- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- A-556-307-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių
- Kategorijos
- 9.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5-6) bei patikslintu skundu (b. l. 3-4), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. S-290(7-256/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 68-181, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 35-82.
Pareiškėjas paaiškino, kad su sprendimais nesutinka. Mokestinių ginčų komisijai pateikė įrodymus, kad 2007 m. birželio mėnesį jo parduotos akcijos buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., todėl gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Dėl dokumentų, įrodančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, nepateikimo anksčiau pagrindė objektyviomis aplinkybėmis, kadangi viskas vyko 1997 – 1998 metais, o be to, mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą, nepaklausė, ar pareiškėjas turi dokumentus, kurie patvirtintų pinigų apmokėjimą. Paaiškino, kad tik dar kartą peržiūrėdamas visus turimus dokumentus, rado, pareiškėjo manymu, svarbius dokumentus, kuriuos ir pateikė Mokestinių ginčų komisijai. 2007 metais pardavęs visas turimas uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių ranga“ (toliau – ir UAB „Šiaulių ranga“) akcijas, 2008 metais deklaravo Inspekcijai gautas pajamas. Inspekcija, patikrinusi informaciją, kurią pateikė pareiškėjas, pripažino, kad 15 935 akcijų yra įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., todėl už jas gautos pajamos buvo deklaruotos prie neapmokestinamųjų pajamų, o likusi dalis įsigyta vėliau (2003 – 2006 metais), už jas gautos pajamos deklaruotos prie apmokestinamųjų pajamų. Paaiškino, kad 67 vienetų UAB „Šiaulių ranga“ akcijų įsigijo, kai buvo likviduojama investicinė akcinė bendrovė „Dubija“ (toliau – ir IAB „Dubija“). Nuspręsta bendrovę likviduoti 1997 m. birželio 25 d. Tuo metu galiojo Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, pagal kurio nuostatas gautos pajamos pardavus tokiu būdu įsigytas akcijas yra neapmokestinamos. Dėl 6190 vienetų akcijų pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, įrodančius, kad akcijos įgytos iki 1999 m. sausio 1 d., todėl gautos pajamos taip pat turėjo būti neapmokestinamos. Paaiškino, kad pats mokesčių administratorius pakartotinio tikrinimo metu nustatė, kad IAB „Dubija“ akcininkams UAB „Šiaulių ranga“ akcijos nebuvo perleistos proporcingai turimų akcijų skaičiui, kaip buvo numatyta 1997 m. birželio 25 d. protokolu, nes jos buvo parduodamos. Tai patvirtino ir V. D. atvejis. Kadangi pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, tai jo atstovas prašė tenkinti skundą ir objektyviai įvertinti pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus, kurie patvirtino, kad akcijas jis įsigijo iki 1999 m. sausio 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 41 – 44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad atlikus IAB „Dubija“ operatyvų patikrinimą (inspekcijos 2008 m. gruodžio 17 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. OP-1709), nustatytos aplinkybės, kurios patvirtino, kad pareiškėjas gavo IAB „Dubijos“ turėtas UAB „Šiaulių ranga“ akcijas – 6190 akcijų, kurių nominali vertė 253 799 Lt ir liko 67 akcijos, tenkančios nepilnoms akcijoms. Akcininkai visuotinio susirinkimo metu 1999 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą ilgalaikį finansinį turtą 933 857 Lt padalinti IAB „Dubija“ akcininkams proporcingai jų turimoms akcijoms. Todėl pareiškėjas 1999 m. kovo 26 d. iš viso įsigijo 6257 (6190+67) UAB „Šiaulių ranga“ akcijų. Paaiškino, kad mokesčių administratorių išvadas dėl 6257 vienetų akcijų įsigijimo datos patvirtina ir UAB „Šiaulių ranga“ operatyvaus patikrinimo medžiaga, aprašyta inspekcijos 2008 m. gruodžio 12 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. OP-1688 ir 2009 m. balandžio 8 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. OP-455. UAB „Šiaulių ranga“ 1998 m. rugsėjo 7 d. ir 1999 m. gruodžio 10 d. vykusiuose akcininkų susirinkimuose pareiškėjas patvirtino pasirašydamas, kad