų apie kitus jo pajamų šaltinius byloje nėra. Minėta, kad M. Ž. yra teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą (4 sukčiavimo epizodus), praeityje ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog jis yra linkęs pažeisti įstatymus, nusikalsti, be to, tikėtina, kad pajamas pragyvenimui jis gaudavo ir iš nusikalstamų veikų. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. Ž., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.Aptariamu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, buvimas, M. Ž. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nėra pagrindo paleisti M. Ž. iš suėmimo ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Todėl teisėjų kolegija pritaria ir apylinkės teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Suėmimas kaltinamajam pritaikytas pagrįstai, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog pagal EŽTT sprendimus suėmimo taikymo ir jo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai. Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika. Kardomoji priemonė – suėmimas, iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija formuoti išvadą, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos, neturi pagrindo. Nors skunde kaltinamasis M. Ž. akcentuoja teismo nešališkumą sprendžiant suėmimo taikymo pratęsimo klausimą, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kuo galimai, jo manymu, pasireiškė pirmosios instancijos teismo nešališkumas. Teisėjų kolegija tai patvirtinančių faktų byloje nenustatė, o vien tai, kad teismas priėmė M. Ž. nepalankų sprendimą, jokiu būdu nerodo teismo šališkumo.Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti, kaltinamajam skiriant švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, teisėjų kolegija pagrindų nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kaltinamojo M. Ž. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.