turi 9678 akcijas. Tuose pačiuose akcininkų susirinkimuose IAB „Dubija“ atstovas raštu patvirtino, kad IAB „Dubija“ turi 22 777 akcijas. UAB „Šiaulių ranga“ 2000 m. balandžio 7 d. akcininkų sąraše nurodomas 9678 akcijų savininkas - pareiškėjas, o 22 777 akcijų savininkas - IAB „Dubija“. Pareiškėjui 2001 m. balandžio 23 d. išduotas laikinasis akcininko pažymėjimas, patvirtinantis 15 935 UAB „Šiaulių ranga“ akcijų įsigijimą. UAB „Šiaulių ranga“ 2001 balandžio 19 d. akcininkų susirinkime pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad turi 15 935 akcijų (9257+6257). UAB „Šiaulių ranga“ pateikė 1999 m. sausio 1 d. akcininkų sąrašą, pagal kurį buvo skaičiuojami dividendai. Šiame sąraše parašyta, kad pareiškėjui priklausė 9678 vienetų UAB „Šiaulių ranga“ akcijų, už kurias buvo skaičiuojami dividendai. IAB „Dubija“ skaičiuoti dividendai už 22 777 vienetų akcijų. Nuo 2001 m. balandžio 19 d. UAB „Šiaulių ranga“ akcininkų skaičius padidėjo nuo 47 iki 182, nes vietoje IAB „Dubija“ į akcininkų sąrašą įtraukti asmenys, kurie buvo likviduojamos IAB „Dubija“ akcininkais. Savo išvadas inspekcija pagrindė ir Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas privalėjo pranešti UAB „Šiaulių ranga“ apie įgytas (perrašytas) 6257 akcijas. Paaiškino, kad pagal Civilinio kodekso 3.87, 3.88, 3.92, 3.117 straipsnius (toliau – ir CK) pareiškėjo vardu 1999 m. kovo 26 d. įgytos akcijos yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, todėl pareiškėjo 2007 m. birželio 8 d. gautos pajamos už parduotas akcijas irgi yra abiejų sutuoktinių pajamos. Pareiškėjas 2007 m. birželio 8 d. už parduotas UAB „Šiaulių ranga“ 6257 akcijas, atėmus jų nominalią vertę, gavo 939 356 Lt pajamų (2 132 511 Lt (6257x340,82 Lt)-253 799 Lt (nominali vertė) lygu 1 878 712 Lt, o ½ sudaro 939 356 Lt. Paaiškino, kad pareiškėjas pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 5, 6, 17 straipsnių nuostatas, nes neapmokestino 2007 m. birželio 8 d. gautų pajamų už parduotas UAB „Šiaulių ranga“ akcijas, įsigytas 1999 m. kovo 26 d., neapskaičiavo 140 903 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). Vadovaujantis GPM įstatymo 25 straipsniu pareiškėjui papildomai apskaičiuota 140 903 Lt GPM, o vadovaujantis 36 straipsnio 2 dalimi ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu priskaičiuota 20 938 Lt GPM delspinigių. Vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi skirta 14 090 Lt bauda. Mokestinis ginčas kilo dėl papildomai apskaičiuoto 140 903 Lt GPM. VMI prie FM rėmėsi GPM įstatymo 11 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktais, Akcinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo akcijas įsigijo 1999 m. kovo 26 d. arba vėliau, kai vyko konkretūs akcijų perrašymo įforminimo veiksmai. Dėl šių aplinkybių už akcijų pardavimą gautos pajamos turi būti apmokestinamos. Dėl pareiškėjo teikiamų papildomų įrodymų VMI prie FM paaiškino, kad pareiškėjas pateikė 1998 m. lapkričio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartį, 1998 m. lapkričio 19 d. kasos pajamų orderio kvitą. Atsakovas teigė, kad šie dokumentai neturėtų būti prijungti prie bylos medžiagos ir vertinami nagrinėjant šią bylą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-17-573/2007, kurioje išaiškinamas MAĮ 153 straipsnio 3 dalies, 155 straipsnio 6 dalies taikymas. Teigė, kad galutinis įrodymų teikimo terminas yra įrodymų teikimas centriniam mokesčių administratoriui. Paaiškino, kad pateikti įrodymai vertintini kritiškai. Visų pirma, jie savo turiniu iš esmės prieštarauja bylos medžiagoje esančiai medžiagai. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė teikė pastabas inspekcijai, skundą VMI prie FM ir Mokestinių ginčų komisijai ir jame nenurodė, kad už ginčo akcijas buvo sumokėta. Priešingai, visada teigė, kad akcijos buvo perskirstytos ir perleistos. Antra, ekonomine ir teisine logika nepaaiškinama, kad akcininkas moka už jam perleistą likviduojamos bendrovės turtą. Kaip paskirstomas likviduojamų bendrovių turtas nustatyta ir Akcinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Teisės aktuose nenumatytas mokėjimas už paskirstomą turtą. Trečia, 1997 m. birželio 25 d. IAB „Dubija“ visuotiniame akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kas sudaro bendrovės turtą, o 1999 m. kovo 26 d. protokole taip pat nurodomas turtas, kuris fiksuoja grynųjų pinigų mažėjimą. Atsakovas teigė, kad tai įrodo, jog jokie grynieji pinigai – 253 790 Lt pagal pareiškėjo papildomai teikiamus įrodymus 1998 metais nebuvo sumokėti. Ketvirta, papildomai teikiami dokumentai pasirašyti tik pareiškėjo ir jo sutuoktinės, t. y. asmenų, kurie tiesiogiai suinteresuoti šio mokestinio ginčo baigtimi. Atsakovas nurodė, kad papildomai teikiami dokumentai laikytini kaip pasirinkta nesąžininga gynybinė pozicija, kuri neatitinka realybės ir yra paneigta visa kita bylos medžiaga.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 39a - 39).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 83 - 88) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismo sprendime nurodyta, kad Inspekcija 2009 m. sausio 9 d. atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio mokestinį patikrinimą už 2007 metus, o 2009 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą atlikti pakartotinį pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą. Patikrinimo rezultatai surašyti Inspekcijos 2009 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 35-82 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte konstatuojama, kad UAB „Šiaulių ranga“ 1998 m. rugsėjo 7 d. ir 1999 m. gruodžio 10 d. akcininkų, dalyvavusių susirinkimuose, registravimo sąrašuose nurodyta, kad pareiškėjas turėjo UAB „Šiaulių ranga“ 9678 paprastas vardines akcijas, o akcininkė IAB „Dubija“ – 22 777 akcijas. Taip pat nurodyta ir 2000 m. balandžio 7 d. UAB „Šiaulių ranga“ akcininkų sąraše. Patikrinimo metu UAB „Šiaulių ranga“ pateikė 1999 m. sausio 1 d. akcininkų sąrašą, pagal kurį buvo skaičiuojami dividendai – jame nurodyta, kad pareiškėjui priklausė UAB „Šiaulių ranga“ 9678 akcijos, už kurias buvo skaičiuojami dividendai. IAB „Dubija“ dividendai mokėti pagal turimą akcijų skaičių – už 22 777 akcijas. Patikrinimo akte pažymima, kad UAB „Šiaulių ranga“ iki 2000 m. balandžio 7 d. akcijos priklausė 47 akcininkams, o nuo 2001 m. balandžio 19 d. padidėjo UAB „Šiaulių ranga“ akcininkų skaičius iki 182, nes vietoje akcininko IAB „Dubija“, kuri turėjo 22 777 akcijas, į akcininkų sąrašą įtraukti asmenys, buvę likviduotos IAB „Dubija“ akcininkai. IAB „Dubija“ turėtos akcijos buvo realiai padalintos 2001 m. balandžio 19 d. Patikrinimo akte buvo nurodyta, kodėl mokesčių administratorius nesivadovavo pareiškėjo pateiktu IAB „Dubija“ 1998 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu su UAB „Šiaulių ranga“ paskirstytu akcijų sąrašu. Nebuvo pateiktas akcininkų parašais patvirtintas dalyvavusių asmenų sąrašas, be to, akcijų paskirstymą būtent 1998 m. liepos 31 d. paneigė kiti Patikrinimo akte išvardinami faktai. Patikrinimo akte taip pat paaiškino, kodėl pareiškėjo ir kitos akcininkės V. D. situacija yra skirtinga. Paaiškino, kad V. D. akcijų įsigijimas sutampa ir su akcijų pirkimo-pardavimo sutarties data ir su AB „Šiaulių ranga“ išduoto pažymėjimo data. Ji akcijas įsigijo 2000 m. kovo 3 d., ta pačia data jai išduotas ir AB „Šiaulių ranga“ laikinasis akcininko pažymėjimas. Patikrinimo akte nurodyta, kad Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 9 straipsnio nuostatos reikalauja, kad pareiškėjas praneštų UAB „Šiaulių ranga“ apie įsigytas 6257 akcijas per 7 dienas. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, Patikrinimo akte buvo padaryta išvada, kad tik visuotiniame IAB „Dubija“ akcininkų susirinkime, įvykusiame 1999 m. kovo 26 d., faktiškai buvo nuspręsta, kam ir kokiu būdu paskirstyti turėtas UAB „Šiaulių ranga“ 22 777 akcijas. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. birželio 8 d. už parduotas UAB „Šiaulių ranga“ 6257 akcijas, atėmus jų nominalią vertę, gavo 939 356,00 Lt pajamų. Konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė GPM įstatymo 5, 6, 17 straipsnių nuostatas, nes šių gautų pajamų neapmokestino, neapskaičiavo nuo jų gyventojų pajamų mokesčio (15 procentų). Dėl to pareiškėjui papildomai apskaičiuota 140 903,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Patikrinimo aktą tais pačiais motyvais patvirtino Inspekcija 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 35-82. Teismas pasisakė, kad visi įrodymai mokesčių administratorių įvertinti ir padarytos teisingos išvados, kad iki 1999 m. sausio 1 d. pareiškėjui nepriklausė 6257 UAB „Šiaulių ranga“ akcijos, nes jos tuo metu dar priklausė akcininkui IAB „Dubija“. Mokesčių administratoriai įvertino surinktus įrodymus ir vadovavosi Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kurios įpareigojo pareiškėją pranešti apie įsigytas (perrašytas) 6257 akcijas, tačiau tai nebuvo padaryta. Mokestinių ginčų komisijos sprendime, įvertinant, kas 1999 m. sausio 1 d. buvo akcijų savininkas, pagrįstai buvo vadovautasi ir Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 4 straipsnio 1 dalimi. Ginčo akcijų savininku 1999 m. sausio 1 d. dar buvo IAB „Dubija“, ne fizinis, bet juridinis asmuo. Įstatymas nustato, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, todėl tuo metu pareiškėjas be pagrindo sutapatino save, kaip įnašą akcijomis įnešusį fizinį asmenį, ir IAB „Dubija“ ir aiškino, kad bet kuriuo atveju akcijos, iš kurių sudarytas IAB „Dubija“ įstatinis kapitalas, supirktos akcininkų (tuo metu tai buvo VĮ „Ranga“ akcijos). Taip pat mokesčių administratorius pagrįstai nelaikė įrodymu pareiškėjo pateikto 1998 m. sudaryto akcijų paskirstymo sąrašo. Šio sąrašo nepatvirtino surinktų ir aptartų įrodymų visuma, ypatingai UAB „Šiaulių ranga“ akcininkų susirinkimų ir akcininkų sąrašų duomenys. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo akcijomis galėjo disponuoti tik po 1999 m. kovo 26 d., nes iki tos datos tos akcijos priklausė IAB „Dubija“, kuri dar nebuvo likviduota, į UAB „Šiaulių ranga“ akcininkų sąrašą kaip 6257 akcijų turėtojas pareiškėjas buvo įrašytas dar vėliau. Teismas padarė išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo pajamos, kurias jis gavo 2007 m. birželio 8 d., pardavęs įsigytas UAB „Šiaulių ranga“ akcijas, pagrįstai buvo apmokestintos taikant pajamų gavimo metu galiojusias GPM įstatymo (3 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktai) nuostatas. Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė GPM įstatymo 5, 6 ir 17 straipsnių nuostatas, nes 2007 m. birželio 8 d. gautų 939 356 Lt pajamų už parduotas UAB „Šiaulių ranga“ 6257 akcijas neapmokestino ir neapskaičiavo 140 903 Lt GPM (nuo ½ gautų pajamų, nes turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė). Pareiškėjas VMI prie FM sprendimu buvo atleistas nuo delspinigių, nuo paskirtos baudos neatleistas, nes nesumokėjo mokesčio. Tačiau VMI prie FM sprendime nurodyta, kad pareiškėjas ateityje turi galimybę kreiptis dėl atleidimo nuo baudos.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 97 - 99) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iki skundžiamo sprendimo priėmimo ta pati teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo sutuoktinės analogišką skundą administracinėje byloje Nr. 1-458-244/2010, 2010 m. sausio 28 d. sprendimu nusprendė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nors pareiškėjas toje byloje dalyvaujančiu asmeniu patrauktas nebuvo, o skundžiamoje byloje teismas nusprendė dėl jo sutuoktinės teisių ir pareigų, nors ji dalyvaujančiu byloje asmeniu patraukta taip pat nebuvo. Tokiu būdu sprendimas pareiškėjo atžvilgiu jau buvo suformuotas iš anksto, tai yra 2010 m. sausio 28 d., o 2010 m. vasario 17 d. tik įformintas raštu ir paskelbtas, nors jau buvo visiškai aiškus iki paskelbimo.
2. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nurodoma, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo.
3. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 1998 m. lapkričio 5 d. vadovaujantis civilinės teisės normomis, o 1998 m. lapkričio 19 d. pagal kasos pajamų orderį serija SAA Nr. 13457442 už jas apmokėta. Nors ir pavėluotai, šie dokumentai buvo pateikti tokie, kokie buvo surašyti ir kuomet juos pavyko surasti.
4. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra ne vienašalis sandoris, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad akcijų pardavėjo dokumentacija buvo tvarkoma ne taip, kaip turėjo būti.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 107 - 110) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106) nurodo, jog palaiko VMI prie FM atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo apeliacinio skundo nepatenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Tikrinamoje administracinėje byloje iš esmės nėra keliami atitinkamų mokestinės teisės normų interpretavimo klausimai.
Ginčas byloje kyla dėl pareiškėjo 2007 m. birželio mėnesį parduotų 6 257 vnt. UAB „Šiaulių ranga“ akcijų įsigijimo momento, nes nuo tos aplinkybės, ar akcijos įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d. ar vėliau, priklauso, ar pajamos, gautos pardavus akcijas, priskirtinos ar nepriskirtinos pareiškėjo apmokestinamoms pajamoms pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (originali 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą, nustatantį, jog pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų.
Mokesčių administratorius papildomai apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas grindė tuo, kad pareiškėjo kartu su sutuoktine N. B. 2007 m. birželio mėnesį parduotos 6 257 vnt. UAB „Šiaulių ranga“ akcijos buvo įsigytos 1999 m. kovo 26 d. arba vėliau, kai vyko konkretūs akcijų perrašymo įforminimo veiksmai, t. y. bet kuriuo atveju po 1999 m. sausio 1 d. Pareiškėjas jo mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui nepateikė 6257 vnt. UAB „Šiaulių ranga“ akcijų įsigijimą pagrindžiančio dokumento, o šių akcijų įsigijimo datą mokesčių administratorius pats nustatė pagal patikrinimo metu surinktą priešpriešinę informaciją. Mokesčių administratoriaus nustatytos akcijų įsigijimo faktinės aplinkybės, išdėstytos mokesčių administratoriaus sprendimuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime, nebeatkartotinos.
Teisėjų kolegijos nuomone, bylos baigtis betarpiškai susijusi su surinktų faktinių duomenų įvertinimu, kas neatsiejama nuo įrodymų instituto taikymo mokestinių ginčų bylose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Mokestinėse bylose nagrinėjamose administraciniuose teismuose ši nuostata taip yra taikytina turint omenyje ir Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio (Mokesčio apskaičiavimo teisingumo pagrindimas) 1 dalį, pagal kurią mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes priešingu atveju tokie sprendimai būtų niekiniais bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, centriniam mokesčių administratoriui nepateikė jokio kito dokumento, įrodančio akcijų įsigijimo datą (pvz. akcijų perdavimo akto). Tuo tarpu Mokestinių ginčų komisijai ir teismui pareiškėjo pateiktais papildomais dokumentais (įrodymais) - 1998 m. lapkričio 5 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas iš IAB „Dubija“ įsigijo 6190 vnt. UAB „Šiaulių ranga“ akcijų, bei 1998 m. lapkričio 19 d. kasos pajamų orderiu SAA Nr. 13457942, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas sumokėjo IAB „Dubija“ 1998 m. lapkričio 5 d. sutartyje nurodytą pinigų sumą už įsigyjamas akcijas (b. l. 7 - 8), nėra pagrindo remtis. Šie įrodymai savo turiniu prieštarauja visiems kitiems bylos medžiagoje surinktiems įrodymams. Be to, apie papildomų dokumentų egzistavimą, negalimumą juos pateikti, svarbių dokumentų nepateikimo anksčiau priežasčių pareiškėjas nei jo mokestinio patikrinimo metu, nei skunduose centriniam mokesčių administratoriui ar Mokestinių ginčų komisijai nenurodė. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog kitų objektyvių įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus išvadų pagrįstumą, pareiškėjas nepateikė. Taigi mokesčių mokėtojas neįvykdė pareigos, nurodytos Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje, įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apmokestino iš UAB „Šiaulių ranga“ akcijų pirkimo – pardavimo jo gautas pajamas, taip pat, jog neteisingai buvo nustatytas šių akcijų įsigijimo laikotarpis (po 1999 m. sausio 1 d.), kas byloja ne jo naudai.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad administracinėje byloje Nr. I-458-244/2010 buvo sprendžiamas jo teisių ir pareigų klausimas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, paminėtoje byloje apskritai nebuvo vertinami jokie konkretūs mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais buvo sprendžiamas pareiškėjo apmokestinimo klausimas, nenustatinėjamas ir šių sprendimų teisėtumas ar pagrįstumas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas procesinės teisės normų (ABTĮ 57 str.), ir pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai pareiškėjui sumokėti mokesčių administratoriaus apskaičiuotas mokesčių sumas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.